Telšių rajono savivaldybės paskelbtas Telšių miesto šilumos ūkio nuomos konkursas žlugo dėl paprastos priežasties — niekas jame nenorėjo nė dalyvauti. Taigi Savivaldybė vėl liko prie tos pačios starto linijos, prie kurios nugaros neištiesia jau kelerius metus.
Alvydas Ivoncius
Nedalyvavo nė viena bendrovė
2000 metais Savivaldybė, konservatorių ir krikščionių demokratų valdžiai sugebėjus leisti prasiskolinti UAB „Telšių šilumos tinklai“, buvo priversta skelbti miesto šilumos ūkio nuomos konkursą.Šilumos ūkį penkiolikai metų išsinuomojo Prancūzijos energetikos gigantės „Dalkia“ (dabar — „Veolia“) dukterinė įmonė Lietuvoje UAB „Litesko“. Sutartimi įsipareigota investuoti 20 milijonų litų. Tačiau pačiai Savivaldybei leidus investuota daugiau.
Nors šilumos ūkio nuomos laikotarpis artėjo į pabaigą, Savivaldybė nesistengė rimtai pasiruošti perimti tą ūkį. Negana to, paaiškėjo, kad už investicijų perviršį dar reikės sumokėti pusantro milijono eurų, o dar pustrečio milijono reikėtų, kad Savivaldybei pavaldi UAB „Telšių šilumos tinklai“ galėtų pradėti veiklą.
Savivaldybės taryba pernai nusprendė leisti skelbti miesto šilumos ūkio nuomos konkursą. Rudenį jis buvo sustabdytas, kadangi laukta Energetikos ministerijos ir Valstybės kontrolės išvadų. O jose teigta esą privaloma rengti ne nuomos, o koncesijos konkursą. Visgi šios dvi institucijos savo požiūrį išdėstė tik kaip nuomonę. Todėl Savivaldybė atnaujino konkursą.
Praėjusį pirmadienį turėjo būti atplėšti vokai su pasiūlymais. Vargintis nereikėjo: nedalyvavo nė viena energetikos bendrovė, net „Litesko“.
Nenori rizikuoti
Pasak UAB „Litesko“ atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno, „Veolios“ akcininkai, išnagrinėję paskelbto konkurso sąlygas, nusprendė nedalyvauti dėl jų nepatrauklumo ir pernelyg didelių veiklos ir ekonominių rizikų.
Šį komentarą paaiškinsime paprastai — „Litesko“ akcininkai mano, kad pagal tokias konkurso sąlygas pernelyg rizikinga tikėtis nenuostolingos veiklos.
Konkursu domėjosi AB „Kauno energija“. Bet ir ši nepateikė pasiūlymo. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Anglicko, bendrovė pranešė nedalyvausianti. Esą nuspręsti jai dalyvauti sudėtingiau, kadangi įmonė yra valdiška. Tikėtasi Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Fortum“ pasiūlymo. O ir ta viešai pareiškė, kad centralizuotos šilumos tiekimas nėra jos pagrindinė veikla. Minėta bendrovė užsiima atliekų deginimu ir tuo pačiu tiekia klaipėdiečiams šilumos energiją.
K.Anglickas pripažino konkurso sąlygas buvus reikliomis. „Sąlygas tikrino ir Valstybės kontrolė, ir kitos tarnybos, jokių priekaištų nepareiškė, tačiau, matyt, jos netiko ir galimiems šilumos ūkio nuomininkams“,— mano K.Anglickas.
Jis kaip vieną didžiausių problemų vertina susidariusią gyventojų skolą ir skolą už investicijas. Tos skolos, panašu, negalima, skirtingai nei investicinių kaštų, įtraukti į šilumos kainą. Klausta ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, ar iš tikrųjų yra taip. O ši komisija linkusi atsakyti tik tuomet, kai bus kreiptasi… dėl šildymo kainos.
K.Anglicko teigimu, anksčiau buvo manoma, kad skolą bus galima įtraukti į kainą. Kadangi tikriausiai taip nėra, neatsiras norinčių nuomotis šilumos ūkį su šia našta. Tas pats būtų nutikę ir „Litesko“. Atrodo paradoksalu, bet ir „Litesko“ pagal konkurso sąlygas turėtų pati sau persiimti skolą ir pasidenginėti ją iš pelno. Ir nežinia, kiek metų reikėtų dirbti veltui, kadangi pelną surytų skola.
Tarybos nariams — tas pats galvosūkis
Savivaldybės įmonė „Telšių šilumos tinklai“ jokių finansinių rezervų neturi. Nusprendus perimti šilumos ūkį, tektų skolintis iš banko. Maža to, reikėtų skolintis ir apyvartinių lėšų veiklai pradėti. Kai buvo skelbiamas konkursas, vien skola už investicijų perviršį sudarė pusantro milijono eurų. Dabar ji jau turėtų būti mažesnė. O kiek iš viso reikėtų pinigų, pasak K.Anglicko, paprašyta iki kovo pirmos dienos pateikti duomenis. Visgi šiaip ar taip niekur nuo tos skolos Savivaldybė ir jos įmonė „Telšių šilumos tinklai“ nedings, jei nuspręs patys valdyti šilumos ūkį. Lygiai taip pat ir Savivaldybės įmonė negalės skolos įtraukti į kainą.
K.Anglickas nelinkęs švelninti konkurso sąlygų. Panašu, dėl politinių aplinkybių ir galimos reakcijos. „Jei sušvelninsime, bus kalbama, kad norime atiduoti už dyką“,— pastebėjo jis. O tikėtis, kad tokiomis sąlygomis atsiras norinčių dalyvauti, maža vilties.
Nusprendus perimti šilumos ūkį, Savivaldybei tektų kabarotis iš finansinių problemų kupetos. Vėlgi čia reikalingos tikslios prognozės, kuo viskas baigtųsi.
K.Anglickas paminėjo ir trečią išeitį: pratęsti sutartį. Toks ketinimas, aišku, vėl sukeltų aštrias diskusijas. Pratęsus sutartį, skola paprasčiausiai, kaip ir dabar, toliau „tirptų“ dėl amortizacijos. Pratęsiant sutartį, būtų galima numatyti naujas investicijas, kitas sąlygas.
K.Anglicko nuomone, kokią išeitį pasirinkti, Savivaldybės taryba turėtų nuspręsti vėliausiai iki gegužės pradžios, kad būtų galima spėti pasiruošti kitam šildymo sezonui.