- Birželio 3-iąją Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti Imantas Motiejūnas, su kuriuo, pasibaigus pirmajai darbo savaitei, kalbame apie artimiausius darbus ir tikslus.
— Vadovaujate penkiolikai savivaldybės administracijos skyrių ir vienuolikai seniūnijų. Ar ši struktūra yra tinkamai sudėliota?
— Kolektyvas yra gana gausus — 345 darbuotojai, jų amžiaus vidurkis — 50 metų. Jaunų žmonių iki 29-erių metų amžiaus yra tik 14, daugiausia — aštuoniasdešimt dirbančiųjų — yra nuo 55 iki 59 metų amžiaus grupėje.
Kiekvienam piliečiui tikriausiai svarbu, kokioje administracinėje erdvėje priimami būtiniausi sprendimai ir kokie žmonės juos priima. Tobulos administracijos struktūros tikriausiai nėra, bet mes, politikai, atsižvelgdami į modernėjančią visuomenę, į struktūrinių padalinių galimybes ir rezultatus, privalome tobulinti struktūrą, kad visuomenė gautų kuo kokybiškesnes ir operatyvesnes paslaugas. Pateiksiu pavyzdį: Savivaldybės administracijoje yra skyrių su šešiais ar net keturiais darbuotojais, įskaitant skyriaus vedėją. Tačiau yra skyrius, kuriame yra 25 darbuotojai, priklausantys net keliolikai profesijų grupių: personalo specialistai, viešųjų pirkimų, viešųjų ryšių, kalbos tvarkymo, archyvo, dokumentų valdymo… Į šio skyriaus struktūrą taip pat įeina kompiuteristai, vairuotojai, ūkvedys, sargas, sekretorės, „vieno langelio“ principu gyventojus aptarnaujančios specialistės. Patys suprantate, kad tokios didelės apimties skirtingų funkcijų vykdymo organizavimas yra labai sudėtingas.
Negana to, šių, iš esmės skirtingų profesijų atstovams vadovauja teisininkas, kuris Savivaldybėje šiuo metu yra tik vienas. Tad apie kokią vidaus administravimo kokybę ir teisinių paslaugų kokybę mes galime kalbėti, jei šio skyriaus vadovas vienas pats teikia teisinę pagalbą ne tik visiems skyriams, bet ir rajono gyventojams, ruošia įvairius dokumentus, atstovauja Savivaldybei teismuose ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Natūralu, kad tokio skyriaus pavaldiniai neturi aiškių tikslų ir apibrėžtos atsakomybės, kenčia ne tik jų rezultatai (teismuose pralaimimos bylos), bet ir visos įstaigos rodikliai, nes visų padalinių veikla yra sistemiškai susijusi. Teisininkai privalo būti orientuoti tik į savo sritį, kuri reikalauja susikaupimo, o ne blaškymosi tarp ūkinių reikalų, prekių ar paslaugų pirkimų, kompiuterių ar dokumentų tvarkymo. Todėl esamo skyriaus vedėjas turėtų vadovauti tik teisininkams ir personalo specialistams, o dėl kitų darbuotojų struktūros galutinai nuspręsime išanalizavę funkcijas, ekonominį, administracinį pagrįstumą. Tęsiant apie galimus struktūros pokyčius, reikia paminėti, kad jie galimi ir kituose padaliniuose. Kitos savivaldybės struktūriniams pokyčiams suplanuoti samdo įmones, o mes pasielgsime ekonomiškai ir sąžiningai — išdiskutuosime ir priimsime šį sprendimą Taryboje.
— Kitas, visuomenei aktualus klausimas — Jūsų nuomonė apie valstybės tarnautojų darbo užmokestį — ar atlyginimai adekvatūs darbo kiekiui ir kokybei?
— Kiekvienas darbas yra svarbus ir savaip reikšmingas. Darbo užmokestis valstybės tarnyboje yra reglamentuojamas įstatymų, tačiau įvestos vadinamosios koeficientų žirklės įstaigos vadovui suteikia galimybę koreguoti pavaldinių darbo užmokestį. Pastebėjau, kad iki manęs darbo užmokestis dažniausiai buvo keliamas daugiausiai uždirbantiems — skyrių vedėjams, arba tam pačiam specialistui net kelis kartus per metus. Tarkime, žmogui gruodžio mėnesį buvo pakeltas darbo užmokestis per neeilinį vertinimą, nuo sausio automatiškai kilo valstybės tarnautojų darbo užmokestis, o vasario mėnesį tam pačiam žmogui dar kartą per neeilinį vertinimą pakeltas darbo užmokestis. Vienodai gerbiu visas profesijas ir visus savo darbuotojus, tačiau manau, kad darbuotojų vertinimo praktikoje nuo šiol bus tam tikrų pokyčių.
Pati valstybės tarnyba darosi vis mažiau patraukli specialistams. Tam yra įvairių priežasčių, viena iš jų — ne visus tenkinantis darbo užmokestis: valstybės tarnautojas, neturintis stažo, gauna apie 600 eurų į rankas. Ar tai daug, ar ne, kiekvienas iš mūsų įvertins skirtingai.
— Kokius dar pokyčius planuojate įgyvendinti?
— Visiems žmonėms turi būti sudarytos lygios galimybės įsidarbinti Savivaldybės administracijoje ar Savivaldybei pavaldžiose įstaigose. Tačiau realybė dažnai yra skirtinga — įdarbinami draugai, artimieji, kaimynai ir pan. Aš nekalbu apie valstybės tarnautojų įdarbinimą — čia yra atitinkama tvarka, tačiau įdarbinant pagal darbo sutartį kyla nepotizmo rizika. Todėl inicijuosiu, kad visi darbo skelbimai būtų skelbiami viešai — ar seniūnija ieškos darbininko, ar administracija — ūkvedžio. Tokia tvarka turėtų būti ne tik mano vadovaujamoje Savivaldybės administracijoje, bet ir Savivaldybei pavaldžiose įstaigose — tam inicijuosime Savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Kitas pokytis laukia srityje, kurioje praėjusiomis kadencijomis išleisti gana dideli pinigai. Kiekviena savivaldybė vysto tarptautinį bendradarbiavimą, neneigiu, kad tai reikalinga, tačiau turiu tam tikrų pastabų — daugumoje atvejų ryšiai su užsieniu buvo tapę tik savotiška galimybė darbuotojams pakeliauti ir pažinti užsienio šalį. Pastebiu ir tai, kad Telšių rajonui atstovavo galbūt ne tie žmonės, kuriems pagal darbo pareigybės aprašymą ar gebėjimus reikėjo tai daryti. Todėl inicijuosiu sudaryti Telšių rajono savivaldybės komisiją ryšiams su užsienio šalimis, ir, žinant Savivaldybės finansinę situaciją, priimsiu tam tikrus pokyčius.
Būtina tobulinti ir įprastą, bet, galbūt, netobulą praktiką parenkant rangovus smulkios vertės (iki 10 tūkst. eurų) darbams atlikti. Skatindami sveiką konkurenciją, siekdami išvengti korupcijos apraiškų, mes privalome išeiti į viešumą, kviesdami įmones pateikti savo prisistatymus, rekomendacijas, galimų atlikti darbų sąrašą ir pan. Metai iš metų įvairius darbus kviečiamos atlikti tos pačios įmonės, nors rinkoje pasirinkimo tikrai netrūksta.
Kitas būtinas pokytis — asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas. Tokios situacijos, kai žmogui leidimas išduodamas ar į raštą atsakoma tik paskutinę termino dieną, yra netoleruotinos. Žinoma, yra objektyvių situacijų (užimtumas ir pan.), bet operatyvumas ir prioriteto teikimas piliečiui, o ne einamiesiems darbams, yra būtinas.
Dar viena mano idėja — problemų žemėlapio sukūrimas. Žmogus jam patogiu metu virtualiame žemėlapyje galėtų nurodyti pastebėtą konkrečią vietą ir konkrečią problemą (kelio duobė, nuvirtęs kelio ženklas, nelegalus sąvartynas ir pan.). Kodėl tai reikalinga? Seniūnai ar kiti darbuotojai kartais apie problemą sužino daug vėliau nei gyventojas, todėl užtrunka problemos išsprendimas, kyla visuomenės pasipiktinimas, esą Savivaldybei niekas nerūpi. Sistema rodytų, kada problema buvo užregistruota ir kada išspręsta — mūsų veikla ir rezultatai privalo būti vieši. Be to, taip į mūsų veiklą bus labiau įtraukta visuomenė. Žinoma, dalis žmonių pasakys, kad toks žemėlapis nėra būtinas, nes problemą galima užregistruoti paskambinus į seniūniją. Bet, modernėjant visuomenei, privalo modernėti ir mūsų ryšys su žmogumi ir teikiamų paslaugų kokybė.
Svarstau galimybę įsteigti Telšių rajono įvaizdžio kūrimo komisiją su apibrėžtais tikslais ir uždaviniais, būtina parengti ir daugiau įvairių tvarkų, nes kai kurie dalykai yra gana apleisti. Visos naujovės bus priimtos tik išsamiai išanalizavus, įvertinus pliusus ir galimus minusus. Turiu nemažai idėjų bei tikslų, apie kuriuos pakalbėsime vėliau — dirbu tik antrąją savo darbo savaitę. Telšių rajono savivaldybės administracija privalo tobulėti, teikti kokybiškas paslaugas, tai yra vienas iš pagrindinių mano tikslų, kurį su visa komanda aš tikrai įgyvendinsiu.
— Dėkojame už pokalbį.
Telšių rajono savivaldybės inf.