Savivaldybė nesiruošia perimti miesto šilumos ūkio. Kam tai naudinga?

Savivaldybės taryboje verda aistros dėl kieno nors leptelėjimų, meras kartu su savo pavaduotoju užsiėmę „rimtais darbais“, o svarbiausios rajono problemos tarsi tyčia aplenkiamos. Štai Taryboje nevyksta jokių diskusijų, nekeliama jokių iniciatyvų dėl pasiruošimo perimti šilumos ūkį. O praėjusios kadencijos pabaigoje virė aistros, energingai diskutuota, ar reikia perimti, ar pratęsti sutartį su „Litesko“.

Alvydas Ivoncius

Penkiolikos metų neužteko pasiruošti
Primename, kad Savivaldybės taryba gana stipriai apleistą šilumos ūkį išnuomojo 2000 metais penkiolikai metų. Išsinuomojusi šilumos ūkį, UAB „Litesko“ įsteigė savo filialą „Telšių šiluma“. Bet liko ir Savivaldybei priklausanti bendrovė „Telšių šilumos tinklai“. Jos direktoriaus pareigos nuolat buvo politinio grobio dalis. Direktoriai keitėsi bemaž po kiekvienų Savivaldybės tarybos rinkimų, priklausomai nuo to, kokios susidarydavo valdančiosios koalicijos. Jau kelinta kadencija iš eilės šios pareigos „priklauso“ darbiečiams. 2015 metais baigėsi sutarties galiojimas, tačiau Savivaldybė nebuvo pasiruošusi nei skelbti naujo konkurso, nei perimti šilumos ūkio. Sutartis buvo laikinai pratęsta. Galiausiai tik po kelerių metų paskelbtas konkursas. Viena jo sąlygų buvo laimėtojui perimti Savivaldybės ir jos įmonės „Telšių šilumos tinklai“ finansinius įsipareigojimus „Litesko“. O tie įsipareigojimai sudarė apie milijoną eurų.
„Litesko“ per penkiolika metų investavo milijonus, ne visos investicijos buvo amortizuotos, liko gana įspūdinga suma, kurią reikėtų grąžinti „Litesko“, nepratęsus sutarties. 2018 metais politikai, kaip sakoma, buvo įvarę save į kampą ir neturėjo kur trauktis. Viena vertus, būtų reikėję sumokėti už likusių investicijų dalį, kita vertus — nei Savivaldybė, nei jos įmonė neturėjo sukaupusi pinigų, kad, perėmus šilumos ūkį, būtų galima sklandžiai pradėti veiklą. O juk iš karto būtų tekę mokėti už kurą, atlyginimus darbuotojams, patirti kitokių išlaidų.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 5 (10416)

2 komentarai

  1. Keistoka situacija. Miestas išnuomojo įmonę privačiam verslui, bet 2002m. gavo skolą, už kurią jau 2022 metais dar vis moka. Vietoj to, kad gauti pinigus už nuomą ir sukaupti reikiamų pinigų mes esame dar ir skoloje. Tai gal gali kas nors telšiečiams išaiškinti, ką tokio reikšmingo atliko Litesko, kad dar turime apie 200 000 Eur skolos? Ir čia ne vienintelė skola, dar esame skoloje už pradinį užstatą apie 43 000Eur. Telšių šiluma turėdama nuosavo kapitalo beveik už 2 milijonus Eur sugeba per metus sugeneruoti pelno už 3000 Eur. Juokai vieni, jei nebūtų graudu.
    2019 metai VERT nustatė, kad telšiečiai permokėjo už šildymą apie 400 000 Eur. Turėjo būti parengta tvarka, kaip gražins pinigus. Ar parengė? Ar informavo? Ar gražino? Ar nebus čia tas reikalas, kad miestas mūsų pinigus ir panaudos išsipirkimui už skolas?
    Kai įmonės direktorius sako, kad sunku bus rasti darbuotojų. Juk dabar Litesko dirba beveik visi telšiečiai. Negi jie eis į maksimą dirbti kai Litesko baigsis nuoma? Žmonės su kompetencijomis, išmokinti privačiame versle. Nebent direktorius turėjo omenyje, kad kaip įprasta valdiškose įmonėse įsidarbinti partinius, gimines, pažystamus. Tada tai taip, kompetencijų gali ir pritrūkti.
    Aplamai bus įdomu pažiūrėti kaip įmonė transformuosis iš privataus į valdišką. Kaip skirsis veiklos reultatai, kiek žmonių daugiau dirbs joje, kaip kaina šilumos keisis.

Daugiau nekomentuojama.