Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė darbo vizitu lankėsi Telšiuose. Susitikime su Telšių, Mažeikių, Plungės ir Rietavo merais ministrė aptarė viešojo saugumo situaciją, reagavimo algoritmus krizinių situacijų metu, taip pat kitus aktualius – civilinės saugos, policijos pertvarkos ir pareigūnų aprūpinimo – klausimus.
Justina Lukošienė
Anot ministrės A.Bilotaitės, pasikeitusi geopolitinė situacija regione ir šiuolaikinės hibridinės grėsmės reikalauja ne tik operatyvių, bet ir vieningų valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmų, užtikrinant gyventojų saugumą. „Svarbu, kad, reaguojant į tam tikras grėsmes, būtų užtikrinama vienoda reagavimo praktika. Krizinių situacijų metu turime vieningai laikytis nustatytų rekomendacijų ir reagavimo algoritmų. Šiuo aspektu būtina pasitelkti ir parengties pareigūnus savivaldybėse. Savivaldybių vaidmuo įvairių ekstremaliųjų situacijų metu ypatingai svarbus“, – sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitės teigimu, civilinės saugos funkcijoms visose savivaldybėse skirtas padidintas finansavimas, šiuo metu aktyviai įdarbinami už šios srities koordinavimą atsakingi parengties pareigūnai. Jau apie pusę savivaldybių yra sukomplektavusios parengties pareigūnų pareigybes. Šalies mastu turėtų būti ne mažiau kaip 74 parengties pareigūnai (60 savivaldybių, 14 ministerijų). Artimiausiu metu planuojama parengti atitinkamą savivaldybių įstaigų vadovams skirtą mokymų programą ir organizuoti praktinius mokymus, į juos įtraukiant ir parengties pareigūnus. Visos viešosios įstaigos taip pat raginamos pasitikrinti savo patvirtinus evakuacijos planus.
Per 1,5 metų savivaldybėse sukurtas 2,5 tūkst. priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus. Pavojaus atveju parinktose priedangose tilptų apie 820 tūkst. šalies gyventojų (iš 2 mln. 857 tūkst.), t. y. apie 29 proc. Telšių rajone parinktos ir pažymėtos 34 priedangos ir 47 kolektyvinės apsaugos statiniai.
Vidaus reikalų ministerija, siekdama stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, plečia bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis ir bendruomeninėmis organizacijomis. Tęsiama ministerijos inicijuota informacinė civilinės saugos kampanija „Esame komanda – turime planą“. Lietuvos savivaldybėse vyksta pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mokymai, skirti vietos bendruomenių lyderiams.
Vizito Telšiuose metu diskutuota apie policijos vykdomą administracinę pertvarką. Pokyčiais siekiama kokybiškesnio gyventojų aptarnavimo, operatyvesnio policijos pajėgų valdymo bei reagavimo į įvykius, pareigūnų darbo sąlygų gerinimo. Pristatytos ir VRM parengtos Vidaus tarnybos statuto pataisos, kuriomis siekiama tobulinti pareigūnų užmokesčio sistemą ir į tarnybą pritraukti daugiau pareigūnų.
Komentarai vietos žiniasklaidai
Vizito metu Vidaus reikalų ministrė susitiko ir su rajono žiniasklaidos atstovais bei atsakė į keletą labiausiai rūpimų klausimų. Vienas iš jų buvo apie bendrus institucijų veiksmus, stiprinant nepilnamečių psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo prevenciją. „Jeigu kalbėtume bendrai apie kriminogeninę situaciją, tai mes nestebime ženklaus kriminogeninės situacijos padidėjimo, bet tie rezonansiniai įvykiai rodo, kad problemos egzistuoja, todėl iš mano pusės, kaip ministrės, duotas pavedimas mūsų tarnyboms – pirmiausia policijai tam, kad būtų imtasi „kietųjų priemonių“, t. y. atitinkamas patruliavimas prie mokyklų, dronų kėlimas. Tos „kietosios priemonės“, kurios prevenciškai leidžia mums kontroliuoti situaciją, taip pat yra policijos paruoštos saugumo rekomendacijos mokykloms. Šiandien su meru aptarėme, kad jau yra imtasi atitinkamų priemonių: sudėtos kameros, taip pat yra kitų priemonių – išėjimo ir įėjimo kontrolė, aptvėrimai mokyklų teritorijose, apšvietimas. Šios priemonės leis užtikrinti didesnį saugumą mūsų mokyklose. Kalbant apie valstybės sisteminį požiūrį, pati neseniai lankiausi Islandijoje, kur sėmiausi gerosios patirties, ką būtų galima pritaikyti mūsų šalies mokyklose. Pirmas dalykas – tai turėti vaizdą, kas yra mūsų mokyklose, t. y. analizė ir duomenys iš mokyklų. Dabar vienos mokyklos atlieka paviršių tyrimą, kitos – kitokius tyrimus, apklausas. Turime susitarti valstybėje dėl metodo, kokiu būdu mes surenkame visus duomenis ir juos stebime. Antras dalykas yra visų kitų institucijų veikimas, jeigu identifikuojamos problemos. Kaip matėme, Islandijoje yra šviesoforo principas – raudona, geltona, žalia pagal situacijos kritiškumą. Kuo kritiškesnė situacija, tuo daugiau institucijų įsijungia ir sprendžia problemą. Tai yra kompleksiškas priemonių įgyvendinimas. Svarbu paminėti, kad artimiausiu metu startuosime ir su keliais pilotiniais projektais. Esame sutarę su trimis Savivaldybėmis (Klaipėdos rajono, Vilniaus ir Alytaus) artimiausiu metu pasirašyti susitarimus. Tose Savivaldybėse mes turėsime atrinktas mokyklas. Vienoje mokykloje taikysime visas priemones – tiek „kietąsias“, tiek „minkštąsias“, o kitoje, kaip kontrolinėje, mes žiūrėsime, kas veikia ir neveikia, ir po metų galėsime įsivertinti pačių priemonių efektyvumą“,– pasakojo ministrė, pažymėdama, kad teisėsauga Lietuvoje labai sėkmingai kovoja su organizuotu nusikalstamumu. Pasak jos, dešimtys tonų narkotinių medžiagų per metus yra išimama iš rinkos dėl sėkmingo teisėsaugos darbo. „Taip pat yra skiriamas padidintas policijos dėmesys tiems narkotinių medžiagų platinimo tinklams, kurie pasiekia mūsų vaikus, moksleivius. Tačiau matome, kad atsiranda ir pačių nepilnamečių moksleivių, kurie sugeba parsisiųsti atitinkamas chemines medžiagas, iš jų pagamina narkotines ir platina per tam tikras socialines grupes socialiniuose tinkluose tam tikrai kategorijai norinčiųjų įsigyti. Nors situacija keičiasi, viskas keliasi į socialinių tinklų erdvę, tačiau policija prisitaiko prie šių dalykų ir skiria tam deramą dėmesį, kad užkardytų šias veikas“, – sakė A. Bilotaitė.
Prie ministrės pokalbio su rajono žiniasklaidos atstovais prisijungė ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kuris pasidalijo savo įžvalgomis apie policijos reformą. Jo teigimu, nuo dešimties iki penkių sumažinus vyriausiųjų policijos komisariatų skaičių, bus įtvirtinta jau dabar esanti faktinė situacija, kai didieji komisariatai „dengia“ mažuosius. Numatyta, kad liks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai. „Pokytis, kurį norėtume įdiegti, perėjimas prie penkių apygardų ir struktūrų stambinimas jau šiandien yra daug kur faktinėje veikloje, trūksta tik įteisinimo. Ką mes norime tuo pasiekti? Norime efektyviau išnaudoti kiekvieną policijos darbuotoją, esantį mūsų sistemoje, efektyviau panaudoti valstybės biudžetą ir nebiudžetines lėšas, užtikrinti, kad visuomenėje būtų sukurtas aukštesnis visuomenės saugumo algoritmas. Šiandien mes matome, kad mažosios apskritys dėl objektyvių priežasčių negali kovoti su tam tikromis problemomis, nes maža apskritis dar nereiškia, kad mažos problemos“, – kalbėjo R. Požėla.