Regioninės Telšių ligoninės gydytoja urologė Erika Šuopytė, rūpindamasi savo pacientų sveikata, stengiasi, kad jiems būtų suteiktos kuo geresnės diagnostikos ir gydymo sąlygos vietoje, nevykstant į didžiąsias mūsų šalies gydymo įstaigas. Žinoma, svarbu, kad gydytojos iniciatyvą palaiko ir padeda įgyvendinti ligoninės administracija.
Algirdas Dačkevičius
Nauda keleriopa: niekur nereikia vykti, o pagalba kaip ir respublikinėse ligoninėse
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė pastebėjo, kad nuo pat pradžių jaunoji gydytoja Erika Šuopytė labai mėgsta tvarką, yra komunikabili ir pasiryžusi plėsti urologinių paslaugų spektrą. „Nors viešieji pirkimai užtruko, praėjusių metų pabaigoje galėjome pasidžiaugti nauja modernia endoskopine įranga urologinėms operacijoms atlikti“,– sakė ligoninės vadovė.
Visa tai leido nuo šių metų pradžios Telšiuose pradėti endoskopines urologines operacijas, nes ligoninė įsigijo du cistoskopus (lankstų ir rigidišką), rezektoskopą ir du uretrotomus.
Endoskopija – tai pirmo pasirinkimo operacinis gydymo metodas ir viena pažangiausių diagnostikos ir gydymo priemonių medicinoje, leidžianti gydytojai prie ligos židinio žmogaus kūne priartėti kaip galima arčiau, jo nežalojant papildomai. Pažangėjanti endoskopinė chirurgija šiandien jau ne tik leidžia aptiki židinį tiksliau ir saugiau, bet ir sėkmingai jį pašalinti. Tai viena labiausiai žmogaus organizmą tausojančių diagnostikos ir operacinio gydymo priemonių, kurios dėka užtikrinamas saugus ir mažiau kūną žalojantis rezultatas.
Gydytoja E.Šuopytė akcentavo naujai įsigytų cistoskopų svarbą, nes cistoskopijos metu galima ne tik diagnozuoti šlapimo pūslės problemas, bet ir atlikti tam tikras minimaliai invazyvias chirurgines procedūras. Naudojant lankstų cistoskopą, anestezijos taikyti nereikia, tad tokios procedūros metu žmogus būna sąmoningas. Cistoskopai naudojami, norint ne tik apžiūrėti, bet ir atlikti chirurgines gydomąsias procedūras. Cistoskopija naudinga, norint išsiaiškinti, kodėl žmogaus šlapime pasirodė kraujas, vis pasikartoja šlapimo takų infekcijos, atsiranda problemų šlapinantis ar ilgą laiką jaučiamas skausmas mažajame dubenyje (pilvo apačioje). Cistoskopijos metu galima paimti audinių biopsiją ir atlikti histologinį tyrimą ir tokiu būdu diagnozuoti šlapimo pūslės vėžį. Cistoskopu galima atlikti chirurgines procedūras, pavyzdžiui, įdėti ar ištraukti stentą iš šlapimtakio ar suleisti vaistus į šlapimo pūslę.
Jeigu yra auglys šlapimo pūslėje, tai su rezektoskopu atliekama operacija pagal visus onkologijos reikalavimus ir pašalinamas auglys itin tiksliai. Ši procedūra padeda užtikrinti lengvesnį pooperacinį laikotarpį, trumpesnį gijimo laiką, greitesnį darbingumo atstatymą, gerą estetinį vaizdą, mažesnę komplikacijų tikimybę.
Gydytoja operacijas atlieka pirmadieniais. Ji patenkinta Operacinės kolektyvu ir profesiniu susiklausymu. „Tik geru žodžiu galiu paminėti Operacinės vedėją gydytoją Rūtą Sankauskienę, vyresniąją bendrosios praktikos slaugytoją Laimą Bedaugienę ir visas kitas bendrosios praktikos slaugytojas“,– pozityviai kalbėjo geros nuotaikos nestokojanti gydytoja Erika Šuopytė.
Gydytoja priima pacientus 125 kabinete, kuriame visa reikiama aparatūra diagnostikai yra vienoje vietoje: pastatyta speciali kėdė ir kušetė, kur pacientams atliekamos endoskopinės procedūros, taip pat jų patogumui yra echoskopas, todėl nebereikia blaškytis iš vieno kabineto į kitą.
Gydytojos urologės pacientai – ne tik vyrai
Šlapimo ir lytinės sistemos ligos būdingos tiek vyrams, tiek moterims. Dažniausiai jas išduoda tokie požymiai ir simptomai kaip deginantis skausmas ir kraujas šlapinimosi metu, dažnas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, skausmai apatinėje pilvo srityje. Siekiant diagnozuoti tokių negalavimų priežastis, reikalingas urologinis tyrimas. Taigi, pajutus nemalonius simptomus, gydytoja ragina nedelsti. Neuždelstas vizitas ir atlikti išsamūs tyrimai gali padėti užkirsti kelią ligai progresuoti.
Pirmiausia urologinis patikrinimas prasideda anamnezės surinkimu – pacientui užduodami klausimai. Tokiu būdu gydytojai tampa lengviau įvertinti asmens gyvenimo būdą ir sveikatos istoriją. Todėl svarbu gerai žinoti pasireiškiančius simptomus, taip pat pranešti apie bet kokius sveikatos būklės pokyčius, vartojamus vaistus.
Fizinis ištyrimas, atliekamas urologo kabinete, apima visą šlapimo takų sistemą – inkstus, šlapimo pūslę; vyrams – varpą, sėklides, prostatą. Atvykstant pas gydytoją urologę, pacientams reikia turėti šlapimo tyrimą, inkstų veiklos tyrimus, vyrams – prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimą ir atvykti pilna šlapimo pūsle. Kreipiantis į specialistę, būtinas šeimos gydytojo siuntimas.
Kada būtina kreiptis pas specialistę ir kokios diagnostinės priemonės efektyviausios?
Urologė Erika Šuopytė gydo inkstų, šlapimo pūslės, prostatos, varpos sėklidžių ligas, šlapimo nelaikymą.
Pagrindiniai urologiniai pacientų sveikatos nusiskundimai yra: staigus, dažnas, skausmingas noras šlapintis, blogas šlapimo kvapas, susilpnėjusi šlapimo srovė, liekamojo šlapimo jausmas, skausmas pilvo apačioje, šlapimo nelaikymas ar susilaikymas, erekcijos sutrikimai.
Diagnostinės priemonės: laboratoriniai tyrimai, ultragarsas, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, rentgeno tyrimai, endoskopija.