Kas ištryško Antikorupcijos komisijos posėdyje: cinizmas, įžūlumas ar savęs ir kitų kvailinimas?

Gegužės 27 dienos Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdis, manytume, turėtų būti įtrauktas į viešojo administravimo studijų programas tarsi medžiaga, iliustruojanti, kaip bandoma apkvailinti save ir kitus, pateisinti teisės aktų nepaisymą. Šiuo atžvilgiu Telšių rajono savivaldybė nelemtai „suspindėjo“ ne pirmą kartą. Tačiau su šitokiu, mūsų nuomone, demagogijos, spekuliacijų lygmeniu, kuris atsivėrė komisijos posėdyje, nedažnai tenka susidurti.

Alvydas Ivoncius

Žalos atlyginimo nereikalaus
Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo nagrinėjami vien jos pirmininko Algirdo Bacevičiaus skundai. Panašu, kiti Tarybos nariai nieko neleistino Savivaldybės veikloje neįžvelgia.
Naujausiame A.Bacevičiaus skunde rašoma, kad Savivaldybės administracija 2022 metais įgyvendino projektą „Socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant butus“. Tačiau Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, įžvelgė pažeidimus. Pasirodo, Savivaldybės administracija viešame butų pirkimo skelbime neišlaikė minimalaus pasiūlymų pateikimo termino. Todėl teko grąžinti 890 eurų.
Komisijos posėdyje prabilta apie kažkokias „žmogiškąsias“, „technines“ klaidas. Bet A.Bacevičius pacitavo minėto patikrinimo akto dalį, kurioje aiškiai rašoma, kad pažeidimai yra pažeidimai, o ne kokios nors „klaidos“. Todėl Savivaldybei dėl pažeidimo teko grąžinti 890 eurų ir perkant butus šią sumą sumokėti iš savo biudžeto.
Meras Tomas Katkus pareiškė, kad iš pažeidimą padariusio valdininko nebus bandoma išieškoti pinigų.
Mantui Servai įtartina atrodė tai, kad skelbime buvo nurodytas vos 12 dienų terminas pateikti pasiūlymams. Toks terminas akivaizdžiai per trumpas, todėl leidžia manyti, kad butai buvo perkami neskaidriai. M.Serva pasiūlė pareikalauti Savivaldybės administracijos paaiškinimo ir jį gavus tęsti tyrimą.

Neturėdama teisės, pasirašė sutartį
A.Bacevičius priminė ne kartą ir mūsų aprašytą įvairaus Gedrimų savarankiško gyvenimo namų turto perdavimą privačiai bendrovei „Agrogilė“. Jai konkurso būdu buvo išnuomoti pastatai, tačiau kažkodėl valdininkai „pamiršo“ kilnojamąjį turtą: baldus, automobilį, kompiuterius, spausdintuvus, žoliapjoves ir panašius daiktus. Vėliau norėta juos perduoti minėtai bendrovei, tačiau valdžia atsitokėjo – taip negalima, blogai baigsis, reikia skelbti konkursą. O ką, kol įvyks konkursas, dabar daryti?

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.41)