Gimtinės grožio patriarchas – tai Adolfas Kišonas, gyvenantis Degaičiuose. Dailininkas tapytojas, taip pat atkūręs puikųjį Degaičių parką. Telšių rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą suteikti Adolfui Kišonui Telšių Garbės piliečio vardą. Regalijos bus įteiktos per miesto gimtadienį, 2024 m. gruodžio 6 d., Žemaitės dramos teatre.
Janina Zvonkuvienė
Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje įvyko knygos „Adolfas Kišonas. Dailininkas, dendrologas“ pristatymas. Knygos sudarytojos – dailininko duktė Vitalija Kišonaitė-Bagdonienė ir žymi, šalyje žinoma muziejininkė Elvyra Spudytė. Bibliotekoje veikė ir šio dailininko tapybos darbų paroda.
Bibliotekos vadovės, bibliotekininkės parengė puikią šios knygos sutiktuvių šventę. Iš pat karto salė buvo pripildyta šiek tik ilgesingo jausmingumo: sklido pagyvenusiųjų kartai itin miela muzika: Ramintos Šukytės akordeonas, Juozo Jačionio pianinas. Tai tarsi įvedė į nutolusius laikus, kurie dar buvo be kasdienio triukšmo, be nuolatinio skubėjimo, o širdis virpindavo subtilūs tango, grojami akordeonu. Tai dar iš tų laikų ir vyniojosi gražieji Adolfo Kišono kūrybos impulsai, pasiekę ir dabarties dienas.
Su šviesiu jausmingumu apie Dailininką, jo gyvenimo kelius, kūrybą kalbėjo Elvyra Spudytė.
Dėmesingai susirinkusieji klausėsi bibliotekininkės Kristinos kalbinamo paties Adolfo Kišono. Taigi nuo jauno amžiaus gyvenimas Adolfą Kišoną privertė priimti svarbius sprendimus ir tvirtai siekti savo svajonių. Devyniolikos metų jau sukūrė šeimą su išrinktąja gražuole Elena Berenyte. Ir jiedu darnoje išgyveno ilgus dešimtmečius… Kol Elenos nepasišaukė Amžinybės Šviesa.
Jaunystė, kai taip norėjosi mokytis, siekti dailės studijų… Adolfui jokios pagalbos iš niekur nebuvo. Reikėjo išeičių rasti pačiam. Visokių darbų dirbęs, visokių išbandymų su savo Elyte atlaikę… O meniškoji Dailininko dvasia, užkurta dar Mažeikių gimnazijoje, dailininko Česlovo Kontrimo vadovaujamame „čiurlioniečių“ būrelyje, vis prašėsi didesnės, stipresnės išraiškos. Tik probrėkšmiais Adolfas galėjo tapyti, mokytis. O paskui… ir medžiai atėjo į Adolfo Kišono kūrybą. Apie viską pakalbėjo. Apie tai, kas sudėta ir kas nesudėta knygon.
Taigi į dailininko Adolfo kišono rankas, mintis atėjo ir… medžiai. Degaičių parkas yra tarsi nekilnojama Adolfo Kišono menų paroda. Nekilnojama, bet šios parodos paveikslai nuolat kinta. Juos keičia metų laikai, lapų spalvos, saulelės šviesos kryptis, kintantis dangaus debesijos gyvenimas… Eik vingiuotais takais, takeliais, pro prūdelius, kalbėkis su šimtamečiais ąžuolais ar su liaunais svyruonėlais… Su liepomis, kurių čia įvairovė. Su bukais. Su eglėmis. Ta didingoji eglė netoli vieno tvenkinio vis į eglę-motiną panaši.
Ir visas šis grožio rojus yra surikiuotas Adolfo Kišono. Jau seniai. Jis atkūrė seną, nunykusį Degaičių dvaro parką. Padarė jį įspūdingą. (O prie parko sutvirtinimo, prie valstybinės svarbos statuso suteikimo labai prisidėjo buvęs seniūnas Antanas Kontrimas.)
Atpažinę gilų išmanymą ir talentą, protingi žmonės, – vadovai, – Adolfą Kišoną pasikvietė į Degaičius… Gavęs talkininkų, jis parką iš naujo sukūrė, ieškojo, pats augino, sodino medelius, pagarbiai palikdamas medžius-senolius. Pats viską planavo, projektavo. Nuosekliai. Išmintingai. Su meile. Su dailininko vaizduote.
Ir dailės kūriniuose – puikūs, gražiu jausmu švytintys peizažai. Nemažai jų iš Degaičių, iš parko. Iš Telšių miesto. Iš įvairių kitų vietovių. Tai ypatinga dailininko dvasinė duoklė gimtam kraštui, jo grožiui. Kai pažvelgiu į nutapytą dailininko Motinos portretą, atrodo, kad ji tik prieš sekundę nutilo kalbėjusi. Tuoj vėl ką nors pasakys. Taip veria skvarbus jos žvilgsnis…
Visa tai nebedings. Adolfo Kišono sukurto parko menas, tapybos menas sudėti į elegantišką, gerai parengtą knygą: „Adolfas Kišonas. Dailininkas, dendrologas“. Gimtai Žemaitijai Adolfas Kišonas suteikė neišraunamo, neišdildomo grožio.
Jautru ir miela buvo matyti, kaip Dailininkas yra apgaubtas nuoširdžiausia savo artimųjų šiluma, pagarbiu dėmesiu, paslaugumu. Ypatingai dukros Vitalijos Kišonaitės-Bagdonienės. Ji taip pat su gilia širdies šiluma pakalbėjo apie savo ypatingo talento, ypatingo darbštumo Tėtį. Pasisakė ir anūkas Simonas, Telšių menininkai, bičiuliai.
Visi linkėjo gražios tvirtybės dailininkui, dendrologui Adolfui Kišonui, gero ir ilgo kelio knygai apie jį. Pagarba ir padėka Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekai už gražaus lygio renginius.