Vasario 21-ąją švenčiama Tarptautinė gidų diena. Tokios profesijos oficialių atstovų Žemaitijos sostinėje ilgai nebuvo. Pirmieji atsirado tik 2008 metais. Pristatome vieną iš jų – aktyvią gidę Elę Kakanauskienę.
Kostas Antanaitis
Telšiai – mano širdis
Kad Žemaitija yra šauniausia iš visų šalių, kad Jos sostinė Telšiai yra nuostabiausias miestas pasaulyje – tą žino visi tikri žemaičiai. Ir žmonės, tą miestą aplankę bei pasiklausę gidės Elės Kakanauskienės. Ji yra gryno kraujo žemaitė, kuri tuose Telšiuose gimė ir užaugo. Tiesa, likimas buvo kuriam laikui nubloškęs į tokį užkampio miestelį – Vilnių, bet ten „dūšia“ neprilipo. Tad sugrįžo ir dabar tikrai mėgaujasi gyvenimu.
Gidė
2008 metais mūsų mieste buvo surengti pirmieji vieninteliai gidų kursai. Elė, kuri mėgdavo ir tebemėgsta mokytis visko, kas nauja, nuėjo į tuos kursus, išklausė, ką ten pasakojo ir gavo gidės pažymėjimą. Na, tas pažymėjimas… Telšiškė ir taip beveik viską žino apie savo gimtąjį miestą. Tiesa, kartais visada reikia kažką prisiminti, pasiskaityti – juk Žemaitijos sostinės istorija galbūt turi pradžią, o pabaigos gal ir nebus. Septyniolika metų prabėgo, vedžiojant ekskursijas po gražiausią pasaulio miestą ir tos ekskursijos greičiau buvo malonumas nei darbas. „Na, kaip kada – iš pradžių būdavo sunkoka – kartą per laisvadienį teko tų ekskursijų vesti penkias.“ Nors baigė gidų kursus nemažas būrys, bet praktiškai pasiliko tik keletas. Dabar jų – jau daugiau nei dvi dešimtys. Elei labai malonu pasakoti apie savo gimtąjį miestą ir parodyti svečiams jo gražiausias ir įdomiausias vietas. Ji kalba bent keliomis kalbomis, bet kaip pati sako – maloniausia būna išsikalbėti žemaitiškai. Nors, pastaruoju metu, kai tų gidų „prikepė“, Elė dažniau kviečiama vesti ekskursijas anglų kalba. Ką dar bepridurti – vedžiotos grupės vos ne iš visų Europos šalių, ir ne tik. Elė susikalba vokiškai ir net japonų kalba, tačiau iš šių valstybių turistų būna nedaug. O šiaip įsiminė ekskursija-vestuvės, kur jaunąjį ir jaunąją nusprendusius susituokti gimtajame mieste lydėjo giminės iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės.
Žygeivė
Ne tik vedžioti, bet ir pačiai patinka keliauti įvairiais maršrutais po Žemaitiją ir Lietuvą. Prieš keletą metų atgijęs žygeivių judėjimas siūlo daugybę įdomių pasivaikščiojimų gamtoje. Elė noriai juose dalyvauja, nueita nemažai kilometrų, bet ne viena – visada pasiima kokį šunį iš „Telšių šuniukų namų“ prieglaudos, ją visada lydi auklėtinė gimnazistė Evelina Bumblauskaitė, kartais ir dar keli gimnazistai. Nes juk Žemaitija didelė, Lietuvoje taip pat labai daug įdomių vietų pasitaiko.
Būna proga pabendrauti su kitais gidais, pasitikrinti savo žinias ir maloniai pasivaikščioti gamtoje. Šiemet žygiavimo sezonas prasidėjo žygiu Viešvėnuose – nepriklausomybės, meilės garbei. Vasario 16-ąją nueita šešiolika kilometrų. Elę ir Eveliną lydėjo šunys Čita ir Demonas, oras buvo gražus, tad, anot Elės, pasiilgta jau labai tų Žemaitijos kalniukų ir nuo jų atsiveriančių tolių.
Dar šis tas
Elė vis dar tebedirba anglų kalbos mokytoja Telšių Žemaitės gimnazijoje, domisi Japonijos kalba bei kultūra, žaidžia tenisą, padelį, rašo eilėraščius ir savanoriauja prieglaudoje „Telšių šuniukų namai“. Be to, Telšių meno mokykloje dar mokosi groti būgnais – na, pasakius – gyvena aktyviai ir nenuobodžiai. Ko dar daugiau norėti?
