Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtuose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI-XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 93,94)
Bažnyčios prieangyje buvo dvejos durys: vienos – didesnės, kitos – mažesnės, užrakinamos pakabinamomis spynomis. Akte paminėti viduje buvo suolai, nišos, kuriose galima pastatyti altorius, trys paveikslai: Nukryžiuotojo Išganytojo, Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Šv. Jono. Sakykla stovėjo kairėje pusėje nuo įėjimo. Zakristija taip pat kairėje pusėje; toliau – didysis altorius su klausyklomis. Bažnyčios titulas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų. Dabartinė bažnyčia turi Švč. Trejybės titulą.
1677 metų vizitacijos akte rašoma, kad bažnyčios vargonai įsigyti 1676 metais. Bažnyčioje buvo šeši didesni, įstiklinti langai ir vienas mažesnis chore. Zakristija buvo šalia didžiojo altoriaus, turėjo duris į bažnyčią ir į kapines – šventorių. Zakristijoje būta spintos ir spintelių įvairiems reikmenims laikyti. Portike, prie didžiųjų durų, stovėjo akmuo su iškaltu dubeniu švęstam vandeniui. Suolų iš viso buvo 20, po 10 abiejose pusėse. Krikštykla stovėjo prie Šv. Onos altoriaus.
Antrosios bažnyčios altoriai
1643 metų vizitacijos akte rašoma, kad didysis altorius buvo medinis, turintis konsekruotą portatyvą (nešiojamą altorėlį), pašventintą Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus. Altoriaus pagrindinis paveikslas – Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, o virš jo viršuje – Jos karūnavimas. Šonuose stovėjo išdrožtos Šv. Pauliaus Apaštalo ir Šv. Kotrynos statulos, o virš altoriaus – Išganytojo skulptūra. Virš altoriaus buvo gražiai įrengtas baldakimas. Jurgis Tiškevičius Žemaičių vyskupu buvo 1633-1649 metais. Tuo laikotarpiu jis galėjo pašventinti ne tik šį, bet ir kitus portatyvinius Tryškių bažnyčios altorėlius.
Didysis altorius detaliau aprašytas 1677 metų vizitacijos akte. Jis buvo nukreiptas į rytus, drožinėtas, su dviem kolonomis, meniškai dekoruotas, nudažytas įvairiomis spalvomis ir iš dalies paauksuotas. Pagrindinėje dalyje – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atvaizdas, šonuose – Šv. Petro, Šv. Povilo ir Šv. Kotrynos statulos. Virš pirmojo paveikslo – Švč. Mergelės Marijos karūnavimas danguje, šonuose – Šv. Mykolo ir Šv. Jurgio statulos. Altoriaus viršuje – Išganytojo atvaizdas.
Kaip rašoma 1677 metų vizitacijos akte, šis altorius buvo geras ir vientisas, dengtas trimis kilimais, apsuptas dekoratyvinėmis tvorelėmis. Altorių pastatė Povilas Sapiega, pakancleris, o dekoravo ir paauksavo ponas Adalbertas Vażynskis, Dirvėnų tijūnas, 1643 metais. Virš altoriaus – baldakimas su užrašu „Nomine Jesu“ ( Jėzaus vardu).
Dešinėje didžiojo altoriaus pusėje buvo šoninis Šv. Pranciškaus altorius su šventojo, gaunančio Kristaus stigmą, paveikslu ir dalinai paauksuotomis kolonomis šonuose. Viršuje buvo kryžius su Jėzaus vardu. Šį altorių už savo pinigus 1669 metais pastatė Jeronimas Ivanauskis. Altorius turėjo savo pernešamą altorėlį, pašventintą vyskupo Jurgio Tiškevičiaus.
Didžiojo altoriaus kairėje pusėje būta Švč. Mergelės Marijos karūnavimo danguje altoriaus. Jis – drožinėtas, centre – Marija, karūnuojama Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, pavaizduota paprastai. Paveikslą už savo pinigus parūpino bajoras, Dirvėnų tijūnas Važinskis. Šis altorius nešiojamo altorėlio neturėjo.
Arčiau įėjimo, bažnyčios pagrindinių durų, kairėje pusėje stovėjo Šv. Domininko altorius. Pagrindiniame paveiksle pavaizduotas – Šv. Domininkas, vienoje rankoje laikantis kryžių, o kitoje – bažnyčią, su šunimi prie kojų ir degančiu, pasaulį apšviečiančiu fakelu. Šį altorių 1670 metais už savo pinigus pastatė Jeronimas Ivanauskis. Altoriaus pagrindas buvo mūrinis, jis turėjo savo pernešamą altorėlį.
Priešais Šv. Domininko altorių, dešinėje pusėje, stovėjo Šv. Onos altorius. Pagal 1677 metų vizitacijos aktą, jis buvo medinis, baltai ir juodai nudažytas, su tokiomis pat spalvomis nudažytomis kolonomis. Pagrindiniame paveiksle buvo pavaizduota Šv. Ona su Marija, laikančia kūdikėlį Jėzų. Virš altoriaus buvo per vidurį sulūžęs kryžius. Šiaip altorius buvo nelabai tvarkingas, neturėjo baldakimo ir atskirų reikmenų.
Paveikslai
1643 metų vizitacijos akte, be paveikslų altoriuose, minimi trys paveikslai: Nukryžiuotojo Išganytojo, Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Šv. Jono.
1677 metų vizitacijos akte aprašyti bažnyčios paveikslai kartu su altorių paveikslais: Kristaus Prisikėlimas, abipus didžiojo altoriaus – Švč. Mergelės Marijos Apreiškimas, Šv. Ona. Paminėti Šv. Petro ir Šv. Pauliaus paveikslai, du drobėje tapyti Kryžiaus paveikslai, o trečias išraižytas sidabru (skulptūrinis); nedidelis odoje išspaustas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų; drobėje tapyti Vardo ir du angelų paveikslai; trys drobėje tapyti paveikslai: graikiško veido Švč.Mergelės Marijos, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo, Lozoriaus; drobėje tapytas Šv. Jurgio paveikslas; drobėje tapytas Sopulingosios Dievo Motinos; trijų drobėje tapytų paveikslų rinkinys: vienas – Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo, kuriame taip pat pavaizduotas Kūdikėlis, sėdintis ant Dievo Avinėlio, antras – Šv. Onos, trečias – Apreiškimo; Šv. Baltramiejaus, Šv. Kazimiero, Šv. Jeronimo, Šv. Antano paveikslai.
1643 ir 1677 metų vizitacijų aktuose kruopščiai surašyti liturginiai reikmenys, rūbai, audeklai, vėliavos, knygos ir visa kas kita.
Šv.Marijos Škaplierinės paveikslas
Internetiniame portale „Magnificat“ paskelbtas Aurelijos Rusteikienės straipsnis „Švč. M. Marijos Škaplierinės paveikslas iš Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios“.
Straipsnyje rašoma: „Švč. M. Marijos Škaplierinės paveikslas iš Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios, publikuojamas „Magnificat“ viršelyje, mena karmelitų klestėjimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje laikus. Tryškiuose pirmieji maldos namai atsirado XVII a. pradžioje Telšių seniūno Andriaus Valavičiaus rūpesčiu, o dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia iškilo 1751 m. Bažnyčios šoninėje navoje įrengtas Švč. M. Marijos Škaplierinės altorius neabejotinai sukurtas profesionalaus meistro XVII a. pabaigoje. Šiame altoriuje yra to paties laiko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas; jį dengia sidabruoti ir auksuoti puošnūs kalstyti aptaisai.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
