Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-52)
1574 m. Mikalojus Sudimontas pardavė pusę dvaro (valdos) Viekšneliuose (w Wiekszniach), Patumšių valsčiuje. 1581 m. Povilas Sudimontas padovanojo sūnui Baltramiejui dvi dalis valdos (dvaro) Viekšnaliuose (w Wiekszniach). 1593 m. Baltramiejus Sudimontas padovanojo žmonai Jadvygai Tautkutei valdą (dvarą) Viekšnaliuose. 1595 m. jis paėmė užstatą už valdą Viekšnaliuose ir nusipirko žemę Šlovaitiškė (Szlawaityszki) prie valdovo Šlovių kaimo. 1599 m. pardavė dvarą (valdą) Žaduvėnuose, Patumšių valsčiuje. 1646 m. Kristupas Sudimontas užrašė Luokės bažnyčiai valdas Viekšnaliuose ir Grytkaitiškėje. ŽBH, t.5, p. 413.
1578 m. Mikalojus Liachavičius padovanojo žmonai Hanai valdą (dvarą) Viekšnaliuose (Wiekszny), Patumšių valsčiuje. ŽBH, t.3. p. 312.
Kaimas, kaip esantis Patumšių valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose minimas Vekšny, Viekšny, Viekšniany pavadinimais. Teismo knygose Viekšnaliai minimi 1575, 1578, 1579, 1581, 1583, 1584, 1590, 1592, 1593, 1594, 1595, 1597 metais. 1578, 1585, 1595 metais minimas Viekšnalių dvaras, valda Patumšių valsčiuje, GŽŽ, p. 38, 50.
Viekšnalių bajorkaimio bajorai įrašyti 1666, 1690, 1775 metų padūmės rejestruose.
VIEŠVĖNAI, miestelis, Viešvėnų seniūnijos centras.
1253 metais Livonijos ordinas ir Kušo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų ir Ceklio, buvusio dabartinės Žemaitijos vakarinėje dalyje. Žemių dalybų aktas ir jame minimos vietovės išsamiai išanalizuotos Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė“. Kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, 2004, p. 29.
Dalybų akte minimą Vieswe visi tyrinėtojai sutartinai sieja su Viešvėnais ir šios žemės buvusiu centru Getautės pilimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Getautės kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, taigi šis kaimas galėjo susiformuoti senuosiuose Viešvėnuose ir gauti pavadinimą pagal čia gyvenusių Getautų pavardę.
1493 m. rugpjūčio 1 d. didysis kunigaikštis Aleksandras atnaujino privilegiją Luokės bažnyčiai, jai padovanodamas Paškuvėnų, Pateklėnų žemes, Papilės ir Tauragėnų dvarus su valstiečiais, įpareigojo tijūnus duoti jaučius iš Dirvonėnų, Viešvėnų, Biržuvėnų valsčių, CM(1), p.134.
1564 m. Viešvėnų valsčiaus Syderių (Sideriov) vaitystės karališkiesiems bajorams Vaitiekui Andriejaičiui ir Steponui Paškaičiui Pliauskiniams leista mainyti savo žemes į karališkąsias. Minimi Viešvėnų kaimo valakai Šventapelkiai (Šventopeliov). VAKA (24), p. 271.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1574 m. įsūnijimo aktas, kuriuo chorunžas Jonas Michailovičius Šonda įsūnijo žemionį Aleksėjų ir jam padovanojo Viešvėnų dvarą, valdą Viešvėnų valsčiuje, VADA (1), p. 6.
1590 m. Baltramiejus Šonda pardavė broliui Sebastijonui dalį „tėviškės“ Viešvėnuose, prie upelio Uštela (Usztela), ŽBH, t.5, p. 517.
1594 m. Sebastijonas Šonda paėmė už užstatą 2 valakus žemės Užvėdarėje ir pardavė valdą (dvarą) Viešvėnuose, ŽBH, t.5, p.517.
1596 m. Kasperas, Petras ir Baltramiejus Jurevičiai paėmė užstatą už valdą (dvarą) Viešvėnuose, prie Ringos upelio. ŽBH, t.5, p.124.
1597 m. Baltramiejus Rimgailovičius pardavė dalį valdos (dvaro) Viešvėnuose, ŽBH, t.5, p.144.
Raseinių žemės teismo knygose Viešvėnai paminėti 1578, 1584, 1588, 1589, 1593, 1595, 1597, 1599 metais. 1584, 1585, 1595 metais minima Viešvėnų tijūnija, 1575 m. – dvaras. Minimas kelias į Lieplaukę, upeliai Užtelė (Ušteli), Ringėja (Ringėju), kaime esanti vietovė Bušaitiškiai (Bušaitiški). GŽŽ, p. 45-46.
1690 m. padūmės rejestre Viešvėnų valsčiuje įrašytas Viešvėnų dvaras (… z majęstosci Wieszwian… z imienicza Wieszwian…). Minimos vietovės Šorneliai Viešvėnai (… z Szornel Wieszwian…), Viešvėnai Vembutai (… z Wieszwian Wambut…), ŽKPT (1690), p. 73-79.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife įrašytas Viešvėnų dvaras (Wieszwiany alias Szorneliszki), priklausęs Viktorui Mickevičiui. Minima Pranciškaus Burnickio valda vietovėje Vembūtai Viešvėnai (Wambuty Wieszwiany) Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje, ŽKPT (1775), p. 72.
VIEŠVĖNAI II, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Dėl tokio pat pavadinimo, neįmanoma atskirti, kurie istoriniuose šaltiniuose minimi – Viešvėnai ar Viešvėnai II, todėl ankstyviausi paminėjimai priskirtini abiem vietovėms.
VIGANTIŠKIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje nuo 1673 m.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Vigantiškų kaimo 10 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Vigantiškiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Vigantiškiai (Wygontiszki). Kaime įrašyta 11 asmenų (9 vyriškos, 2 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius rodo, kad ne visi jie buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.
VILKOS, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
1678 m. surašytas Žarėnų seniūnijos, kaip karališkosios valdos, inventorius. Minima Dobruckų (Dobruckie) vaitystė, nors pats Dobruckų kaimas neaprašytas, Vaitystei kartu su kitais kaimais priklausė Vilkų (Wilki), Vilkaičių (Wilkaycie) kaimai. ŽK, p.315-138.
Kaimas įrašytas 1807 m. Lieplaukės bažnyčios parapijiečių sąraše kaip bajorkaimis. Valstybės istorijos archyvas.
VILKAKIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1759 m.
VINTELIŠKĖ, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė, kaip dvaras „Vintilaite“, paminėta 1592, 1595 metais. 1595 m. minima, kad per kaimą teka Prūdupis. GŽŽ, p. 6, 55, 263.
1585 m. Urbanas Petravičius Vintilaitis nusipirko valdą (dvarą) Vintilaičiuose, Žarėnų valsčiuje. XVI a. aktuose minima Vintilo pelkė Jaušaičių valdoje (dvare), VADA (1), p. 158.
1592 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Bernotas, Tomašas, Kasperas Stanevičiai Vitortavičiai žemioniui Urbanui Petravičiui Vintilavičiui pardavė tris dalis dvaro, valdos Vintilaičiai (Vintiloiti), Žarėnų valsčiuje. Žemę Vitortavičiai paveldėjo iš savo motinos Dorotos Vintilavičiūtės, VADA (3), p. 39.
1611 m. Elijošiui Ilgovskiui atiduoti 3 valakai žemės kaime Vinteliškė (Wintiliszki), RVSAA (ap. 4, d. 3), p.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre įrašytas Vinteliškės kaime (Wintyliszki) Juozapui Nagurskiui priklausęs dvaras Žarėnų valsčiuje, ŽKPT (1775), p.73.
XIX a. pabaigoje Vinteliškę dalijo į 3 vietoves: Vinteliškė (422 dešimtinės žemės), valdomą Sipnevskių; Vinteliškę Girkantiškę (75 dešimtinės žemės), valdomą Radavičių; Vinteliškę Juškus (32 dešimtinės žemės), valdomą Mostvilų, ŽBH, t.6, p. 180-181.
VIRMĖNAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
Raseinių žemės teismo knygose vietovė, kaip esanti Telšių valsčiuje, kaip valda, dvaras, paminėta 1575, 1586, 1589, 1595, 1598, 1599 metais. GŽŽ, p. 55, 94.
1568 m. Martynas Przespolevskis gavo iš Jurgio Lucaičio dalį valdos (dvaro) Virmėnuose, Telšių valsčiuje. 1598 m. jo sūnus Marekas gavo iš motinos valdas Virmėnuose, Telšių valsčiuje. ŽBH, t.4. p. 652.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1569 metų dovanojimo aktas, kuriuo Jurgis Lucaitis savo įsūniui Martynui Prespalevskiui padovanojo dvi dalis Virmėnų (Virmiany) dvaro, valdos. VADA (1), p. 23.
1588 m. Martynas Saunoravičius apskundė Martyną Przespolevskį ir jo žmoną Zofiją Lunskytę, kad jie neva neteisėtai užėmė jo paveldėtą žemę Virmėnuose, Telšių valsčiuje. Neva jo senelis Jurgis Saunoravičius, Telšių choranžas, mirė bevaikis, ir jo žemę turėjo paveldėti jo tėvas Grigalius Saunoravičius. Teismui buvo pateikta informacija, kad Jurgis Lucaitis su žmona Katarina Juškaite įsivaikino Martyną Przespolevskį ir jam padovanojo turtą Virmėnuose. ŽBH, t.5, p.204.
VISMALDAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
1554 m. Žarėnų valsčiaus bajorai Vidmantai Pacevičiai mainė savo žemes į karališkąsias valdas. Akte minimas Vismaldų kaimas (… selo Vismaldov…) palei kelią iš Varnių į Žarėnus. VAKA (24), p. 176-181.
Kaimas seniausioje išlikusioje Žarėnų bažnyčios krikšto metrikų 1682-1697 m. knygoje minimas nuo 1682 m.
VISGINIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Badaukių (Tryškių seniūnija) ir Visginių (Upynos seniūnija) pirmojo paminėjimo data sutampa su Pateklėnų kaimo (Tryškių seniūnija) Kryžių kalno užusienio paminėjimu ir teisiniais ginčais dėl jo. Tačiau XVI amžiuje buvo bylinėjamasi ir dėl Badaukių bei Vizginių.
(Bus daugiau)