Šiandien vis dažniau kalbama apie klimato kaitą, atliekų mažinimą ir atsakingą vartojimą. Tačiau tikrieji pokyčiai prasideda ne nuo skambių deklaracijų ar sudėtingų technologijų – jie gimsta ten, kur atsiranda žmonių, pasiryžusių veikti kartu. Tokia idėja vadovaujasi Telšių rajono Syderių kaime įkurta viešoji įstaiga „Amžinumo gijos“, siekianti sujungti aplinkosaugą, bendruomeniškumą, edukaciją ir pagarbą gamtai.
Algirdas Dačkevičius
2025 metų liepos 4 dieną įsteigta organizacija gimė iš neabejingumo aplinkai ir noro ieškoti tvarių sprendimų kasdienėms problemoms. Organizacijos vadovas Eligijus Gelžinis sako, kad gamtos siunčiamus ženklus šiandien matome visi.
„Matome, kas vyksta gamtoje. Temperatūrų svyravimai, ilgesnės sausros, šalčiai ir karščiai vis labiau alina augalus, keičia mūsų aplinką. Kai kurie medeliai, ypač spygliuočiai – pušelės, eglės, kėniai – nuo ankstyvų pavasario saulės spindulių nudegė, dalis jų visai sunyko. Gamta aiškiai parodo, kokia ji šiandien pažeidžiama“, – sako jis.
Todėl ekologija ir aplinkosauga tapo pagrindine „Amžinumo gijų“ veiklos kryptimi. Organizacija siekia ne tik kalbėti apie tvarumą, bet ir parodyti, kad net paprasčiausi kasdieniai sprendimai gali turėti didelę reikšmę.
Viena ryškiausių iniciatyvų – pakartotinis stiklinių kapinių žvakių žibintų naudojimas. Kasmet po Vėlinių, Motinos dienos, Tėvo dienos ir kitų atminimo dienų Lietuvos kapinėse lieka tūkstančiai stiklinių žibintų. Didelė jų dalis dar visiškai tinkami naudoti, tačiau vis tiek atsiduria atliekų konteineriuose. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie 3000 tonų tokių stiklo atliekų. Dėl parafino ir vaško likučių jų perdirbimas tampa sudėtingas, o atliekų tvarkymui kasmet tenka skirti milijonus eurų.
Tačiau, anot E. Gelžinio, ši problema turi paprastą ir visiems prieinamą sprendimą – pratęsti gaminių naudojimo laiką.
„Kodėl turėtume išmesti tai, kas dar gali tarnauti? Jeigu žmogus gali pasiimti tvarkingą žibintą ir panaudoti jį dar kartą, laimi visi – mažiau atliekų, mažesnės išlaidos ir mažesnė žala gamtai“, – įsitikinęs iniciatyvos autorius.
Todėl organizacija siūlo prie kapinių įrengti specialias daiktadėžes, kuriose gyventojai galėtų palikti dar tinkamus naudoti stiklinius žibintus bei plastikinius gėlių vazonėlius. Kitam žmogui jie taptų naudingu daiktu, o ne atlieka. Tai vienas iš žiedinės ekonomikos principų – kuo ilgiau naudoti jau pagamintus daiktus ir taip mažinti naujų gaminių poreikį. Toks požiūris leidžia tausoti gamtos išteklius, mažina energijos sąnaudas, anglies dvideginio emisijas ir atliekų kiekius.
Vis dėlto vien gerų idėjų neužtenka – joms įgyvendinti reikia bendraminčių. Todėl liepos 26 dieną „Amžinumo gijos“ kviečia visus neabejingus į Susitelkimo talką. Jos metu bus konstruojamos daiktadėžės, skirtos naudotiems žibintams ir plastikiniams vazonėliams surinkti, o vėliau jos bus pastatytos prie kapinių.
Tačiau talka neapsiribos vien konstrukciniais darbais. Ji taps ir bendruomenės augalų sodinimo diena.
„Kviečiame visus, kas gali, atsivežti augalų sėklyčių ar medelį vazonėlyje – pušelę, eglutę, berželį ar kitą jums brangų augalą. Kiekvienas, svajojantis pasodinti savo medį, galės tai padaryti parke. Drauge atsodinsime nuo aplinkos veiksnių žuvusius medelius, o pavasarį pasėsime sėklytes ir lauksime pirmųjų daigelių. Kartu kursime ne tik daiktadėžes, bet ir gražesnę, žalesnę aplinką“, – kviečia E. Gelžinis.
Anot jo, tokios iniciatyvos suartina žmones ir leidžia kiekvienam prisidėti prie bendro tikslo. Organizatoriai kviečia atvykti su savo termosais ar mėgstamu puodeliu.
„Vienkartinių indų nenaudoju jau daugelį metų, todėl noriu paskatinti ir kitus rinktis daugkartinius sprendimus. Auginame įvairias vaistažoles, tad kiekvienas galės pats susikurti kvapnios arbatos sau ir pavaišinti ja draugą. Tegul ši talka būna ne tik darbų, bet ir bendrystės šventė“, – šypsosi organizacijos vadovas.
Būtent bendraminčių paiešką jis šiandien vadina vienu svarbiausių uždavinių.
„Labai norisi, kad atsirastų daugiau žmonių, kuriems rūpi tai, kas vyksta aplink mus. Vienam įgyvendinti dideles idėjas sudėtinga. Reikia bendruomenės, reikia žmonių, kurie tiki tuo pačiu tikslu.“
Kol kas, pasak E. Gelžinio, aktyviausiai prie iniciatyvų prisideda moterys, tačiau organizacija laukia visų – jaunimo, šeimų, verslo atstovų, bendruomenių ir savanorių.
Aplinkosaugos tema jam nėra nauja. Jis jau anksčiau ieškojo sprendimų, kaip mažinti stiklo atliekų problemą, bendradarbiavo su Aplinkos ministerija, tačiau pasikeitus ministerijos vadovybei, dalį darbų tenka pradėti iš naujo. Vis dėlto tai neatima ryžto. „Jeigu idėja gera, anksčiau ar vėliau ji ras kelią. Reikia kantrybės ir atkaklumo“, – sako jis.
Entuziasto pastangas teigiamai vertina ir Žemaitijos verslo centro direktorė Reda Raginskienė.
„Džiugina Eligijaus aktyvumas ir požiūris į gamtos tausojimą. Tai ne vien vietinės reikšmės idėjos – jos aktualios visai Lietuvai. Žavi jo kitoks požiūris į amžinumą, gebėjimas ieškoti naujų sprendimų ir atkaklumas siekiant savo tikslų“, – sako R. Raginskienė.
Jos nuomone, tokios iniciatyvos skatina žmones iš naujo įvertinti savo kasdienius įpročius. Dažnai net nesusimąstome, kiek daug atliekų sukuriame vien todėl, kad patogiau įsigyti naują daiktą, nei dar kartą panaudoti jau turimą.
Ne mažiau svarbi „Amžinumo gijų“ veiklos kryptis – edukacija. Organizacija planuoja bendradarbiauti su bibliotekomis, švietimo įstaigomis ir profesinio mokymo centru, rengti edukacinius užsiėmimus apie tvarumą, atsakingą vartojimą, gamtos išsaugojimą ir bendruomeniškumą. Pasak E. Gelžinio, kuo daugiau žmonių supras, kad kiekvienas jų pasirinkimas daro įtaką aplinkai, tuo lengviau bus kurti tvaresnę visuomenę.
Šios iniciatyvos nebūtų įmanomos be socialiai atsakingų verslų ir organizacijų palaikymo. „Amžinumo gijos“ nuoširdžiai dėkoja partneriams – Žemaitijos verslo centrui, „Tikkurila“, ESSVE, AG Baldai, sodybai „Kaimo rojus“, ADE Exclusive Design, UAB „Medila“, fotostudijai „Fotoera“ ir „313 Group“ – už tikėjimą idėja ir pagalbą ją įgyvendinant. Atskirą padėką organizacija skiria pagrindiniams rėmėjams – „Žilevana“, „Analotė“ ir „Viva Color“, kurių parama leidžia ne tik įgyvendinti aplinkosauginius sumanymus, bet ir telkti bendruomenę bendram tikslui.
Kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo labai paprasto sprendimo – neišmesti to, kas dar gali būti panaudota, pasodinti medį, atsinešti savo puodelį ar skirti kelias valandas bendram darbui. Būtent iš tokių mažų žingsnių gimsta dideli pokyčiai. O kai prie jų prisideda bendraminčiai, savanoriai, partneriai ir rėmėjai, gimsta ne tik gražesnė aplinka, bet ir stipresnė bendruomenė, kuri savo pavyzdžiu įkvepia kitus kurti tvaresnę ateitį.