Gražus vasaros rytas arba vasaros vakarai daugeliui mūsų pažįstama laukuose tekančios ar besileidžiančios saulės šviesa, vasaros kvapais. Sakytum, kaimo idilija, jei ne invaziniai šliužai, kurių dar prieš keletą metų iš viso nebuvo. Rytais ir vakarais ant asfalto, daržuose, kiemuose. Išlendantys, kada šlapia, kada kiek vėsiau. Varginantys savo gausa, paliekantys gleivėtus pėdsakus, kuriuose gali būti gausu žmogui toksiškų mikroskopinių parazitų. Tokia problema kankina Luokės seniūnijos Baltininkų kaimo gyventojus.
Stasys Katauskas
Plinta iš apleistų teritorijų
„Kalvotosios Žemaitijos“ redakcija sulaukė žmonių iš Luokės seniūnijos Baltininkų kaimo pranešimo apie kaimą užplūdusius invazinius šliužus. Pasak kalbintų gyventojų, pirmąsyk tokie šliužai Baltininkuose ėmę plisti maždaug prieš porą metų iš Telšių rajono savivaldybės tarybos nario Karolio Andrijausko vadovaujamos įmonės UAB „Andrestas“ teritorijos. Gyventojų teigimu, teritorija buvusi menkai prižiūrima, tad esant tinkamiems orams, invaziniams šliužams ten greičiausiai buvo palankios sąlygos veistis.
Paklaustas, kaip pakomentuotų tokį požiūrį, K. Andrijauskas sakė, kad teritorija nėra apleista. „Buvo Savivaldybės komisija, nieko blogo nenustatė. Teritorija prižiūrima, žolė pjaunama, avinukai ganosi, nieko ten blogo. O invazinių šliužų daugėja visur, visoje šalyje“, – sakė K. Andrijauskas. Tiesa, Savivaldybės tarybos narys teigė negalįs tiksliai įvardyti nei kada, nei kokia Savivaldybės komisija buvo atvykusi į Baltininkus.
Invaziniai šliužai, sprendžiant iš Baltininkuose gyvenančių žmonių pasakojimų, plinta ir iš prasčiau prižiūrimų aplinkinių pievų. Žmonės savo jėgomis mėgina su tuo kovoti. Tačiau kol kas jėgos nelygios, nors baltininkiečiai sako, kad pagalbos jau yra kreipęsi į visas instancijas.
Luokės seniūnas Erikas Volskis, paklaustas apie šią situaciją, sakė žinąs apie problemą. „Kalbėta su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dėl invazinių šliužų naikinimo. Nupirkta šliužų naikinimo paslauga. Šį trečiadienį (rugpjūčio 12 d.) 19 val. vakare į Baltininkus padėti žmonėms, konsultuoti, kaip kovoti su invaziniais šliužais, atvyks tokios veiklos vykdytojai iš Kauno“, – „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė Luokės seniūnas E. Volskis.
Naikinti geriausia, kol šliužai tebėra maži
Invazinių šliužų, oficialiai vadinamų ispaniniais arionais (lotyniškai Arion vulgaris) plitimas – rimta problema. „Kalvotosios Žemaitijos“ duomenimis, visoje šalyje šią vasarą, kuomet pakanka drėgmės ir šilumos, pastebimas invazinių šliužų gausėjimas. Viešai prieinamuose Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtuose komentaruose ir rekomendacijose teigiama, kad tokius šliužus geriausia naikinti, kol šliužų dar nesimato, tik nutirpus sniegui, identifikavus jų veisimosi vietas. Mažiems, tik išsiritusiems šliužiukams naikinti veiksmingiausia priemonė yra moliuskicidai. Deja, jie nekenksmingi suaugusiems šliužams. Užtat žmogui kenksmingos šliužų paliekamos gleivės, galinčios patekti ant nepakankamai nuplautų salotų, daržovių.
Naikinti invazinius šliužus įpareigoja įstatymas. Tačiau tai padaryti nėra paprasta. Dažnai tokie šliužai geriausiai veisiasi būtent neprižiūrimose ar prastai prižiūrimose teritorijose, įvairiuose šabakštynuose, aukštoje žolėje, prastai prižiūrimame komposte. Kad tai invazinė rūšis, rodo didelis jų plitimas, kuomet praėjus kokiems porai metų nuo pirmų pastebėtų ir nesunaikintų šliužų, jų atsiranda šimtai. Natūraliai Lietuvoje gyvenančių šliužų tiek daug nebūna.
Surinktų invazinių šliužų jokiu būdu negalima paleisti į laisvę. Šie šliužai – hermafroditai. Tai reiškia, kad bet kuris šliužas gali padėti iki 500 kiaušinėlių, iš kurių, atėjus laikui, išsiris nauji šliužai. Gamtoje natūralūs tokių šliužų priešai yra paukščiai, ežiai, antys bėgikės. Tačiau geriausia juos naikinti kompeksiškai – šienaujant žolę, tvarkant jų veisimosi ir slėpimosi vietas (tai įvairios drėgmę sulaikančios vietos), įrengiant gaudykles. Naikinti tinka druska. Šliužai taip pat žūsta ilgesnį laiką pabuvę ant atviros saulės.
Laiku pastebėtų pirmųjų invazinių šliužų neišnaikinus, ateityje jų tik daugės ir kovoti su šių kenkėjų antplūdžiu taps vis sunkiau. Panašu, kad taip ir yra nutikę Baltininkuose, kur žmonės nebeišmano, kaip gintis nuo invazinių šliužų antplūdžio. „Kalvotoji Žemaitija“ domėjosi, kas dėl invazinių šliužų antplūdžio Baltininkuose daroma Savivaldybėje.
Parengtas planas
Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Barčauskienės, probleminiai invazinių rūšių židiniai identifikuojami pagal gyventojų pateiktus duomenis Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (INVA).
„Remiantis šios sistemos duomenimis, buvo parengtas Baltininkuose nustatytos Ispaninio ariono radavietės kontrolės ir populiacijos židinių naikinimo planas „Ispaninio ariono (lot. Arion vulgaris) kontrolės ir populiacijos židinių naikinimo veiksmų planas Baltininkų k., Telšių r. 2026-2030 metams“.
Šiuo metu radavietėje pradėti Ispaninio ariono kontrolės ir populiacijos židinių naikinimo plano įgyvendinimo darbai – eksperto vertinimas. Plano vykdytojai atlieka teritorijos žvalgymą dėl probleminių vietų (peraugusi žolė, krūmai, krūmokšniai, netvarkingai sandėliuojamos malkos, lentos ir kiti ūkio agregatai, netinkamai kompostuojama žolė ir t.t.) identifikavimo.
Pirmu etapu žvalgomos visos probleminės vietos, tame tarpe ir įmonė UAB „Andrestas“. Žemės sklypų savininkai, kurie patenka į radavietės teritoriją, yra pateikę sutikimus dėl veiksmų plane numatytų priemonių, reikalingų ispaninio ariono kontrolei ir populiacijos židinių naikinimui, taikymo“, – teigė E. Barčiauskienė.
Pagal parengtą planą, numatyta tvarkyti šliužų buveines, juos rinkti mechaniniu būdu, gyventojams dalyti antis bėgikes, o prireikus, naudoti registruotus moliuskocidus.
Savivaldybė gyventojus, pastebėjusius galimas invazinių šliužų paplitimo vietas, kviečia informaciją pateikti INVA sistemoje. Tai padeda specialistams nustatyti, ar teritorijoje iš tiesų paplitusi invazinė rūšis, ir tiksliau įvertinti jos paplitimo mastą.
Invaziniai šliužai gali plisti ne tik Baltininkuose. Siekiant užkirsti tam kelią Telšių mieste, stengiamasi mažinti apleistų sklypų skaičių, nes neprižiūrimos ir drėgnos teritorijos sudaro palankias sąlygas šliužams veistis bei plisti. Svarbu paminėti, kad gyventojai bei vietos bendruomenės turi galimybę teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gauti finansavimą invazinių rūšių gausos reguliavimo bei naikinimo priemonėms.
O Baltininkų gyventojų rajono valdžia, panašu, nepaliks bėdoje. Tik, kaip neretai būna, reikiami darbai labai iš lėto įsisuka.
Telšiuose irgi jų yra…