1931 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu Telšiuose buvo įkurta Telšių medžio apdirbimo vidurinė amatų mokykla, kuri tapo profesionaliojo meno tradicijų pradžia. Keitėsi laikai ir įstaigų pavadinimai, tačiau kūrybos dvasia išliko. Šiandien šią tradiciją tęsia Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, ugdantis talentingus juvelyrus, dizainerius, skulptorius, restauratorius ir kitus kūrėjus.
Alma Jankauskienė
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja
Donata Kazlauskienė
VDA Telšių fakulteto komunikacijos specialistė
Kokia gi buvo mokyklos pradžia? Kas fiksuojama archyviniuose dokumentuose?
1931 m. Telšių valdžios vidurinės mokyklos apyskaitoje, kuri saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve, rašoma, kad įkūrimo metais veikė tik stalių skyrius. Viskas buvo dėstoma lietuvių kalba. Trims metams išnuomotas graf. Kristinos Potulickienės namas Telšių mieste buvusioje Žarėnų-Ežero gatvių sankryžoje. Metinis nuomos mokestis – 2000 litų. Patalpas sudarė penki kambariai ir pirmojo aukšto prieškambaris, bendras jų plotas – 159,5 kv. m, o patalpos buvo šildomos septyniomis krosnimis.
Namas higienos ir patogumo atžvilgiu nebuvo tinkamas: patalpos mažos, sienos drėksta, krosnys netinkamos, 5 iš jų pritaikytos virtuvėms. Nėra patalpos malkoms ir medžiagai sudėti. Pirmaisiais metais veikė tik viena 1-oji klasė. Mokykla turėjo 740 knygų biblioteką, kurią sunešė mokiniai ir mokytojai. Fizikos, gamtos ir geografijos kabinetų nebuvo. Mokiniai gyveno privačiuose butuose, prižiūrimi mokyklos mokytojų. Dirbo keturi mokytojai – vienas etatinis ir trys neetatiniai, iš kurių vienas turėjo aukštąjį, kiti trys – aukštesnįjį – išsilavinimą. Pirmaisiais metais norinčių mokytis buvo 33, priimta 29 mokiniai.
Mokyklos mokiniai turėjo galimybę įgyti bendrą išsilavinimą su amatininko specialybe, gauti kvalifikacinį laipsnį. Mokytasi: tikybos, lietuvių kalbos, istorijos ir visuomenės mokslo, geografijos, gamtos mokslo ir higienos, matematikos, kūno kultūros ir karinio parengimo. Buvo dėstomi profesiniai dalykai: dekoratyvinė paišyba, pagrindinė braižyba, projekcinė braižyba, konstrukcinė braižyba, stilių pažinimas (meno istorija), įrankių technologija, medžių ir medžiagų technologija, buhalterija ir korespondencija, kalkuliacija. Amatų mokyklos mokiniai patys ir projektuodavo, ir gamindavo baldus.
1932 m. visuomenei buvo surengta pirmoji moksleivių pagamintų baldų paroda. Ją aplankė 2000 žmonių, kai tuo tarpu Telšiuose iš viso gyveno apie 10 tūkst. žmonių. Mokykla greitai išaugo į stiprų medžio ir metalo apdirbimo centrą, garsėjusį aukščiausio lygio meistriškumu visoje šalyje.
Augančiai mokyklai reikėjo geresnių sąlygų, todėl 1936 m. spalio 4 d. buvo iškilmingai atidarytas specialiai jai pastatytas modernus pastatas su pažangiomis dirbtuvėmis. Šį pastatą suprojektavo žymus architektas Vsevolodas Kopylovas.
Mokyklos meistriškumo viršūne tarpukariu tapo užsakymai Niujorko pasaulinei parodai. 1939 m. mokytojų ir mokinių jėgomis buvo pagaminta garsi Petro Rimšos skulptūros „Lietuvos mokykla 1864-1904“ (liaudyje žinomos kaip „Vargo mokykla“) kopija, kuri tais pačiais metais ir iškeliavo į Niujorką. Be šios skulptūros, mokyklos meistrai ir mokiniai parodai pagamino ir specialius baldus bei stendus.
Lietuvos „Seklyčios“ baldų komplektas Niujorke buvo įvertintas itin aukštai ir apdovanotas aukso medaliu.
Pirmasis mokyklos direktorius – Karolis Šimonis, buvęs Seirijų vidurinės amatų mokyklos dirbtuvių vedėjas. Mokėsi Čekoslovakijos Humenno medžio apdirbimo amatų mokykloje. Ten pat gilinosi į medžio meninį apdirbimą. Mokėjo rusų, lenkų, čekų, slovakų ir vokiečių kalbas. Puikus specialistas, atvykęs į Telšius, greitai įsijungė į miesto politinį, visuomeninį gyvenimą, sėkmingai vadovavo mokyklai. Viskas pasikeitė Lietuvai netekus nepriklausomybės. 1940 m. direktorius buvo areštuotas už priklausymą antisovietinei Tautininkų partijai ir Šaulių sąjungai. Nuteistas 5 metams lagerio Vorkutoje. Gabų specialistą lageryje gelbėjo specialybės išmanymas ir kalbų mokėjimas. Iki pat 1945 m. dirbo Pečioros projektavimo institute. Iš įkalinimo paleistas 1945 m. liepos 13 d. be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Vorkutoje, dirbo Pečioros projektavimo instituto „Pečiorprojekt“ Statybos skyriaus vyr. inžinieriumi-architektu. Lietuvos ypatingajame archyve esančioje Karolio Šimonio byloje yra Lietuvos SSR prokuratūros 1989 m. rugpjūčio 28 d. išvada, kurioje nurodyta, kad tremtyje jis išbuvo iki 1966 m. Tolimesnis direktoriaus likimas nėra žinomas.
Kiekvienas mokyklos tarpsnis kvėpavo savo laikmečio sunkumais, bet ypač rūstūs buvo Antrojo pasaulinio karo metai. Pirmaisiais karo metais žuvo antrasis direktorius Kiprijonas Šaulys, o penki mokiniai – Kazys Baltrušaitis, Antanas Čiužas, Kostas Bučius, Kazys Puškorius ir Adomas Rakas nukankinti Rainių miškelyje.
Po 1945 metų Telšių amatų mokykla išgyveno didelius pokyčius. Iš pradžių ji buvo amatų specialistus rengianti mokymo įstaiga, vėliau tapo taikomosios dailės vidurine mokykla, technikumu, aukštesniąja taikomosios dailės mokykla, o galiausiai – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu. Nepaisant pavadinimų ir mokymo sistemos pokyčių, pagrindinė mokyklos tradicija išliko – amato, profesionaliojo meno ir kūrybiškumo derinimas. Ši įstaiga turėjo didelę reikšmę Telšių, kaip Žemaitijos meno ir kūrybos centro, formavimuisi. Mokykla išugdė nemažai žymių Lietuvos dailininkų, juvelyrų, skulptorių ir kitų menininkų.
Tad su gimtadieniu! Tegul niekada nebūna pamiršti tie, kurie kūrė mokyklos pradžią, puoselėjo jos tradicijas ir savo gyvenimą susiejo su ja. Tegul mokykla ir toliau augina kūrybingas, savo kraštą mylinčias asmenybes!
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply