Vis dar gražios dienos ir viliojantis gamtos lengvumas — dosni saulė šio laiko žmogui. Turime kur akis paganyti ir atsigauti. Suprantama, jog ne vienas būtent tokios nuotaikos ir į knygas panyra — dvasinė atgaiva stiprina. Nesyk ir į biblioteką užsukta — ir vėl šis tas dėl savasties. Kiekviena biblioteka yra laukianti — kiekvienas skaitytojas džiugina, įpareigoja, skatina pokyčius. Kaskart vis spėriau artėjama ir prie Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos šimtmečio — šventės, kuri sujungia visus ir stipriausiai artina atmintį su dabartimi.
Ieva Sigita Naglienė
Kol knyga patenka pas skaitytoją, jos kelyje — žmonės, atliekantys, kaip sakoma, tam tikrus ritualus. Vienas iš tokių rimčiausių knygos priėmimo, jos tvarkymo ir sklaidos objektų — bibliotekos Dokumentų ir komplektavimo skyrius.
Su juo supažindino skyriaus vedėja Rima Mineikienė. Jos asmeninėje darbų kraitėje ir 33 metų šioje srityje vadovavimo patirtis, profesionalus naujovių išmanymas ir padėkos už kultūrinių vertybių puoselėjimą bei įprasminimą.
Pasak vedėjos, Š.R.Ranganatano „Bibliotekininkystės dėsniuose“ nurodyta bibliotekos darbų esmė: „Kiekvienam skaitytojui — jo knygą. Kiekvienam informacijos vartotojui — jo informaciją.“
Bibliotekos dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius yra sudėtingas mechanizmas: koordinuoja paskirstymą, apskaito fondą — vykdo kompiuterizuotą dokumentų tvarkymą. Vaizdžiai tariant, kaip sako Rima Mineikienė, „Šis skyrius — bibliotekos vartai, nes visi dokumentai patenka ar šalinami, t.y. nurašomi, per vieną padalinį. Taigi per komplektavimo padalinį dokumentai juda dviem kryptimis — tiek į biblioteką, tiek iš jos.“
Nuo 1976 metų bibliotekų centralizacijos Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyriaus istorijoje yra fiksuojama pati įvairiausia patirtis: nuo kraustymosi išgyvenimų, reorganizacijų, pačios bibliotekos veiklos principų pakitimo, fondo struktūros permainų — iki įsijungimo į Lietuvos integralią bibliotekos informacinę sistemą — LIBIS, bibliotekų progreso, bibliotekų procesų automatizavimą.
Paminėtina, jog 2016 metų birželio 7 dieną skyrius persikėlė į renovuotą viešąją biblioteką — šviesios, šiltos patalpos, nauji baldai, kitokia darbų sparta. Šiuo metu šiame skyriuje darbuojasi Rima Mineikienė, Edita Jonušienė, Irena Jurevičienė ir Daiva Pociuvienė. Kaip jos pačios sako, kasdien susiduria su skaičiais: užsako knygas, tiesiogiai dirba su leidyklomis, apskaito, sistemina, paskirsto ir konsultuoja. Be pagrindinių skyriaus tikslų, tokių, kaip universalaus bibliotekos dokumentų fondo formavimo, naujai gautų aprašų tvarkymo, administravimo darbų LIBIS posistemiuose, veiklos analizių ar atstovavimo bibliotekai, strateginiuose tiksluose — ir aktyvus darbas, tenkinant skaitytojų poreikius, laiku užsakant knygas, skatinant skaitymą, konsultuojant bibliotekos struktūrinius ir teritorinius padalinius komplektavimo bei katalogavimo klausimais.
Skyriaus vedėja Rima Mineikienė patvirtino, jog naujos technologijos „sukelia perversmą visose srityse“, veikia bibliotekos darbą. Jos teigimu, kultūros gyvenimas taip pat nėra kokia sustingusi forma, ji kinta, evoliucionuoja, nors tradicinės knygos ir toliau išlieka labai svarbios istorine, dvasine verte. Kaip rašė anglų politikas, filosofas ir eseistas Frensis Bekonas, „Knygos — tai minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo bangų krovinį iš kartos į kartą.“
Informacijos vartotojai nori naudotis tiek tradicinėmis, tiek elektroninėmis informacijos laikmenomis. Skyriuje komplektuojamos knygos, garso, vaizdo, kompiuteriniai ir kiti dokumentai viešosios bibliotekos skyriams, 2 miesto ir 26 kaimo filialams. Beje, universalaus pobūdžio spaudiniai, „užsakomi pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kas savaitę leidžiamą elektroninį bibliografinės informacijos leidinį apie Nacionalinės bibliotekos gaunamus Lietuvoje išleistus leidinius, tiesiogiai bendradarbiaujant su leidyklomis ar knygų platinimo įmonėmis, elektroniniais knygynais“,— savo darbo specifika dalijosi Rima Mineikienė.
Pasak jos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kasmet iš valstybės biudžeto numatyta tvarka skiria lėšų fondams komplektuoti. Šios lėšos yra panaudojamos knygoms ir kitiems dokumentams pirkti iš pagrindinių tiekėjų. Nemažą įsigytų leidinių dalį sudaro organizacijų ir privačių asmenų dovanotos arba kaip parama gautos knygos. Paminėtini Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įvairios leidyklos, privatūs asmenys — Aldona Ivaškevičiūtė-Blažienė, Remigijus Juška, Rimantas Binza, Irena Tumavičiūtė, Arvydas Gelžinis ir daugelis kitų. Yra užsakomi periodiniai leidiniai visiems Telšių Karolinos Praniauskaitės skyriams ir padaliniams. Periodiniams leidiniams įsigijyti pinigų skiria rajono Savivaldybė.
Kaip pakito per 30 metų Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius? Galima sakyti, jog viskas automatizuota, moderninta, informacija subendrinta, pakito jos sklaida, įvairėjo dokumentų fondas, modernėjo darbo sąlygos. Elektroninis katalogas ir bendra LIBIS sistema — tai bibliografinė visuma, kurioje visa informacija apie Lietuvos bibliotekose saugomus dokumentus.
Pasak Rimos Mineikienės, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdo projektą, kurio metu bus įgyvendinami kompleksiniai Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) sprendimai, leidžiantys sukurti elektronines paslaugas, kurios sudarytų galimybes išsaugoti modernų kultūrinį turinį bei paskatintų jo sklaidą visuomenėje. Visa tai — dėl bibliotekų naudotojų, bibliotekinių funkcijų vykdymo, geresnio skaitytojų aptarnavimo ir paslaugų teikimo elektroniniu būdu.
Apibendrindama skyriaus veiklą, jo vedėja paminėjo, kad nuolat papildoma bibliotekos interneto svetainės rubrika „Naujos knygos: suaugusiems, vaikams ir jaunimui“. Dokumentų fondas pasidarė įvairesnis: pasipildė garsiniais, regimaisiais, elektroniniais, rankraštiniais ir kitais dokumentais. Bibliotekos krašto paveldo fonde kaupiama ir periodika, saugomos knygos, nuotraukos, rankraščiai, skaitmeniniai kraštotyros leidiniai (DVD), suformuotos 6 asmeninių kraštiečių bibliotekų kolekcijos: Antano Maceinos, Broniaus Valiušaičio, Igno Misiūno, Irenos Tumavičiūtės, Janinos Bucevičės, Juliaus Norkevičiaus.
„Naujos renovuotos patalpos palengvino ir darbą: knygų keltuvas sudaro galimybes, kad sutvarkytos knygos operatyviai patektų į trečiame aukšte esančius Vaikų literatūros, Bibliografinio aptarnavimo skyrius, abonementą ar skaityklą ketvirtame aukšte. Taip pat greit ir patogiai naujos atvežtos knygų siuntos pakyla tiesiai į kabinetą“,— pasidžiaugė vedėja Rima Mineikienė.
Ir dar — keletas faktų iš skyriaus nūdienos — tos skaičių visumos, kuri stipriai veikia žmones. Pirmiausia paminėtina, jog 2020 metų pabaigoje rajono bibliotekų fonduose buvo 244 tūkst. 334 fiz. vnt. dokumentų tradicinėse ir skaitmeninėse laikmenose, buvo siekiama išlaikyti jau sukaupto fondo tęstinumą,— apibendrino skyriaus vedėja. — 2021 m. Kultūros ministerija iš valstybės biudžeto dokumentams įsigyti skyrė 45 tūkst. 846 Eur, iš kurių jau panaudojome 28 tūkst. Eur — įsigijome 3181 vnt. 661 pavadinimų knygų iš 25-ių šalies leidyklų. Deja, kaip paminėjo Rima Mineikienė, vis dar dėl lėšų stygiaus labai trūksta naujų grožinės literatūros knygų, klasikos kūrinių, jaunimui skirtos programinės literatūros. Nuo 2017 metų kasmet pirmąjį spalio trečiadienį organizuojama Knygų mugė supažindina skaitytojus su išleistomis knygomis, skatina skaitymą, kelia norą atrasti savo knygą.
Taigi — tokia skyriaus kasdienybė: suprasti skaičius, susigaudyti jų visumoje ir dirbi moderniai, naujoviškai knygų pasaulyje, įsigilinus į mūsų, skaitytojų, poreikius: užsakyti, sisteminti, dalintis žiniomis. Dabar ir mes patys juk gyvename, to norime ar ne, jau tikrame skaičių pasaulyje. Kaip sakė viena užkalbinta skaitytoja, skaičių jūroje. Juk kasdien mus supa įvairiausi mygtukai, kasdien kilnojame kortelių korteles — skaičiai, jų kombinacijos mūsų nepaleidžia. Tam reikia ir susikaupimo, ir kruopštumo, ir išmanymo, kad nepasiklystume toje skaičių gausybėje.
Bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus kolektyvas kasdien panyra į skaičių visumą ir savo kruopščiu darbu palengvina mūsų kasdienybę. Belieka pasidžiaugti ir palinkėti visoms darbuotojoms sėkmės, padėkoti už savo darbo sklaidą ir nuoširdumą — gerų emocijų.