Rugpjūčio 8-ąją Karūžiškėje, Laukuvos sen., paties Medvėgalio pašonėje įvyko įsimintinas istorinis patriotinis renginys „Laisvės balsai“, skirtas paminėti Lietuvos radijo 100-metį, Lietuvos šaulių sąjungos 107-ąją ir Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos 35-ąją sukaktis. Būtent Radijo, šaulių ir savanorių veikla, indėlis besikuriančiai ir atgimstančiai Lietuvos valstybei ir buvo tie ryškiausi laisvės balsai, kurių kviečiama bei buriama sekė visa visuomenė. Kad toks paminėjimas įvyktų, prisidėjo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Varnių vyskupo Motiejaus Valančiaus bendruomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus, šaulius ir savanorius vienijanti Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga, radijo aparatų kolekcininkas iš Telšių Juozas Rušinskas, Karūžiškės dvaras.
Antanas Ivinskis
Anonsuodama šį renginį, „Kalvotoji Žemaitija“ praėjusio penktadienio numeryje daugiau dėmesio skyrė Lietuvos radijo ir Radiofono pirmojo viršininko plk. ltn. Alfonso Jurskio veiklai. Dabar plačiau pristatome kitų sukaktuvininkų – Lietuvos krašto apsaugos savanorių veiklą atsikūrus Lietuvai.
Po Kovo 11-osios buvo susirūpinta valstybės saugumu. 1990 m. balandžio mėnesį buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD). Visuose Lietuvos rajonuose įsteigti šio departamento skyriai. Šilalėje pirmuosius savanorius pradėta registruoti 1990 m. antroje pusėje.
1991 m. sausio mėnesio 8-12 d. prasidėjus neramumams Vilniuje, kartu su Šilalės rajono sąjūdžio nariais, dalis savanorių vyko į Vilnių ginti Parlamento. Nedelsiant po sausio 13-osios agresijos, sausio 17-ąją, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo.
„Metas buvo sunkus, sovietai laikė užėmę svarbius valstybei objektus ir niekas negalėjo numatyti, ką jie puls toliau. Šilalės kuopos savanoriai sausį ir vasarį nuolat saugojo rajono telegrafo stotį, savivaldybę, Laukuvos televizijos retransliatorių, stebėjo sovietų kariuomenės dalinių judėjimą, budėjo balsavimo apylinkėse vasario 9 dieną vykusiame referendume. Vasario 28 ir kovo 5 dienomis 25 kuopos savanoriai vykdėme Lietuvos Aukščiausios Tarybos (Parlamento) apsaugą. Vykdydami Parlamento apsaugą, dalis savanorių prisiekė Lietuvos Respublikai, deja, priesaikos lapai neišliko. Pirmoji Šilalės kuopos savanorių priesaika buvo organizuota 1991 m. balandžio 21 dieną, Kvėdarnos bažnyčioje prisiekė 22 savanoriai. Šilalės savanoriai dalyvavo saugant viešąją tvarką Pasaulio Lietuvių sporto žaidynėse Nidoje 1991 m. liepos 26 – rugpjūčio 3 dienomis. Savanoriai dalyvavo saugant objektus rugpjūčio pučo dienomis (1991-08-19-23 d.), aktyviai dalyvavo nutraukiant rajone KGB skyriaus veiklą, bei TSKP darbą“, – prisiminė dim. kpt. Zigmas Gulbinas, iki 1992 m. spalio buvęs Šilalės savanorių kuopos vadas, o šiandien – Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos pirmininkas.
Suprantama, dalis savanorių, šaulių šios dienos nesulaukė. Tad už juos, taip pat už Lietuvos Radijo kūrėją Karūžiškės dvaro kapinaitėse buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių dvaro svirne buvo apžiūrimos Radijo sukakčiai skirtos parodos. Tarpusavio bendrystę jaukiai sušildė kareiviška košė ir arbata.