Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjai Lendrai Bukauskienei įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas – „Gerumo žvaigždė“. Tačiau šį įvertinimą ji priima ne tik kaip asmeninį profesinio kelio pripažinimą. L. Bukauskienės teigimu, tai pirmiausia yra visos komandos, socialinių paslaugų sistemos ir joje dirbančių žmonių darbo įvertinimas.
Algirdas Dačkevičius
Profesinis kelias – kartu su augančia sistema
Telšių rajono savivaldybėje L. Bukauskienė dirba nuo 1997 m. lapkričio 4 d. Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja ji tapo 2005 m. sausio 13 d., laimėjusi konkursą į šias pareigas. Per daugiau nei du dešimtmečius socialinės paramos ir paslaugų sistema Lietuvoje iš esmės pasikeitė, o kartu keitėsi ir požiūris į žmogų, kuriam reikia pagalbos.
L. Bukauskienė pabrėžia, kad tai, ką šiandien turi Telšių rajonas, nėra vieno žmogaus darbo rezultatas. Prie socialinių paslaugų infrastruktūros kūrimo prisidėjo Savivaldybės vadovai, politikos formuotojai, Tarybos nariai, administracija, socialinių paslaugų įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kaimo bendruomenės ir daugybė kasdien šioje srityje dirbančių žmonių.
Kad Telšių rajonas socialinių paslaugų srityje yra pažengęs toli, buvo įvardyta ir 2022 m., rengiant Telšių rajono 2022-2030 m. strateginį plėtros planą. Tuomet VšĮ „Regiono vystymo sprendimai“ ekspertas Virginijus Sabutis Telšių rajoną pavadino lyderiu socialinių paslaugų išvystymo srityje.
„Gerumo žvaigždę“ L. Bukauskienė vadina svarbiausiu savo profesinio kelio įvertinimu, tačiau kartu pabrėžia, kad už jo slypi daugelio žmonių darbas.
Sprendimai, tapę pavyzdžiais
Telšių rajonas ne kartą išsiskyrė sprendimais, kurie buvo reikšmingi ne tik vietos bendruomenei, bet ir tapo pavyzdžiais kitoms šalies savivaldybėms.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – vaikų dienos centrų plėtra. 2018 m. Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino Dienos centrų plėtros ir veiklos užtikrinimo 2018-2020 m. programą. Tuomet rajone veikė penki vaikų dienos centrai, kurių finansavimas buvo projektinis. Buvo nuspręsta plėsti jų tinklą, įtraukti nevyriausybinį sektorių, užtikrinti tęstinį finansavimą ir sudaryti sąlygas centrams įsikurti bei veikti.
Tikslas buvo ambicingas – visoje savivaldybės teritorijoje išplėtoti 17 vaikų dienos centrų tinklą. Šiandien visi 17 centrų veikia, juos lanko iki 420 vaikų. Pasak L. Bukauskienės, pagal gyventojų ir vaikų skaičių, tai yra vienas labiausiai išplėtotų vaikų dienos centrų tinklų Lietuvoje. Valstybės mastu tvarus šių centrų finansavimo modelis įteisintas tik 2020 m.
Reikšmingų sprendimų priimta ir vaikų globos srityje. 2015 m. Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino naują tėvų globos netekusių vaikų globos šeimoje formą. Globėjams pradėta mokėti atlygis, skirta lėšų įsikurti ir vaikų poreikiams tenkinti. Šią praktiką inicijavo ilgametė globėja Žibutė Gvergždienė, o Telšių rajono patirtimi vėliau pasinaudojo ir kitos šalies savivaldybės.
Prie globos sistemos kūrimo reikšmingai prisidėjo ir Laima Jurytė Zakarauskienė, viena VšĮ „Soneima“ steigėjų. 2007 m. įkurta „Soneima“ buvo pirmoji Lietuvoje įstaiga, kurios steigimą inicijavo Telšių rajono savivaldybė. Nuo 2008 m. ji vykdė globėjų, rūpintojų ir įtėvių atranką, rengimą bei konsultavimą. 2008-2011 m. buvo parengtos 35 globėjų šeimos.
Šiandien Telšių rajone nė vienas tėvų globos netekęs vaikas neapgyvendinamas institucinės globos namuose – vaikai randa vietą šeimose. Prie to prisideda ir Globos centro darbas.
Anksti pradėtos kurti ir kitos paslaugos. 2009 m. Gedrimų kaime buvusio vaikų darželio pastatas pritaikytas nestacionarioms socialinėms paslaugoms, čia įkurti savarankiško gyvenimo namai senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia. Tai buvo vieni pirmųjų tokio pobūdžio namų Lietuvoje.
Nuo 1997 m. veikia Telšių krizių centras – vienas seniausių iki šiol veikiančių krizių centrų Lietuvoje. 2024 m. įsikūrė ir vyrų krizių centras „Via Animus“. 2014-2023 m. rajone įsteigti penki grupinio gyvenimo namai asmenims, turintiems psichosocialinę ir proto negalią, pradėta teikti apsaugoto būsto paslauga. 2023 m. įsikūrusi VšĮ „Gyvenk drauge“ tapo pirmuoju privačiu subjektu Lietuvoje, pradėjusiu vykdyti grupinio gyvenimo namų veiklą šiai žmonių grupei.
Šie pavyzdžiai – tik dalis ilgo socialinių paslaugų plėtros sąrašo. Bendrą situaciją geriausiai parodo skaičiai: iš 34 Socialinių paslaugų kataloge reglamentuotų paslaugų Telšių rajono savivaldybėje organizuojamos ir teikiamos 32 rūšių socialinės paslaugos.
2025 m. socialinės paslaugos ir socialinė pagalba suteikta 8020 asmenų, kai 2024 m. jų buvo 7768. Socialinės paslaugos suteiktos 4287 asmenims, socialinė pagalba – 3733. Socialinių paslaugų poreikis Telšių rajone patenkinamas 99 proc., o eilėje gyventojai laukia tik ilgalaikės socialinės globos namuose.
Pagalba turi būti kuo arčiau žmogaus
L. Bukauskienės įsitikinimu, vien paslaugų gausa nėra pakankama. Ne mažiau svarbu, kad žmogus žinotų, kur kreiptis, ir pagalbą galėtų gauti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.
Todėl Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojai dirba ir kaimiškose seniūnijose – priima gyventojus, lanko juos namuose, teikia informaciją ir organizuoja pagalbą. Informacija skleidžiama Savivaldybės interneto svetainėje, per seniūnus, o neretai ją vieni kitiems perduoda ir patys gyventojai.
Šiuo metu testuojama ir skaitmenizuota informacinė sistema „Soc taškas“, kurią Telšių rajono savivaldybė 2023-2026 m. įgyvendina kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Kauno miesto savivaldybe. Platformoje pateikiama informacija apie socialines paslaugas, jų teikėjus, kainas ir laisvas vietas, galima pateikti prašymą informacijai ar paslaugoms gauti arba pranešti apie kito žmogaus socialinių paslaugų poreikį.
Tačiau, kad ir kaip keistųsi sistemos ar technologijos, L. Bukauskienės požiūriu, socialinio darbo esmė išlieka ta pati – žmogus ir jo poreikis.
Per 21 darbo metus skyriaus vedėjos pareiga, jos teigimu, nesikeitė: išklausyti žmogų, tinkamai įvertinti situaciją ir pasirūpinti, kad jam būtų suteikta reikalinga pagalba. Ypač svarbus išlieka vaikas, jo saugumas ir galimybė augti šeimoje.
Socialiniame darbe, pasak L. Bukauskienės, neužtenka vien užjausti. Darbuotojams tenka susidurti su stresu, įtampa ir psichologiniu nuovargiu, todėl būtinas atsparumas ir gebėjimas išlaikyti profesines ribas.
„Gailestis nepadeda nei pačiam darbuotojui, nei žmogui, kuriam teikiama pagalba. Svarbiausia profesinė pareiga – ne gailėti, o padėti“, – sako ji.
Socialinis darbuotojas vis dažniau turi ne išspręsti žmogaus problemą už jį, o padėti pačiam žmogui rasti sprendimą. L. Bukauskienė tai apibūdina paprastai – pasirinkimu tarp „įduoti meškerę ar sugauti žuvį“. Kartais žmogui reikia padėti sugauti žuvį tik kartą, o vėliau jis pats pasirenka meškerę.
Paslaugų sistemą kuria ne viena institucija
Svarbią vietą Telšių rajono socialinių paslaugų sistemoje užima nevyriausybinės organizacijos ir kaimo bendruomenės. Paslaugų gavėjas gali rinktis paslaugų teikėją nepriklausomai nuo jo statuso, o tai didina pasirinkimo galimybes ir skatina paslaugų teikėjų konkurenciją.
Šiuo metu socialines paslaugas Telšių rajone teikia 34 teikėjai: keturios savivaldybės biudžetinės įstaigos, devynios nevyriausybinės organizacijos, penkios kaimo bendruomenės, dvi katalikiškos organizacijos, 12 viešųjų įstaigų ir viena uždaroji akcinė bendrovė.
Nevyriausybinės organizacijos rajone teikia apsaugoto būsto, asmeninės pagalbos ir socialinių dirbtuvių paslaugas. Jų dalyvavimas leidžia plėsti paslaugų spektrą, mažina poreikį didinti biudžetinį sektorių ir kartu stiprina bendruomeniškumą.
Ne mažiau svarbūs ir vaikų dienos centrai. Nors mažėjant vaikų skaičiui mažėja ir jų lankomumas, L. Bukauskienė neabejoja šių centrų reikšme. Ypač kaimiškose teritorijose jie tampa vieta, kur vaikas po pamokų gali saugiai būti, paruošti namų darbus, užsiimti veikla, pabendrauti ir gauti pagalbą.
Čia darbuotojai gali pastebėti problemas, kurių šeima pati galbūt dar nėra įvardijusi, ir organizuoti pagalbą pagal individualų atvejį. Kartu vaikų dienos centrai padeda tėvams išlikti darbo rinkoje.
Komandos stiprybė – gebėjimas susikalbėti
Tokios sistemos neįmanoma sukurti be komandinio darbo. L. Bukauskienė įsitikinusi, kad skirtingų sričių specialistai turi matyti ne atskirą problemą, o visą žmogaus ar šeimos situaciją. Tam būtina gera komunikacija.
Socialiniame darbe sprendžiamos sudėtingos situacijos, todėl vadovui tenka ne tik profesinė, bet ir didelė žmogiška atsakomybė – suburti komandą, ją motyvuoti, padėti darbuotojams išlaikyti profesines ribas ir kartu išlikti jautriems žmogaus situacijai.
Jeigu nepavyksta užmegzti ryšio su paslaugų gavėju, kolektyve priimta praktika kreiptis pagalbos į kolegą. Tai, pasak L. Bukauskienės, natūralu – žmonės skirtingi, skiriasi jų bendravimo būdas, todėl kartais kitas darbuotojas gali rasti kelią, kurio pirmasis nerado.
Vis dėlto socialiniame darbe ne visada įmanoma išvengti sudėtingų pokalbių. Darbuotojas turi gebėti pasakyti ir nemalonią, bet reikalingą tiesą.
Profesinės pamokos – neteisti ir nesmerkti
Per ilgą darbo laiką L. Bukauskienė sutiko daugybę žmonių ir susidūrė su įvairiausiomis situacijomis. Buvo skaudžių įvykių, emocinių lūžių, prarastų ir išgelbėtų gyvybių, tačiau kartu buvo ir akimirkų, kai tapo aišku, kad sunkus darbas buvo prasmingas.
Svarbiausia pamoka, kurią ji išsinešė iš šių patirčių, – neteisti, nekaltinti ir nesmerkti.
Ji pati, kaip asmenybė ir vadovė, taip pat augo kartu su kolegomis ir Savivaldybės vadovais. Iš kiekvieno jų gavo pamokų, o profesinis ir asmeninis augimas, jos įsitikinimu, nesibaigia.
L. Bukauskienė mano, kad šiandien socialinės srities darbuotojams netrūksta nei profesionalumo, nei visuomenės supratimo, nei palaikymo. Tačiau šis darbas nėra lengvas. Jis reikalauja stiprios psichinės ir fizinės sveikatos, psichologinio atsparumo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo.
„Tai mūsų visų apdovanojimas“
Telšių rajone socialinėje srityje socialinių paslaugų, sveikatos ir švietimo įstaigose dirba apie 400 darbuotojų. L. Bukauskienė pabrėžia, kad kiekvienas iš jų vertas padėkos.
Socialinėje srityje dirbantys žmonės, jos pastebėjimu, dažniausiai nesiekia viešo pripažinimo. Daug svarbiau kasdienis rezultatas – kai pavyksta išspręsti problemą, padėti žmogui, jį sudominti, sustiprinti ar išgelbėti. Ne mažiau svarbus ir paprastas paslaugų gavėjo ar jo šeimos nario padėkojimas.
Bendraudama su darbuotojais L. Bukauskienė sako geriausiai matanti darbo prasmę tada, kai žmogaus akys spindi, o balsas džiaugiasi dėl pasisekusio atvejo.
Būtent tai, jos manymu, ir yra socialinio darbuotojo kasdienė siekiamybė – padėti žmogui ir pamatyti, kad pagalba buvo prasminga.
Todėl „Gerumo žvaigždę“ L. Bukauskienė priima ne kaip vieno žmogaus apdovanojimą. Gavusi jį, ji matė, kiek daug kolegų džiaugėsi šiuo įvertinimu.
Ir tai, ko gero, geriausiai paaiškina, ką jai reiškia ši žvaigždė: tai visų jų apdovanojimas ir visų jų darbo įvertinimas.
Leave a Reply