Pirmoji sovietų valdžios okupacija 1940 metais, Antrasis pasaulinis karas, hitlerinės Vokietijos okupacija, pokario okupacinės sovietų valdžios teroras žiauriai naikino Lietuvos miestų ir kaimų žmones, sujaukė ir išdraskė jų gyvenimus, sunaikino privačią nuosavybę.
Juozas Girdvainis
Žurnalistas, istorikas, etnologas
1940 m. birželio 15 dieną Nepriklausomą Lietuvą okupavo Rusijos kariniai daliniai.
Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14-ąją, šeštadienį. Deportaciją vykdė LSSR ir iš SSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Prie Laptevo jūros, į Irkutsko sritį, Krasnojarsko kraštą, Komijos ASSR ir į kitus šalčiausius Rusijos rajonus iš Lietuvos buvo išvežtas elitas — intelektualai, mokytojai, politikai, medikai, kariškiai. Išgyveno kančias, badą, šaltį, nepriteklius ir sugrįžo tik vienetai.
Šiemet, liepos 17-ąją, — Pasaulio lietuvių vienybės dieną — išlikusios bei išdidžiai gyvuojančios lietuvių tautos didvyriai dvyliktą kartą organizavo šventą žygį „Misija–Sibiras“ ir dviem savaitėms buvo išvykę į Rusijos Sibire gyventojų tremties vietoves tvarkyti nekaltai nuo bolševikų kentėjusių ir mirusių žmonių kapines.
Kasmet birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Šią dieną 1941 m. Maskvos komunistų įskymu visose Baltijos valstybėse — Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje — NKVD pradėjo masinius nekaltų žmonių areštus ir trėmimus į Rusijos Sibirą.
Sovietų Sąjunga ir Vokietija 1939 metų rugpjūčio 23 d. pasirašė Nepuolimo sutartį. Pagal sutarties slaptuosius protokolus, Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą. 1940 birželio 15 d. SSRS kariuomenė peržengė Lietuvos sieną. Prasidėjo okupacija. 1940 metų rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvą sąjungine respublika. Visos Lietuvos gyvenimo sritys buvo pertvarkytos pagal sovietų modelį. Buvo reorganizuota kariuomenė, nacionalizuota žemė, bankai, pramonė, transporto ir ryšių ūkis, įvestas rublis. Lietuvoje pradėjo veikti SSRS represinių žinybų — Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir Valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) — padaliniai. Dar 1939 metų spalio 11 d. Maskvoje pasirašytas NKVD įsakymas Nr. 00122 ir parengtos instrukcijos apie „antitarybinio elemento“ likvidavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.
1940 m. liepą pradėti masiniai areštai. 1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai trėmimai truko iki birželio 22-osios. Tai buvo iš anksto suplanuota ir parengta akcija. Trėmimus vykdė specialūs NKVD daliniai. Labiausiai nukentėjo inteligentija. Buvo ištremti Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos.
Pirmasis trėmimų etapas baigėsi birželio pabaigoje, Vokietijai užėmus Lietuvą. Tačiau 1944 m. liepos 4 d. Raudonajai armijai vėl įžengus į Lietuvos teritoriją, prasidėjo antroji sovietinė okupacija ir sekė nauji trėmimų etapai.
1941 m. birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos — Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Vežami į lagerius ir tremties vietas žmonės patyrė daug kančių. Dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų žmonės kelyje dažnai susirgdavo ir mirdavo. Tomis 1941 m. birželio dienomis iš Lietuvos buvo deportuota apie 17 tūkst. 500 žmonių — 4 tūkst. 663 įkalintieji ir 12 tūkst. 832 tremtiniai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta 131 tūkst. 600 žmonių.
1948 m. gegužės 22 d., 4 valandą ryto, įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu gyvuliniuose vagonuose ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Tarp jų — 10 tūkst. 897 vaikai iki 15 metų. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5 tūkst. Lietuvos vaikų. Dar apie 156 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo įkalinta įvairiuose Lietuvos ir Rusijos kalėjimuose.
Taigi Kremliaus komunistų sovietinė valdžia iš Lietuvos neteisėtai deportavo beveik 300 tūkst. žmonių. Sovietiniuose lageriuose buvo sušaudyta ir mirė apie 23 tūkst. kalinių. Tremtyje, turimais duomenimis, žuvo apie 28 tūkst. tremtinių. Bendras mirusiųjų skaičius viršija 50 tūkst. žmonių.
Lietuvos gyventojai tremiami ir kalinami buvo beveik visoje SSRS teritorijoje. Ypač daug lietuvių atsidūrė Krasnojarsko krašte, Rešotų lageriuose. Vyrai dažnai buvo atskiriami nuo šeimų ir siunčiami į Krasnojarsko krašto, Komijos ASSR, Sverdlovsko srities lagerius. Jų šeimos ištremtos į Altajaus kraštą, Novosibirsko sritį, Komijos ASSR.
Tremtiniai buvo priverstinai apgyvendinti gyvenimui netinkamose vietovėse, specialiose tremties vietose, vadinamosiose specialiose gyvenvietėse, bendruose barakuose ar žeminėse. Formaliai kartais tremties laikas būdavo nustatytas 10 arba 20 metų, tačiau dažniausiai buvo tremiama visam laikui. Tremtiniai buvo įdarbinti kasyklose, miško kirtimo, medienos paruošų, statybos, žvejybos ir kitose įmonėse. Darbo ir gyvenimo sąlygos tremtyje buvo labai sunkios, ypač atšiauriuose kraštuose. Tremtiniai nuolat kentė šaltį, badą, komendantų ir administracijos vadovų patyčias. Dėl blogų gyvenimo sąlygų, epidemijų, bado sirgo ir mirė daug tremtinių, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių. Stengdamiesi išsigelbėti nuo mirties, kai kurie tremtiniai bėgdavo į Lietuvą, pakeliui buvo suimami, įkalinami, paskui vėl grąžinami į tremties vietas. Tik nedaugeliui sėkmingai pavykdavo pasiekti gimtinę.
Bolševikų okupantų vykdytas genocidas Žemaitijoje — Plungės, Telšių, Rietavo, Tverų, Alsėdžių ir kituose valsčiuose 1948–1949 metais.
1948 m. gegužės 22–23 d. iš Telšių apskrities valsčių planuota išvežti 350 šeimų, išvežta — 333, 16 žmonių pasislėpė (arba mėgindami pabėgti buvo nušauti — aut.). Išvežta: 281 ūkininkų, 40 vidutiniokų, 6 beturčių, 6 kitos šeimos.
Atimta: arklių — 335, kumeliukų — 37, karvių — 475, veršelių — 233, kiaulių — 254, paršelių — 248, avių — 866, ėriukų — 68, ožkų — 6, paukščių — 112 (Lietuvos komunistų (bolševikų) partijos CK Ypatingasis skyrius, Ypatingoji dalis. LKP(b) apskričių komitetų pažymos apie Lietuvos gyventojų ištrėmimą iš Lietuvos, jų turto konfiskavimą, LYA, f. 1771, ap. 11, b. 237 (slapta 1948 m. byla), l. 122).
(Bus daugiau)
Nuotraukos iš autoriaus archyvo.
Telšių dailiųjų amatų mokyklos mokiniai durpyne ruošia kurą žiemai, 1946 m.