Prisiminkime tikriausiai daugelio pamirštą dokumentą: Telšių rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos programą. Nesirengiu čia jos visos narplioti, analizuoti, kas įvykdyta, o kas ne. Šįsyk atkreipiu dėmesį į šioje programoje įrašytą didelį ir kilnų tikslą: „Dirbsime kaip darni komanda, kad niekam nesinorėtų išvažiuoti, o išvykusiems norėtųsi grįžti“. Dabartinė valdžia turėjo ketverius metus įrodyti, kaip siekė šio svarbaus tikslo. O ką sako statistikos duomenys?
Alvydas Ivoncius
Gyventojų rajone mažėja
Neabejotina — žmonėms būtina tokia aplinka, kuri būtų geresnė, priimtinesnė nei kitur. 2007-2010 metais Savivaldybės administracija parengė dešimtis projektų Europos Sąjungos paramai gauti. Žinoma, Savivaldybės projektai buvo orientuoti viešajam sektoriui tvarkyti: pastatams, gatvėms, vandentvarkos ir vandenvalos objektams rekonstruoti ir plėsti. O dabartinė rajono valdžia beveik vien baiginėjo objektus, kuriems investicijos „parvežtos“ anksčiau.
Investicijos viešajam sektoriui reiškia geresnių sąlygų gyventi, vaikams — mokytis, sukūrimą. Investicijos socialiniam sektoriui užtikrina žmogaus saugumą: juk ne veltui praėjusią kadenciją nutarta, pavyzdžiui, Telšiuose bei kai kuriuose miesteliuose įsteigti dienos centrus, Gedrimuose nebenaudojamame pastate įrengti dar vienus senelių globos namus. Tačiau investicijos viešajam sektoriui galėjo tik pristabdyti žmonių išvykimą iš rajono.
Statistikos duomenys apie demografinę situaciją remiasi ir gyvenamosios vietos deklaravimu. Dėl šios priežasties sunkoka pasakyti, kiek iš tikrųjų Lietuvoje ir Telšiuose bei rajone likę gyventojų. Vertinant nuo 2007 metų, matome, kad kasmet žmonių rajone mažėjo po tūkstantį, o Telšiuose tempai buvo kiek menkesni. Telšiuose 2007 metais gyveno beveik 28 tūkst., o pernai — beveik 25 tūkst. žmonių. Rajone iš viso 2007 metais gyveno beveik 52 tūkst., o 2013 metais — jau tik 45 tūkst. 474 žmonės. Per septynerius metus žmonių sumažėjo pusaštunto tūkstančio. O tai labai daug.
Kad ir ką apie „gerus pokyčius rajone“ sakytų vietiniai politikai, jiems nepavyko pasiekti gražaus ir didelio tikslo, kurį valdančioji koalicija įsirašė savo veiklos programoje: „… kad niekam nesinorėtų išvažiuoti, o išvykusiems norėtųsi grįžti.“
Pernai iš rajono išvyko 1648, o atvyko 1019 žmonių. Panaši tendencija buvo užpernai ir 2011 metais, ir ankstesniais laikotarpiais. Telšių rajone gyventojų mažėjo sparčiau nei Mažeikių ir Plungės rajonuose. Iš keturių Telšių apskrities savivaldybių mūsų rajonas aplenkė tik kaimišką Rietavo savivaldybę, ir džiaugtis čia nėra ko: juk negalime lyginti Telšių ir Rietavo.
Telšiai nėra lyderis regione
Akivaizdu: žmonėms nepakanka vien patrauklios gyvenamosios aplinkos, būtinas darbas ir tenkinantis uždarbis. Deja, verslo plėtra Telšių rajone silpnesnė nei pas kaimynus plungiškius ir mažeikiškius. Šiemet mūsų rajone smulkiosios ir vidurinės įmonės sudarė 70,8, o Mažeikių — 77,1, Plungės — 73,9 procento visų įmonių. Vėlgi nedera džiaugtis, kad Rietavo savivaldybėje smulkiosios ir vidutinės įmonės sudarė 64,3 procento visų įmonių.
Statistikos departamento duomenimis, 2011-2013 metais rajone mažėjo materialinės užsienio investicijos. Pavyzdžiui, 2012 metais vienam rajono gyventojui teko tik 360 litų tiesioginių užsienio investicijų, kai Lietuvoje — 14 tūkst. 59 litai. Rajone tiesioginės užsienio investicijos sudarė tik 2,5 procento šalies vidurkio. Šiuo atžvilgiu mus pranoksta kaimynai: mažeikiškiai net 214 kartų, o plungiškiai — daugiau kaip du kartus. Žinoma, nekorektiška būtų lyginti su situacija Mažeikiuose, kur veikia naftos produktų gamykla, ir jai tenka „liūto dalis“ tiesioginių užsienio investicijų.
2012 metais vidutinis atlyginimas rajone buvo mažesnis nei Mažeikių, Plungės ir netgi Rietavo savivaldybėse. Tais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 2124, o Telšių rajone — 1736 litus. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2007 metų išaugo 17,9, Telšių apskrityje — 9, o Telšių rajone — 6,8 procento.
Bendros materialinės investicijos rajone 2010 ir 2011 metais augo, ir čia svarios įtakos turėjo ankstesniais metais paskirtos Europos Sąjungos paramos panaudojimas. Tačiau nuo 147 mln. litų (2011 metais) materialinės investicijos rajone 2012 metais smuko iki 95 mln. litų. 2012 metais vienam Telšių rajono gyventojui teko tik 2083 litai materialinių investicijų, o Lietuvoje — 5260, Mažeikių rajone — 8454, Plungės — 3746, Rietavo — 3582. Jei jau atsiliekame netgi nuo kaimiškos Rietavo savivaldybės, ką besakyti apie sąlygas, dėl kurių „…niekam nesinorėtų išvažiuoti, o išvykusiems norėtųsi grįžti.“
Nenuostabu, kad Telšių rajone 2013 metais mažiau įdarbinta žmonių nei Mažeikių, Plungės-Rietavo savivaldybėse. Ir čia skaičiai skiriasi grėsmingai. Štai 2013 metais Mažeikių rajone įdarbinta 9041, Plungės ir Rietavo savivaldybėse — 6911, o Telšių rajone — 5986 žmonės. Atsiliekame nuo kaimynų ir dėl veikiančių ūkio subjektų skaičiaus. 2014 metais Mažeikių rajone veikė 1403, Plungės-Rietavo savivaldybėse — 977, Telšių rajone — 906 įmonės. Nėra Telšių rajonas lyderis apskrityje ir pagal veikiančias smulkias bei vidutines įmones: lenkiame tik visiškai kaimišką Rietavo savivaldybę.
Gimtinėn negrįžo ir mero dukterys
Taigi statistikos duomenys nerodo, kad mūsų rajone pastaraisiais metais būtų geresnės sąlygos nei kaimyniniuose Plungės ir Mažeikių rajonuose, o ką jau kalbėti apie didžiuosius miestus. Vadinasi, dalis žmonių, ypač jaunimo, rinksis didmiesčius arba užsienį.
Kad rajono vadovai nesugebėjo įgyvendinti savo programinės nuostatos „Dirbsime kaip darni komanda, kad niekam nesinorėtų išvažiuoti, o išvykusiems norėtųsi grįžti“, rodo labai iškalbingas štai toks faktas. Į Telšius po studijų negrįžo mero Vytauto Kleivos dukterys, o vicemero Petro Kuizino sūnus emigravo į užsienį.