Valdoviukai dalijasi titulus
Nu, nauja kadencija. Jei jau persiropštė kiton kadencijon, tai, broliukai ir sesikės, mūsų valdoviukai ne iš pelenų nulipdyti. Anie taip ir mano. Sukurpę naujus atkatų planus, puotauja valdoviukai ir seimelinukai Z.Enkos karčemoje. Kai suminkštėjo liežuviai ir smegenyse kraujas atsiskiedė gėralais, putliais žiedais išsiskleidė valdoviukų fantazija, aukštai iššovė didybės geizeriai, jūros nuseko žemiau kelių, sukruto anie puikuotis, kas ir ką padaręs, kam šunybę iškrėtęs, ką apmulkinęs. Suklego dalintis prisiminimais apie didžiausias savo aferas, kurias, aišku, laikė didžiais darbais. „Jo, jo, galybę didžių darbų nuveikėm“,— atlaisvino šlipso mazgą vyriausiasis valdoviukas Muzikantas. „Nugi, nugi, viedrais prakaitą liejom“,— pritarė atleisdamas kelnių diržą maršalka Saulės Pirmasis. „Dėl tautos, dievų labui dirbom“,— sučirškė Alfreda Šventoji. „Dzin man ta politika, aš savo reikalus tvarkiau ir tvarkysiu, o tu dzūlink nagus dėl dievų ir varguolių“,— pasišaipė Z.Enka. A.Domui jau svaigo galva, vėl vaidenosi, kaip mentėse kalasi aniuolėlio sparneliai. „Ką jūs čia, be mūsų, moterų? Kas mundurus išskalbtų?“— klyktelėjo Vilė Prokuratorė.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 36 (9750)