Ši istorija prasidėjo Klaipėdoje, o tęsėsi Telšiuose. Prieš keletą metų po patirto insulto apako klaipėdietis Antanas Bairūnas. Tuo metu jo duktė Tatjana jau keliasdešimt metų gyveno Ispanijoje, o sūnus — Belgijoje, bet reguliariai grįždavo į savo namus aplankyti tėvą.
Alvydas Ivoncius
Apgyvendino Senelių globos namuose
Pasak senolio dukros Tatjanos, po 25 metų pertraukos A.Bairūnu staiga pradėjo domėtis Telšiuose gyvenanti sesuo Nijolė. Kol vaikai buvo užsienyje, ji pasirūpino, kad brolis labai greitai būtų apgyvendintas Telšių senelių globos namuose. Už tai esą brolis jai padovanojo trijų kambarių butą Klaipėdoje. Tačiau A.Bairūno dukra Tatjana apie tai sužinojo tik iš Baltarusijoje gyvenančios pusseserės. Būtent dėl buto padovanojimo susiklostė ši keista ir gerokai įtartina situacija.
Apakęs A.Bairūnas negalėjo pasirūpinti pats savimi. Garbaus amžiaus sulaukusiu žmogumi Klaipėdoje rūpinosi jo duktė. Tatjana „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, kad tėvas apako 2014 metais. Ji pasirūpino, kad senolį prižiūrėtų kaimynė. Tatjana tėvą anksčiau aplankydavo po du kartus per metus. Kiekvieną mėnesį siųsdavo pinigų. Iki insulto žmogus kuo geriausiai galėjo pasirūpinti pats savimi, buvo pakankamai fiziškai stiprus. Bandė tėvui ieškoti vietos Klaipėdos senelių globos namuose, bet dėl ilgų eilių tai nebuvo paprasta padaryti.
Dukrą pribloškė netikėta žinia
Pas savo brolį iš Telšių po ilgos pertraukos atvyko ir sesuo Nijolė su dukra. Čia Tatjana su jomis ir susitiko. Sesuo pasiūlė padėti A.Bairūną apgyvendinti Telšių senelių globos namuose. Tam klaipėdietį reikėjo perregistruoti Telšiuose. Tatjana paprašė kaimynės, dirbusios nekilnojamojo turto agentūroje, parduoti ar išnuomoti butą. Tačiau Nijolė paprašiusi leisti jame gyventi jos anūkui. Tatjana sutiko: „Pagalvojau, kodėl gi ne. Tegul gyvena, pasirūpins butu“. Ir 2014 metų rudenį vaikinas įsikūrė 3 kambarių erdviame bute. Sutvarkiusi reikalus dėl tėvo, Tatjana grįžo į Ispaniją. Ji sako palaikydavusi ryšius su Nijole, jai paskambindama.Ir štai vieną dieną sulaukusi skambučio iš Baltarusijos. Skambino pusseserė ir paklausė, ar tėvas padovanojo savo 50 000 eurų kainuojantį butą Nijolei. „Pamaniau, kad čia kažkoks nesusipratimas, paskambinau tetai Nijolei. Ji aiškino, kad reikia gelbėti tą butą, be to, Senelių globos namuose tenka daugiau mokėti, kadangi mano tėvas turi nekilnojamojo turto. Paklausiau, o kodėl man nieko nesakė. Teta paaiškinusi, kad reikėjo labai skubėti“,— pasakojo Tatjana.
Visa tai įvyko 2015 metais. Tatjana grįžo į Lietuvą, atvyko į Telšius susitikti su teta. Sužinojo, kad tėvas savo seseriai kažkodėl „užrašė“ butą Klaipėdoje. „Nemaniau, kad taip nutiks, todėl nė nepasiėmiau buto dokumentų. Visus dokumentus turėjo teta, ja pasitikėjau“,— neslėpė apmaudo Tatjana. O toliau, kaip sakoma, dar gražiau. Nijolė padovanojo tą butą savo dukrai. „Teta jau net nebenorėjo su manimi kalbėtis. Sakė, kad butas jos, todėl baigtas reikalas“,— prisiminė Tatjana. Teta aiškinusi pelnytai gavusi tą butą, kadangi rūpinosi savo broliu — apgyvendino jį Telšių senelių globos namuose. Taigi insulto ištiktas, po jo kiek pasveikęs, tačiau apakęs žmogus kažkodėl nusprendė padovanoti brangų turtą ne savo vaikams, o seseriai.
Senolis neigia dovanojęs butą
A.Bairūnas neigia dovanojęs butą. Esą jį kažkur vežėsi, nes reikėję, kad galėtų likti senelių namuose, pasirašyti kažkokius „popierius“. Pasak Tatjanos, ji skambindavusi Telšių senelių globos namuose gyvenančiam tėvui, tačiau šis nė neužsiminė padovanojęs butą savo seseriai Nijolei.
Dovanojimo sutartis notariškai patvirtinta. Žinoma, aklas žmogus vienas pats negalėjo tokių dovanojimo reikalų sutvarkyti. A.Bairūnui tai padaryti padėjo jo sesuo Nijolė ir Telšių senelių globos namų darbuotojos. Jos buvo reikalingos kaip liudytojos. Dovanojimo sutartį patvirtino vienas iš Telšių notarų. „Akivaizdžiai kyla klausimas, ar nebuvo supainioti interesai? Ar neprasilenkia Telšių senelių globos namų darbuotojų veiksmai su darbo etika?“— klausia Tatjana ir tvirtina, kad santykiai su tėvu buvo geri. „Aš raginau jį vykti kartu su manimi į Ispaniją, nes Lietuvoje pati gyventi negalėjau. Bet tėvelis nenorėjo man būti našta, o gal manė, kad Ispanijoje bus vienišas, neturės su kuo, mums nesant namie, pasikalbėti, o Lietuvoje, senelių namuose, galės rasti draugų“,— prisiminė Tatjana. A.Bairūnas, kai buvo atvežtas į Telšius, vos kelias savaites pagyveno pas savo seserį Nijolę, o paskui buvo įkurdintas Telšių senelių globos namuose. Pasirodo, Telšiuose žmogui įsikurti Senelių globos namuose, net atvykusiam iš kito miesto, anokia problema.
Santykiai su teta pašlijo
Tatjanai apmaudu, kad teta nė neužsiminė, jog tėvas dovanos butą. Net nepaklausė, ką apie tai mano dukterėčia. Iškilus tokiai kebliai situacijai, teta nė nepasisiūlė grąžinti dukterėčiai butą. Net tėvo pasą Tatjanai gražino tik po to, kaip senolis kreipėsi į policiją.
Pasikalbėjome su A.Bairūnu. Jis „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė neprisimenantis, kad būtų tą butą padovanojęs. „Sakė, kad veš pas notarą kažkokių popierių pasirašyti, kad to reikia dėl gyvenimo Senelių globos namuose. Prisimenu, kad lipau laiptais į antrą aukštą“,— pasakė A.Bairūnas. Kalbantis su A.Bairūnu, nesunku pastebėti, kad jis visus įvykius prisimena ne kiek nuosekliai, o gana fragmentiškai, pasakojime atsirasdavo spragos, kurias užpildydavo vėliau, kalbant jau kita tema, netikėtai ką prisiminęs. Šiaip ar taip žurnalistui A.Bairūnas nesugebėjo paaiškinti, kaip viskas nutiko, kad padovanojo butą. Bet jis tvirtino: niekam to buto dovanoti nė neketinęs.
Nesiimame spręsti, ar gerai senolis suvokė savo veiksmus. Senelių globos namų direktorės manymu, A.Bairūnas yra veiksnus, kadangi sugeba ko nors paprašyti, pavyzdžiui, nupirkti maisto. To paprašyti sugeba ir kur kas liguistesni žmonės. Deja, kalbantis su A.Bairūnu, ne kartą to paties klausti tekdavo po kelis kartus. Žmogus tai tylėdavo arba prabildavo kita tema, nelabai nuosekliai atsimindavo netgi savo paties giminystės ryšius, ankstesnį gyvenimą pas savo mamą.
Paklaustas, ar patinka gyventi Telšių senelių globos namuose, A.Bairūnas sakė, kad čia jam nieko netrūksta: darbuotojai geri, paslaugūs, turi draugų, yra su kuo pasikalbėti. Bet sesuo jau nebeateina: jos matyti nebenori pats A.Bairūnas. Tuo tarpu dukrai jis dėl nieko nepriekaištavo. „Jei jam būčiau buvusi tokia bloga, tai ar norėtų, kad jį lankyčiau“,— klausė Tatjana.
Sesuo buto grąžinti neketina
Pakalbinome ponią Nijolę — senolio seserį, gyvenančią Telšiuose. „Vaikai privalo prižiūrėti tėvus. Kai jis apako, ji, Tatjana, neprižiūrėjo. Pirmas jos klausimas buvo, ką daryti dėl buto“,— piktinosi Nijolė. Ji sakė esą Tatjanai rūpėjo vien tėvo pinigai ir turtas, o ne jis pats. Nijolė tikino, kad daug vargo, pati su broliu Klaipėdoje vykdama pas gydytojus.
Iš pradžių aklu žmogumi paprašyta rūpinosi kaimynė Rūta. Ją, beje, pokalbyje minėjo ir Tatjana. Paskui Rūtai lūžo ranka. Anot Nijolės, brolis liko vienas, neprižiūrimas. „Baisu, ką radom atvykę…“— emocionaliai kalbėjo Nijolė. Moteris teigė, kad brolis su ja pats susisiekęs, o ir anksčiau santykius palaikydavę.
Ji rūpinosi, kaip brolį apgyvendinti Senelių globos namuose. Klaipėdoje buvo brangu, todėl pasirinko Telšius. „O, Jėzau, kiek vargo buvo, gerai, kad man padėjo vyras, pati nelabai turėjau sveikatos“,— guodėsi patirtais vargais moteris. Ji prisipažino, kad Antanas Bairūnas jai padovanojo butą. Nijolė netrukus butą padovanojo savo dukrai. Pasak jos, A.Bairūnas pas notarą buvo „pilnai sąmoningas“. Notaras du kartus klausė, ar nori padovanoti savo butą, ir Antanas tai patvirtino. Pasak Nijolės, santykiai su dukterėčia pašlijo po buto dovanojimo. Paklausus, ar Tatjana žinojo, kad bus dovanojamas butas, Nijolė atkirto, jog nežinanti buvo tai ar nebuvo žinoma dukterėčiai. Ir, panašu, iškilus tokiai situacijai, broliui buto grąžinti neketina. Nijolė pasakojo lankiusi Telšių senelių globos namuose brolį bemaž kiekvieną dieną, pirko, ko jam reikia. „Viską turiu susirašiusi, kapeiką į kapeiką“,— tvirtai pareiškė Nijolė. Tatjanos teigimu, teta Nijolė visa tai darė už A.Bairūno pensiją.
Ponia Nijolė kaltino dukterėčią, kad jai tėvas nerūpi, kad prikalbino Antaną uždrausti jai, Nijolei, lankytis pas brolį. Nijolė siūlė atvykti pas ją ir tuomet parodysianti tą sąsiuvinį, į kurį surašė išlaidas už pirkinius Antanui. Taigi, pasak Nijolės, Tatjana — bloga dukra, nesirūpinusi savo tėvu, ją dominę „tik pinigai“. O A.Bairūnas „Kalvotajai Žemaitijai“ teigė, kad myli savo dukrą, yra ja patenkintas ir kad Tatjana juo rūpinosi tiek, kiek galėjo tai daryti, gyvendama Ispanijoje.
Aklas senolis jaučiasi apgautas
Grįžkime prie pokalbio su A.Bairūnu Telšių senelių globos namuose. Prie pokalbio, nors, kaip minėta, ganėtinai padriko, fragmentiško. Tiesą sakant, nuosekliai pasakoti retai kada įstengia ir kuo sveikiausi žmonės. Kaip minėta, A.Bairūnas prisiminė lipęs kažkokiais laiptais, jam aiškinę, kad reikia patvirtinti „kažkokią deklaraciją“, klausė, ar turi vaikų. O toliau — tarsi migla: pašnekovas detalių neatsimena, bet tvirtina, jog neklausta apie buto dovanojimą. A.Bairūnas prasitarė nė negalvojęs kam nors to buto dovanoti. To neprašiusi ir sesuo Nijolė. Tiesa, buvo kalbama esą dėl buto „reikės didelius mokesčius Jolantai mokėti“. O kokius, pašnekovas negalėjo prisiminti. Jolanta — Antano sesers Nijolės dukra, kurios sūnui Tatjana sutiko leisti gyventi bute Klaipėdoje. „Sakė, jei nepasirašysiu, blogai bus su Senelių namais“,— prisiminė A.Bairūnas. Bet taip tiksliai ir nepaaiškino, kas būtų blogai. Lyg čia gyventi negalėtų, lyg mokėti brangiau tektų. Žmogus, kalbantis tai nutildavo, tai vėl prabildavo. Šnekučiuojantis su Tatjana, aklas A.Bairūnas po ilgokos tylėjimo pauzės apmaudžiai tarstelėjo: „Čia buvau vienas, pakišo man tai kažką“.
Dabar šią situaciją narplioja teisėsaugos pareigūnai. Į pareigūnus kreipėsi pats Antanas Bairūnas ir jo dukra Tatjana.
Artimojo, turinčio vaikų, dovana ne vienam skrupulingam žmogui sukeltų rūpestį. Ką pagalvos vaikai? Bent jau pasistengtų išsiaiškinti, ar vaikai to turto nenori, nes paskui gali atsirasti konfliktų ir net tekti bylinėtis teisme.