Lieplaukės didžiosios mįslės
Pabaiga. Pradžia Nr. 28
Alvydas Ivoncius
Dvaras ir miestelis
Daugiau informacijos apie Lieplaukę ir joje buvusi Žemaičių vyskupo dvarą pateikiama kunigo Vincento Juzumo veikale „Žemaičių vyskupystės aprašymas“. Šį didžiulį veikalą V.Juzumas parašė XIX amžiaus pabaigoje, tačiau tik 2013 metais knyga buvo išleista Antano Ivinskio iniciatyva. Nors V.Juzumo veikale pasitaiko netikslumų, vis dėlto dauguma informacijos patikima.
Pasak V.Juzumo, Vytautas Žemaičių vyskupui dovanojo didžiules valdas su dvaru, vadintas Lieplauke. Tai liudijo vietinė tradicija ir kai kurios žinios, buvusios Alsėdžių klebonijos archyve, tačiau paprastos. Vytauto dovanotas valsčius, kurį V.Juzumas vadino Maivėnais, vyskupui Motiejui II (1464-1470) Alsėdžiuose įsteigus rezidenciją, imtas vadinti to miestelio vardu. Maivėnai iš tiesų yra minimi 1421 metų Vytauto akte Medininkų vyskupui Motiejui Trakiškiui (1417-1421), tačiau greičiausia tai nebuvo Lieplaukės ar Alsėdžių žemės, o kažkokia teritorija, besiribojusi su Viržuvėnų (dabar — Janapolė) valsčiumi. Išlikusiuose dviejuose XVII amžiaus generaliniuose Žemaičių vyskupo inventoriuose, aprašant Alsėdžių bažnytinio dvaro valdas, Maivėnai ar koks panašus vietovardis neminimi. Užtat Mojwiany paminėti aprašant Viržuvėnų (Janapolės) bažnytinio dvaro valdas ir galima spėti tą kaimą buvus prie Mavos upelio tarp Sydeklių ir Dilbių.
Lieplaukė minima nuo 1435 metų. Tokia data nurodyta Adomo Butrimo knygoje „Telšių kraštas“, tačiau, gaila, neminimas šaltinis. Tik nurodyta, kad tais metais minimas Žemaičių vyskupo stalo valdų Lieplaukės dvaras.
V.Juzumas veikale rašo, kad pirmoji bažnyčia Lieplaukėje buvo pastatyta po to, kai Vytautas Lieplaukę kartu su kitomis valdomis 1421 metais padovanojo Žemaičių vyskupams. Tai būtų pirmasis Lieplaukės jos dabartine forma vietovardžio paminėjimas. Visgi nežinia, kokiu dokumentu rėmėsi V.Juzumas, nurodydamas, jog Vytautas Lieplaukę padovanojo Žemaičių vyskupui. Galima spėti buvus tokį dokumentą, kadangi jau nuo XV amžiaus Lieplaukė buvo Žemaičių vyskupo valda ir tokia tapo valdovui dovanojus. Minėta, V.Juzumas Lieplaukę ir Alsėdžius siejo su Maivėnų valsčiumi, kurį 1421 metais Vytautas padovanojo Žemaičių vyskupui. Tačiau tame dovanojimo akte nėra minimi nei Lieplaukė, nei Alsėdžiai. Tokiu būdu tikriausiai V.Juzumas, sekdamas Lieplaukės priklausomumo Žemaičių vyskupui tradicija, 1421 metų Vytauto dovanojimo dokumentą galėjo susieti su Lieplauke ir Alsėdžiais kaip Maivėnų valsčiaus kaimais.
Pauliaus Jatulio sudarytame ir 1984 metais Romoje išleistame senųjų Žemaičių vyskupystės dokumentų rinkinyje „Codex Mednicensis seu Samogitiae diocesis“ yra 1432 metų Žemaičių vyskupo Mikalojaus I (1423-1436) laiškas Klaipėdos komtūrui, kuriame minima „in nostra curia Lepalauky“ — „mūsų dvare Lieplaukėje“. Motiejus I laišką parašė Medininkuose (Varniuose). Šis dokumentas patvirtina V.Juzumo nuomonę, kad Lieplaukę Žemaičių vyskupui padovanojo jau Vytautas.
„Codex Mednicensis seu Samogitiae diocesis“ yra 1475 metų spalio 29 diena datuota Žemaičių vyskupo Baltramiejaus II (1471-1482) privilegija Alsėdžių bažnyčiai, kuria jai užrašomos prievolės iš bažnytinių valdų: Lieplaukės (Lepolawki), Alsėdžių (Olszedi), Bartkiškių (Barthiski), Alkų (Elki) ir Maszedi (Mosėdžio ar Medsėdžio Platelių apylinkėse). Dokumentas rašytas Lieplaukėje.
V.Juzumas manė, kad gyvendami Lieplaukėje, vyskupai pasirūpino sau ir žmonėms pastatydinti bažnyčią. Nežinia, kuriais šaltiniais rėmėsi V.Juzumas, teigdamas, kad vyskupai, kol perkėlė rezidenciją į Alsėdžius, gyveno Lieplaukėje. Anot V.Juzumo, Lieplaukėje mėgo gyventi vyskupai Dziergavičius ( autorius jį neteisingai sutapatinto su vyskupu Mikalojumi I), Martynas, Motiejus II ir Baltramiejus II.
Pasak V.Juzumo, vyskupas Martynas III 1503 metais Lieplaukės dvarą su pavaldiniais atidavė savo sekretoriui Mariui iš Viterbo iki jo mirties. O pats vyskupas apie 1506 metus išsikėlė į Alsėdžius. Vadinasi, Lieplaukėje vyskupai galėjo reziduoti nuo 1423 iki 1506 metų.
Alsėdžiuose įsikūrus vyskupams, Lieplaukė prarado jų rezidentinio dvaro statusą. Negyveno Lieplaukėje ir Marijus iš Viterbo, joje jis įsikūrė tik po vyskupo Martyno III mirties 1515 metais.
V.Juzumo teigimu, kol rezidavo vyskupai, Lieplaukė augo, nes reikėjo žmonių aptarnauti dvarui, miestelyje kūrėsi amatininkai. Rezidentiniai dvarai iš tikrųjų paskatindavo miestelių raidą, kaip antai atsitiko Alsėdžiams ar Viržuvėnams (Janapolei), kai juose gyveno vyskupai. Marijus iš Viterbo, kaip vyskupo Martyno notarijus, minimas 1514 metais Vilniuje rašytame Saločių parapijos įsteigimo dokumente. Čia rašoma „Mario palatino in Lepolowki“ (Codex Mednicensis, psl. 185). V.Juzumo teigimu, 1533 metais Marius iš Viterbo testamentu laikytus Lieplaukės dvarą su pavaldiniais ir vyskupo stalo pajamomis grąžino vyskupui. Mariaus iš Viterbo testamente būtent minimas Lieplaukės dvaras ir vyskupo stalo pajamos. Tačiau „Codex Mednicensis“ yra 1563 metais datuota 1503 metų dokumento, kuria Marijus iš Viterbo perrašė Lieplaukę Medininkų katedrai, kopija. Gal klaida įsivėlusi „Codex Mednicensis“ (psl. 347)?
V.Juzumo teigimu, vyskupų dvaras buvęs už Gerbunčio upelio ant kalvelės, kur „šiandien stovi Smilgevičių troba ir malūnėlis“. Vyskupo sekretorius Marijus, gavęs Lieplaukę, savo dvarą pastatė kitoje vietoje — ant Vorkalnio (V.Juzumo tekste — Varkalnis). Šis dvaras sudegė XVII amžiuje vykstant mūšiui tarp žemaičių ir švedų. Vėliau vyskupai buvusių senojo dvaro rūmų vietoje pastatė palivarką. V.Juzumo manymu, kalvos pavadinimas turėtų būti Markalnis — nuo vyskupo sekretoriaus vardo. Tokį aiškinimą reikia priimti vien kaip V.Juzumo laisvą interpretaciją.
Lieplaukė priklausė Žemaičių vyskupo stalo valdų bažnytiniam Alsėdžių dvarui, kol daugumą šių valdų 1842 metais nenusavino Rusijos imperijos valdžia. Nuo tada Lieplaukė tapo valstybiniu miesteliu.
Išlikę 1637 ir 1660 metų Žemaičių vyskupo stalo valdų generaliniai inventoriai aprašo ir Lieplaukę, priklausiusią Alsėdžių bažnytiniam dvarui. Jau 1637 metų inventoriuje Lieplaukė įvardijama miesteliu. Tačiau tas miestelis, kaip ir daugelis kitų, buvo beveik valstietiškas. Inventoriuje neminimi amatininkai. Išvardijamos valstiečių valdos ir jų prievolė mokėti bei tos prievolės piniginiai dydžiai. Pagal inventorių Lieplaukėje buvo šių Alsėdžių bažnytinio dvaro pavaldinių ūkiai: Jurgio Girdaičio, Jono Koslašo, Dovydo Balnaičio, Kazimiero Dumelio, Motiejaus Girdaičio, Augustino Žvirblio, Augustino Girdaičio, Petro Matutaičio, Stanislovo Birškio, Motiejaus Šidlovskio, Adomo Baltmiškio, Adomo Mažutaičio, Stepono Maželio, Mykolo Palaigio (ar Padaigio?), Dovydo Storašo, Adomo Ragaišio, Augustino Žirniaus, Jono Brizgio, Martyno Brizgio. Inventoriuje minima miestelio turgaus aikštė.
Pirmoji bažnyčia: XV ar XVI amžiuose?
Pasak V.Juzumo, apie Lieplaukės bažnyčią buvo užsiminta 1421 metų dokumente, saugomame konsistorijos archyve. Dokumente buvo parašyta: „Gerbiama Žemaičių kapitula 1421 m. patvirtina testamentą dėl Lieplaukės bažnyčios“. Ne visai aišku, ką tai reiškė: ketinimą dėl būsimos bažnyčios ar jau kokią nors jai suteiktą fundaciją. Ir ar ta bažnyčia tuo laiku ar kiek vėliau buvo pastatyta.
V.Juzumas perteikė žodinę tradiciją esą Lieplaukėje stovėjusi kryžiuočių statyta Šv.Jurgio bažnyčia, kurią sudeginę pagonys žemaičiai. Todėl vyskupas Mikalojus I, valdęs 1423-1436 metais (savo veikale jį V.Juzumas klaidingai sutapatino su vyskupu Mikalojumi Džeržgavičiumi), Lieplaukėje pastatė naują bažnyčią. Kryžiuočių pilis, aišku, greičiausia nebent padavimas.
V.Juzumas Lieplaukės bažnyčios pastatymą siejo su vyskupo Mikalojaus laikotarpiu (1423-1436). Išeitų, kad kapitula 1421 metais patvirtino testamentą dėl Lieplaukės bažnyčios, o ji buvo pastatyta tarp 1423 ir 1436 metų, tik neaišku, konkrečiai kada.
A.Butrimas mini 1617 metais Lieplaukėje buvus koplyčią. Tuo tarpu V.Juzumas minėjo, kad 1613 metų vyskupo Mikalojaus Paco sudarytame bažnyčių sąraše Lieplaukės bažnyčia jau įrašyta tik kaip koplyčia. Rašydamas apie vyskupą Stanislovą Kišką, V.Juzumas paminėjo jį taip pat kaip pastačiusį Lieplaukėje naują bažnyčią. Stanislovas Kiška vyskupavo 1618-1626 metais. Būtent jis, pasak V.Juzumo, 1621 metais pastatė naują bažnyčią, pažymėjo parapijos ribas ir paskyrė naują kleboną.
V.Juzumo tekste apie Lieplaukės bažnyčią lieka didžiulė viso XVI amžiaus spraga. Užsimenama, kad Lieplaukės bažnyčios reikšmė ėmė smukti, Lieplaukės dvarą padovanojus Mariui iš Viterbo. Galiausiai po vyskupo sekretoriaus mirties, 1533 metais bažnyčia nebeturėjo ir kunigo. Gali būti, tuomet ji visai ir sunyko, liko nebent koplyčia, minima jau XVII amžiaus pradžioje. Panašiai tvirtino ir V.Juzumas, rašydamas, kad XVI amžiaus pirmojoje pusėje Lieplaukės klebonas numirė, bažnyčia vos nesugriuvo ir iki vyskupo Kiškos laikų ( maždaug iki 1619-1626 metų) čia kunigo nebuvo, o 1613 metais vyskupo Mikalojaus Paco, valdžiausio 1610-1614 metais, sudarytame bažnyčių sąraše ji įrašyta tik tarp koplyčių.
Kaimynystėje „tuščią vietą“ netruko užimti Telšiai, kai 1537 metais Žygimanto Senojo buvo leista ir nurodyta juose pastatyti bažnyčią. V.Juzumas nurodo, kad Lieplaukės bažnyčia kartu su miesteliu pelenais virto 1658 metais mūšio su švedais metu. Padavimas teigia žmonės ieškojus saugios vietos bažnyčioje. Matydami neišsaugosiantys nei savęs, nei bažnyčios, žmonės brangius liturginius daiktus po grindimis užkasė. Naują bažnyčią pradėjo statyti vyskupas Aleksandras Sapiega, valdęs 1659-1667 metais, bet nebaigė, tai 1678 metais padarė vyskupas Kazimieras Pacas. Jo sudarytame sąraše Lieplaukės bažnyčia 1690 metais minima kaip parapinė. XVIII amžiaus pradžioje dėl švedų okupacijos, maro ir bado Lieplaukė ištuštėjo, bažnyčia liko be kunigo ir kurį laiką buvo uždaryta. Vyskupas Antanas Tiškevičius (1740-1762) sujungė Lieplaukės ir Alsėdžių parapijas, abiems paskirdamas vieną kleboną, kurį įpareigojo kas antrą šventadienį laikyti pamaldas Lieplaukėje. Atskiras kunigas, V.Juzumo teigimu, buvo paskirtas tik 1765 metais vyskupo Lopacinskio. Tais metais, anot V.Juzumo, „vyskupas Lopacinskis, vizituodamas Lieplaukės bažnyčią, palaikė ją Alsėdžių filija ir prie jos įsteigė altariją, dovanodamas dviejų valakų ir 15 margų žemės fundaciją bei nuo savęs užrašydamas 1000 auksinų sumą“. Vėl Lieplaukės parapija buvo įsteigta 1844 metais, o iki to laiko buvo Alsėdžių bažnyčios filija.