„EKO Žemaitija“ siekia būti sąžininga ir su ūkininkais, ir su sūrio valgytojais

Kooperatyvo vadovė Kristina Katinienė: „Nepaisant sunkumų, turime žiūrėti į priekį ir dirbti nesustodami. Manau, būtų neįmanoma išsilaikyti, jei ne žemaitiškas užsispyrimas“.

Pieno ūkių kooperatyvas — vienintelis būdas išlikti smulkiesiems
Ekologiškas pienas ir jo produktai iš kooperatyvo „EKO Žemaitija“ šiandien parduodami 31 prekybos vietoje visoje Lietuvoje. Tai — daugiau nei dešimties metų susivienijusių ūkininkų darbo rezultatas. Kooperatyvo vadovė Kristina Katinienė sako, kad pirkdami kooperatyvo produkciją žmonės ne tik tausoja sveikatą, bet ir remia sąžiningą elgesį su smulkiaisiais pieno gamintojais.

Mat stambieji pieno perdirbėjai šiuo metu moka apie 14-16 euro centų už litrą pieno iš smulkaus ūkio ir dvigubai daugiau stambiems tiekėjams. „EKO Žemaitija“ nuo pat įsikūrimo apsisprendė nediskriminuoti savo narių. Liepos mėnesį visi kooperatyvo tiekėjai už litrą pieno gavo apie 27 euro centus. Galbūt todėl prie kooperatyvo prašosi prijungiami ir atokiau Telšių įsikūrę pieno ūkiai.

Pasidalyti rūpesčiai
„EKO Žemaitija“ vasaros metu per mėnesį superka apie 500 t pieno, maždaug 10-13 t perdirba savo gamybos ceche. Visuose kooperatyvo gaminiuose nėra jokių cheminių priedų,— varškė, sūriai, jogurtas gaminami iš pasterizuoto pieno ir natūralių bakterijų. Patys nariai ragauja savo produktus, siūlo, kaip patobulinti receptus. Nors kooperatyvo produkcija nėra laikoma tautiniu paveldu, stengiamasi, kad jos skonis būtų toks, kaip gamindavo mūsų protėviai.
„Vienam ūkininkui būtų sunku pasirūpinti ir gamyba, ir prekyba. Sudėtinga aprėpti visko — reikalavimų etiketėms, derybų su supirkėjais, buhalterijos ir produkcijos populiarinimo mugėse. Tai galima tik draugiškai pasiskirsčius darbus su kitais nariais arba bendrai samdant papildomus darbuotojus“,— teigia K.Katinienė.
Tiesa, suderinti skirtingus visų kooperatyvo narių požiūrius ir siekius ne visada lengva. „Nepaisant sunkumų, turime žiūrėti į priekį ir dirbti nesustodami. Manau, būtų neįmanoma išsilaikyti, jei ne žemaitiškas užsispyrimas“,— pusiau juokais sako kooperatyvo vadovė.

„Visų pienas baltas“
Jos žodžius patvirtina ir ūkininkai. Alma Barauskienė, išbandžiusi pieno tiekimą ir stambiems supirkėjams, ir kooperatyvui, sako, kad tik dėl kooperatyvo mokamų kainų galėjo plėsti ir modernizuoti savo ūkį. „Visų pienas baltas. O smulkieji ūkininkai juolab turėtų būti vertinami dėl kokybiškesnio pieno. Kuo mažiau gyvulių laikai, tuo lengviau išlikti tikrai ekologišku ūkiu. Deja, tiekiant pieną stambiesiems, ne tik mokėdavo dvigubai mažiau už litrą, bet ir nuvertindavo jo kokybę. Mums sakydavo, kad pieno riebumas tėra 1 proc., baltymų kiekis menkas, o ir po kelis litrus kasdien „nubraukdavo“,— prisimena ūkininkė.
Pradėjus tiekti pieną kooperatyvui, situacija iškart pasikeitė. Pieno sudėtis ir kiekiai buvo įvertinti sąžiningai, ūkio pajamos iškart pradėjo augti. Šeimos ūkis išsiplėtė nuo trijų iki šešiolikos karvių, vietoje dviejų senų traktorių žemdirbiai įsigijo galingą „Holland“ ir kombainą. Prireikus, kooperatyvas gali šiek tiek padėti finansiškai ar suteikti kitą pagalbą. Ir nors mažo ūkio šeimininkai gyvena „nuo melžimo iki melžimo“, visada atranda laiko bendroms kooperatyvo šventėms.

Stambieji pieno supirkėjai moka apie 14 euro centų už litrą pieno smulkiesiems ūkininkams, apie 27 euro centus už litrą — stambiems. „EKO Žemaitija“ visiems tiekėjams moka vienodai — po 27 euro centus už litrą.

Ekologiškas pienas tik mažuose ūkiuose
Vienas iš pirmųjų kooperatyvo narių Algirdas Tarvainis, vidutinio stambumo ūkio savininkas, įvardija ir kitus kooperatyvo teikiamus privalumus. Rengiant projektus paramai gauti, kooperatyvų nariai gauna papildomų vertinimo balų. Didžioji dalis europinės ir nacionalinės paramos žemdirbiams skirta stambiems ūkiams, todėl mažesni turi išnaudoti visus savo privalumus. „Jeigu neliks kooperatyvų, Lietuvoje išnyks smulkieji ūkininkai ir šalies pienininkystė bus kaip Estijoje. Ten liko tik stambieji ūkiai, tad apie ekologišką pieną galima tik svajoti. Didžiulių ūkių neįmanoma išlaikyti nenaudojant jokios chemijos“, — pasakoja A.Tarvainis. Nors A.Tarvainis laiko apie 50 karvių, derybų galios su stambiaisiais pieno perdirbėjais jis neturi. Sąžiningą kainą už parduodamą pieną užtikrina tik buvimas kooperatyve.
Ūkininkas tikisi, kad ateityje „EKO Žemaitijai“ pavyks perdirbti bent pusę superkamo pieno ir taip gauti daugiau pajamų. A.Tarvainis, prisimindamas kooperatyvo įkūrimo pradžią, sako, kad buvo tikrai nelengva. Iš pradžių teko daug dirbti, tačiau uždarbis buvo nedidelis. Stiprėjant kooperatyvui, stiprėjo ir jo nariai. „Jei ne kooperatyvas, bent pusė jo šiandienių narių būtų atsidūrę prie išnykimo slenksčio“, — sako ūkininkas. Todėl jis skatina ir kitus žemdirbius imtis iniciatyvos ir burtis į kooperatyvus. „Sunkiausia surasti vadovus ir suvienyti šiaip jau nelinkusius bendradarbiauti žmones. Tačiau įveikti šias kliūtis tikrai verta“, — pataria A.Tarvainis.

1 komentaras

Daugiau nekomentuojama.