Literatų darnos provėžos

Telšių poetai 2009-aisiais metais.

Bėga ir bėga metai… Ir primena praeities literatūrines užuolankas. Kur ta ryškiausia pradžių pradžia, kas mynė taką į kūrybos lauką? Iš kokių tolių atsiveria literatūros gelmė, kur pirmosios žemaičio dvasinės ištakos? Žinome, kur amžinieji visos tautos lobiai. Tuo gyvi ir Telšių kūrėjai, susibūrę į literatūros draugiją. O jau bendroje kūrybinėje veikloje šiandien skaičiuojamas ir laikračio „Kalvotoji Žemaitija“ 10 000-asis numeris. Taigi nuriedėjo aštuoniasdešimt Telšių literatų kūrybinės veiklos metų, kurių didžioji dalis įamžinta giliausias spausdinto žodžio tradicijas turinčiame rajono periodiniame leidinyje.

Adolfina Varnelienė
Klubo prezidentė

Ieva Sigita Naglienė
Literatė

Ir vis tik kūrybinės gelmės vėrėsi
Telšių krašto literatams ženklią pradžią davė netoli Telšių, Padurbinio dvare, gyvenusi bajoraitė Karolina Praniauskaitė — pirmoji Lietuvos poetė moteris, poeto Antano Baranausko poezijos įkvėpėja. Ir dabar jos tėvonija svarbi organizuojant poezijos šventes. 1937 m. literatų susivienijimą subūrė „Alkos“ muziejaus įkūrėjas Pranas Genys. Vėliau literatai, Algirdo Kazragio iniciatyva, rajono laikraštyje leido puslapį „Žemaičių lyra“. Kūrybiniai žiburėliai suliepsnojo ir Teklijos Kryževičiūtės vadovaujamame literatų klube. Čia ir Stasys Kašauskas, Danielius Mušinskas, Justina Baltuonienė, Alfonsas Budginas, Stasys Kurmanskis, Vytautas Stulpinas, Stasė Keraitė-Kryžauskienė, Audronė Varpiotienė, Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė ir daugelis kitų.
1986 m. kovą Telšių centrinėje bibliotekoje klubui suteiktas „Šatrijos“ vardas. Klubo prezidentu tapo Vitalijus Dacys. Jam žuvus, literatūrinė veikla priblėso. Tuo metu dalis kūrėjų — Jadvyga Vainorienė, Emilija Milevičienė, Virginijus Bielskis — pasuko į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. Ji kasmet leido poezijos almanachus, kuriuose savo kūrybą spausdino telšiškiai autoriai.

Po atoslūgių — rašančiųjų upės
1995-ųjų pavasarį bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė sukvietė rajono literatus į Poezijos pavasarėlį. Netrukus įvyko pirmasis atgimusio literatų klubo „Šatrija“ susirinkimas. Jo iniciatorius — žurnalistas Antanas Kakanauskas. Laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ atsirado „Želmenys“. Suaktyvėjo laikraščio ir literatų veikla, o bendradarbiaujant su redaktoriumi Algirdu Dačkevičiumi, daugelis renginių tapo tradiciniais. Sistemingai spausdinama literatų Nomedos Jankauskaitės, Vytauto Stulpino, Algirdo Dačkevičiaus, Ievos Sigitos Naglienės, Elenos Borusevičiūtės-Šidlauskienės, Elės ir Antano Kakanauskų, Vitos Gedrimaitės-Servienės, Zitos Budrienės, Gvido Latako, Arnoldo Kalniko, Emilijos Milevičienės, Janinos Parutienės, Vlados Kliauzienės, Reginos Gasiūnienės, Audronės Varpiotienės, Rūtos Kazakaitienės, Adolfinos Varnelienės, Gražinos Viskantienės, Vaclovo Jankausko, Adelės Daukintienės, Ilonos Bumblauskienės ir kitų kūrėjų poezija bei proza. Džiaugėmės išleista knygute „Poezijos pavasarėlis — „Šatrija 96“. Laikas kaip ekspreso traukinys riedėjo nesustodamas, vienur kitur sublykčiodamas ryškesne šviesele. Jis 1996 m. balandžio 17 d. atnešė pripažintą „Šatrijos“ vardą. Tai oficiali klubo įregistravimo data. Bibliotekininkė Nomeda Jankauskaitė išrenkama klubo prezidente. Klubui vadovavo ir I.S.Naglienė, o vėliau — A.Varnelienė. Literatų susibūrimo vieta — Centrinė biblioteka, kur vykdavo ir susitikimai su Lietuvos rašytojų sąjungos rašytojais bei jų knygų aptarimai.

Į platesnę kūrybinę erdvę
Didžioji dalis literatų įstojo į Šiaurės Lietuvos literatų draugiją. Periodiškai leidžiamuose almanachuose „Jungtys“ spausdinami ir mūsų literatų kūriniai. Telšiuose svečiavosi Šiaulių „Saulės deltos“ leidyklos darbuotojai, Šiaulių kultūros skyriaus direktorius Hubertas Smilgys. Telšių poezijos gerbėjams pristatyta literatų poezijos rinktinė „Po Vydūno kaštonais“. Bendravome su Mažeikių, Joniškio, Plungės, Akmenės, Kražių, Biržų, Varnių, Žemaičių Kalvarijos, Kvėdarnos literatais. Organizuotos ekskursijos į Akmenę, Zigmo Gėlės tėviškę, meniniai skaitymai. Aplankytas Žemaitės muziejus Bukantėje. Čia, ošiančių medžių apsuptyje, skambėjo literatų eilės, visų rimtis pagerbė klasikės dvasios turtus.
Į Telšių literatų organizuojamą literatūrinį konkursą pakviesti ir kūrėjai iš visos Lietuvos. Per tris dienas svečiai Žemaitijoje — „Literatūrinio pavasarėlio 98“ konkurso dalyviai — susipažino su Telšių rajono įžymybėmis, lankėsi „Alkos“ muziejuje, Žemaičių dramos teatre, džiaugėsi parodytu žemaitišku spektakliu. Konkurso laureatu tapo kelmiškis Kazimieras Alekna. Gamta, savo grožybių nepagailėjusi Žemaičių kraštui, skatino tarsi smuiko raktu atrakinti jos grožį ir įamžinti poetinio žodžio prasmėj. Stasys Kašauskas, pamilęs šią žemę nuo vaikystės, tėviškę poetizuoja kaip gražiausią pasaulio kampelį: „Šlapios sugurusios vagos, žemės kauburiai, balos. Aukštai, viršum nupjauto horizonto, juoduoja dangus. Šviesa krinta iš viršaus, tarsi dangaus viduryje būtų tokia slapta anga. Žemėliau, palytėti tos pačios šviesos, puikuojasi šviespilkėmis viršūnėmis debesys, tartum sidabru padažytos tolimų kalnų keteros“.
Kaune susitikta su žurnalo „Nemunas“ darbuotojais, redaktoriumi Viktoru Rudžiansku. „Retro“ kavinėje eiles skaitė Lietuvos rašytojų sąjungos nariai — Telšių literatai A.Dačkevičius, V.Stulpinas ir kiti mūsų krašto kūrėjai, poetės Aldona Puišytė, Erika Drungytė iš Kauno. Pasikalbėta apie poetinio žodžio raiškos detales šiandienėje poezijoje.

Minčių upe prasmingos vilnys plaukė
Kalbėtis su eilėraščiu — tai pasinerti į tylos dialogą, pajusti pilnatvę, nenuspėto gyvenimo džiaugsmą, išgirsti ne tik save, bet ir tuos, kurie buvo ar yra šalia. Šį silencijumą turi jausti kiekvienas kūrėjas. Taigi rašančiųjų eilėse prasmingos žodžių vilnys plaukia. Ne vienas Telšių literatas kūrėjas išleido po savo kūrybos knygą, o kai kurie — ir ne po vieną.
Vytautui Stulpinui, išleidusiam šešetą poezijos rinkinių, įteikta Dionizo Poškos literatūrinė premija. Poetas taip pat yra pelnęs Salomėjos Nėries, Utenos mero literatūrines premijas. Pastaroji premija susieta su gražia aukštaičių ir žemaičių poetų bičiulyste, kurios iniciatoriai — du Vytautai: uteniškis Vytautas Kaziela ir telšiškis Vytautas Stulpinas. Šią bičiulystę vainikavo net penketą metų leistas aukštaičių ir žemaičių poezijos almanachas „Atokios stotys“.
Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus premijas pelnė Petras Gintalas (jaunesnysis, po mirties) ir G.Latakas. Pastarojo kūrybos kraitelėje už išleistas knygas, dailininko darbus — ne viena premija. Didžiuojamės Lietuvos rašytojų sąjungos nariais: S. ir R.Kašauskais, D.Mušinsku, V.Stulpinu, A.Dačkevičiumi ir G.Lataku.
Šiuo metu Telšių literatų veikla orientuota į individualią kūrybos sklaidą. Atsirado galimybė įsitraukti į poezijos savanorystę pristatant popurialias Respublikos poezijos knygas, organizuojant susitikimus su rašytojais pagal amžių ir poreikius net kituose rajonuose. Kūrybiškai dalyvauta „Septynių kalvų“ poetinių bandymų konkurse, kurio vadovė Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Urnikienė, kūrinių vertintojas V.Stulpinas. Ypač aktyviai organizuoja minėtus literatūros pristatymus I.S.Naglienė, I.Daubarienė, A.Varnelienė, V.Stulpinas, A.Dačkevičius, Petras Gintalas, G.Latakas, E.Borusevičiūtė-Šidlauskienė. Dažniausiai literatai dalyvauja proginiuose skaitymuose, knygų pristatymuose, Poezijos pavasario renginiuose. Ilgametės klubo prezidentės A.Varnelienės iniciatyva tvarkomas klubo metraštis ir koordinuojama klubo veikla. Renginiams talkina gerai žinomas bardas Romualdas Miškinis ir senjorių ansamblis (vadovė Daiva Lingytė).

Tradicijos ir XXI amžiuje
XXI amžius koreguoja ir kūrybinio proceso individualiąją erdvę. Literatai — unikali bendruomenė. Jų kūryboje tradiciškai svarbus žmogus, gimtoji aplinka ir moralinės bei dvasinės ištakos. Literatūra visąlaik buvo kaip malda bažnyčioje, teikianti dvasinį stiprumą ir sielos grožį.
Žemaitijos sostinė unikali tuo, kad jau autobusų stotyje žmones pasitinka mūsų krašto kūrėjų eilės. Tai menininkų Astos ir Mindaugo Šimkevičių sumanymas — ant stoties kolonų metalinėse plaketėse įamžinti nuo Karolinos Praniauskaitės laikų iki šių dienų mūsiškių poetų eilėraščius.
Kiekvienam kūrėjui linkėtume didesnio pasitikėjimo savo jėgomis ir plataus literatūrinio žvilgsnio, visapusiškesnės sklaidos. Jau 80 metų esame Telšių literatūrinio gyvenimo kelyje. Tegul visi atoslūgiai ir pakylėjimai veda į apmąstymus, bendrystę ir tikėjimą. Džiaugiamės, kad esame laukiami bibliotekos vadovų ir darbuotojų. Nuoširdžiai dėkojame savo skaitytojams, telšiškiams… ir ne tik. Iki susitikimo „Kalvotosios Žemaitijos“ puslapiuose.