Tokią skrają mintį, sveikindamas fotomenininką ir Telšių miesto Garbės pilietį Mečislovą Šilinską su jo naujojo fotoalbumo „Telšiai 1918-2018“ sutiktuvėmis, gražia žemaičių dūnininkų tarme pasakė kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Algirdas Dačkevičius
Regis, ši mintis, dar net neištarta, tarsi persismelkė per viso gražaus pavakario, surengto Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje, kultūrinę erdvę, nes ne vienas, atėjęs pasveikinti kūrybiškojo Telšių metraštininko, ją nešiojosi, bet pasakė savaip.
„Gal gerą dešimtį kartų ėjau pro tą vietą ir nieko ypatingo nepastebėjau, o Mečislovo fotoalbume tarsi iš naujo akys atsivėrė“,— sakė rajono meras Petras Kuizinas. Jis pasidžiaugė fotomenininko užfiksuotais Žemaitijos sostinės vaizdais, o leidinio pristatymą pavadino gražia įžanga į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus paminėjimo renginių pynę. Rajono vadovui pritarė prelatas Juozas Šiurys. „Mano gimtajame kaime buvo 44 sodybos, o dabar beliko tik 3. Galėjau tuomet jas įamžinti, nes turėjau fotoaparatą „Smena“, bet tada ne tas rūpėjo, o kaip dabar tos anuometės nuotraukos būtų pravertusios kaimo istorijai“,— pasakojo dvasininkas.
Renginį vedusi bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Urnikienė apgailestavo, kad negalėjo atvykti rašytojas Stasys Kašauskas, tad perskaitė jo M.Šilinskui dedikuotą ir leidinyje išspausdintą epilogą. „Keliaudamas po pasaulį, vis stengiuosi nugirsti varpų skambesį. Ar jis toks, kokį girdėjau vaikystėje Telšių Katedros? Tokio išgirsti neteko, beje, ir Telšių varpas jau kitas, senasis, sako, suskilo. Bet senojo skambesys išliko mano gyvenimo kamertonu. Tai sakau kalbėdamas apie ilgamečio bičiulio Mečislovo Šilinsko naują fotografijų knygą, kurią jis skiria valstybės atkūrimo šimtmečiui.[…] Dėkingas Tau, Mečy, kad darsyk pavedžiojai po gražiausią pasaulyje mūsų jaunystės miestą. Vėl pagerbei jį — nuostabų paminklais, įvykiais, žmonėmis“,— nuoširdžias eilutes fotoalbumo autoriui skyrė rašytojas ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Stasys Kašauskas.
Istorikė ir gidė Janina Bucevičė akcentavo, kaip svarbu užfiksuoti tiesiog mūsų akyse besikeičiančius pokyčius mieste, įvykius ir žmones. Jai pritarė pedagogė Elė Kakanauskienė, rengianti po išgražėjusį miestą ekskursijas užsieniečiams. „Mečislovas turi labai gerą akį, o jo leidiniai apie Žemaitijos sostinę pasklido po daugelį pasaulio šalių“,— sakė ji.
Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas juokaudamas užsiminė, jog greitai tapsiantis Šilinskų šeimos nariu. Jis su Mečislovu labai dažnai susitinka, nes vienai ar kitai progai prireikia jo leidinių, reprezentuojančių Žemaitijos sostinę, be to, dalykiškai pasitaria ir pasikalba įvairiais klausimais. Seniūnas stebėjosi begaliniu Mečislovo darbštumu. „Jis dirba kartais iki 3 valandos nakties, tai iš ryto geriau neskambinti, nes jo pusryčiai būna apie 11 valandą“,— šypsodamasis kalbėjo seniūnas. O gėlių puokštę jis skyrė žmonai Genovaitei.
Ji, sveikindama sutuoktinį, linkėjo jam puikios sveikatos, taip pat pareiškė ir dvejetą savo norų. Genovaitė pasiūlė vyrui išleisti knygą apie jo turiningą ir tremtimi paženklintą gyvenimą, kuriame netrūko įvairiausių iššūkių. Antrasis noras — gana intriguojantis. „Kai švęsiu savo 100-ąjį gimtadienį, pageidaučiau ir aš nors mažo fotoalbumėlio. Juk kiek iki to beliko: žiema-vasara, žiema-vasara … ir jubiliejus“,— nuotaikingai nusiteikusi kalbėjo sutuoktinė.
Dukra Laima, sveikindama tėvelį, sakė labai didžiuojantis jo kūrybiškumu ir imlumu naujovėms. „Tėvelis leidinius sumaketuoja pats, o spaustuvei belieka tik techninis spausdinimo darbas“,— sakė ji. Gėlių taip pat įteikta nuo sūnaus Remigijaus šeimos.
Prie gausaus sveikintojų būrio prisijungė ilgametis kultūros darbuotojas Kajatonas Šliogeris, muziejininkė Teresė Žulkutė, Telšių miesto Garbės pilietis ir juvelyrikos meistras Alfredas Jonušas, Telšių kultūros centro specialistė (atstovė spaudai) Donata Kazlauskienė, profesorius Petras Gintalas, plungiškiai bičiuliai, giminės, o nuo telšiškių tremtinių ir politinių kalinių gėlių įteikė Adolfina Striaukienė. Kiekvienas iš jų atskleidė pačius gražiausius Mečislovo —žmogaus ir kūrėjo — bruožus.
Pernai atšventęs savo 85-ąjį gimtadienį „auksinių kadrų“ meistras, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys yra surengęs ir dalyvavęs apie 50-yje parodų, išleido daugybę lankstinukų, atvirukų komplektų apie Telšius, tris fotografijų knygas, gavo apie 15 apdovanojimų, vardų.
Mečislovas Šilinskas, padėkojo visiems už sveikinimus ir pasidžiaugė naujai atsiradusia kūrybos viešinimo niša. Išmokęs dirbti kompiuteriu, telšiškis montuoja fotoklipus su muzika, kuriuos įdeda į tinklapį www.youtube.com. Taip atsirado dar didesnė galimybė garsinti Telšius pasaulyje. Autorius už paramą, leidžiant knygą, padėkojo „Žemaitijos pieno“ bendrovei, Telšių miesto seniūnui Kaziui Lečkauskui, bičiuliui Stasiui Kašauskui, poetei Irenai Daubarienei ir kitiems bendraminčiams.
Renginį savo dainomis ir muzika praskaidrino Muzikos mokyklos jaunosios atlikėjos.
„Ši knyga — besąlygiškai sklindančio gėrio, šviesos, kūrybos, pagarbos istorijai ir iki mūsų gyvenusiems, kūrusiems, mylėjusiems, tikėjusiems apstybė. Svarbu paminėti, kad knyga ypatingai vertinga ir dėl solidaus jos autoriaus amžiaus — didžioji dalis knygoje pristatomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio fotoistorijos Mečislovo Šilinsko pamatuota asmeninio gyvenimo patirtimi“,— rašo pratarmėje Irena Daubarienė, kurios meninis žodis pagyvino ne vieną autoriaus leidinį. Tuo kiekvienas įsitikins paėmęs į rankas naujausią Žemaitijos sostinės fotometraštininko kūrinį „Telšiai 1918-2018“.