Atliekų rinkliava seniai kelia individualių namų bei daugiabučių gyventojų nepasitenkinimą. Mat, anot mūsų valdžios, būstai savaime „gamina atliekas“. O dabar sunerimo ir verslininkai, tačiau ne stambieji — bent rajono mastu.
Alvydas Ivoncius
Skriaudžiamos mažos šeimos
Atliekų rinkliava gyventojams — seniai iškreipta, sukurpta lygiavos principu. Valdantieji teisinasi: esą atliekų rinkliava — solidarumo reikalas: visi turime mokėti už šiukšlių tvarkymą. Dėl to niekas nesiginčija, tačiau žmonėms toks „solidarumas“ atrodo keistas. Štai, sakykime, individualiame name ar būste gyvena vienas asmuo. Jis turi mokėti tiek pat, kiek ir tokiame pat būste gyvenantys du ar daugiau asmenų. Valdžia teisinasi: jei reikėtų mokėti pagal gyventojų skaičių, sunkoka būtų gausesnėms šeimoms. O ar lengva gyvenančiam vienam? Juk, jei šeimoje yra du asmenys, tai dažniausiai jie abu gauna daugiau pajamų nei vienas. Gyvenantiems po du taipogi atrodo keista, kodėl jie turi mokėti lygiai tiek pat, kiek ir gausesnės šeimos.
Antra vertus, nereti atvejai, kai individualiame name gyvena kelios šeimos. Tokia atliekų rinkliava joms naudinga. Solidarumas solidarumu, tačiau dar yra ir socialinis teisingumas, kurį rajono politikai visiškai pamiršo. Taigi Telšių rajone atliekų rinkliava įgyvendinta socialistinio principo dalimi — visiems po lygiai. Tačiau pamiršta kita to principo dalis — iš kiekvieno pagal galimybes.
Lietuvoje įdiegti skirtingi atliekų rinkliavos modeliai. Nemažai kur skaičiuojama pagal gyventojų skaičių: taip socialiai teisingiau, tačiau daugiau darbo skaičiuotojams. O skaičiuojant atliekų rinkliavą už būstą, labai patogu: gauni iš Registrų centro duomenis apie būsto savininką ir jam nusiunti sąskaitą. Tačiau tokiu atveju mažesnės šeimos turi padengti atliekų rinkliavą už gausesnes. Žodžiu: jei atliekų rinkliavai žmogus tegali pinigų skirti tik pats nuo savo pajamų, tai tegul moka tiek pat, kiek kitos šeimos, kurių bendros pajamos susidaro iš kelių asmenų atlyginimų, pensijų ar pašalpų.
Ne ką teisingesnė atliekų rinkliavos skaičiavimo tvarka tuose miestuose ir rajonuose, kai tenka mokėti už būsto kvadratinius metrus.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 96 (10008)
O gal paanalizuosite situaciją ir dėl mokesčio taikomo smulkiam verslui Telšiuose? Gautos sąskaitos 204€, berods už 10 mėnesių. Paanalizuokite koks mokesčių dydis didžiuosiuose miestuose. Nėra siekiančio 200 €! Bet mes gi sostinė didesnė už Vilnių.
Ir mokestis taikomas tiek Maximai tiek moteriškei kokiai nors „verslaujančiai” 20 kv.m.patalpose. Koks gudruolis vietinis „dėlioja” tuos skaičius?
Kažkokia nesąmonė, šiukšlina butas, namas – ne gyventojas. Gyveni vienas, ar penki – šeši mokėk tiek pat, nors ir šiukšlini nei 5, nei 6 kartus daugiau. O pajamos, gerbiamieji tarybos nariai, ar lygios? Kiek gauna 1 gyventojas, kiek 5-6. Kodėl tokia neteisybė, ar čia „viskas žmogui”, ar iš žmogaus?
Didziule nesamone toks skaiciavimas,turetu but nuo zmoniu,bet zmones gali issiregistruot tai manau teisingiausia butu nuo kvadraturos
Nuo ploto butu dar viena nesamone realiausia pagal sunaudojama vandeni ar elektra