Vasario 16–oji — žinomų kraštiečių lūpose

Ką šiandien reiškia Vasario 16–oji? Savo mintimis, pasitikdami Valstybės atkūrimo 100-metį, dalinasi žinomi iš Telšių kilę žmonės, tarp kurių populiari aktorė Valda Bičkutė, „Mis Telšiai 2012“ Vaiva Rezgytė-Fridrikienė, aktyvus jaunuomenės atstovas Romanas Klingeris, Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas ir „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas.

Ema Zenauskytė

„Ir šviesa, ir tiesa“ — mūsų širdyse

Valda Bičkutė
Džiaugiuosi, jog vis linksmiau, gausiau ir entuziastingiau švenčiame valstybines šventes! Žinoma, ir Vasario 16–ąją! Džiugu, jog žmonių akyse ir širdyse vis daugiau pasididžiavimo, pagarbos ir susidomėjimo savo šalies istorija, savo šaknimis. Niekada nedalyvauju pokalbiuose „kaip negerai Lietuvoje, kokie tie lietuviai“, tiesiog pasišalinu iš tokio lauko, kur žmonės reiškia nepasitenkinimą. Juk mes ir esame ta Lietuva. Ar viską darome, kad čia būtų šviesu, garbinga, švaru gyventi? Juk viskas prasideda nuo savo kiemo, savo širdies.
Šiemet Vasario 16-osios šventei tauta ruošiasi dar ypatingiau, nes švenčiame atkurtos Lietuvos 100–metį! Daugybė renginių, meno kūrinių skiriama šiai progai pažymėti. Aš taip pat vesiu renginį, skirtą vienam iš Nepriklausomybės akto signatarų Jurgiui Šauliui pagerbti. Taip pat jau tampa tradicija susirinkti su draugais, eiti į mieste vykstančius renginius ar tiesiog lankytinas istoriškai svarbias vietas. Daug nesvarstau apie tai, patriotė aš ar ne, tiesiog jaučiu širdyje pasididžiavimą savo šalimi, dėkingumą šiai žemei, kurioje gimiau.
Norėčiau palinkėti pagarbos vieni kitiems — mes tokia mažutė valstybė, mūsų nedaug ir mes unikalūs. O pagarba prasideda nuo pagarbos sau — gerbiantis save žmogus nepila purvo ant savo artimo, nešiukšlina gamtoje, neina prieš savo sąžinės balsą. „Ir šviesa, ir tiesa“ visų pirma užgimsta mūsų širdyse.

Kurkime save ir dovanokime Lietuvai

Romanas Klingeris
Aiškiai prisimenu vaikystės dienas: Vasario 16–oji, eilėraščiai ir dainos mano pirmojoje mokymo įstaigoje, tėtis, kuris atsikelia anksčiau už visus, kad iškeltų trispalvę ir aš, sėdintis ant automobilio galinės sėdynės ir žvelgiantis į ją. Tada supratau, kad tai yra kažkas gero — tokio gero, kad viskas, ką jaučiau, buvo didžiulis laimės ir ramybės jausmas.
Šiandien Vasario 16-oji man yra mūsų pasiekimai, galimybės, taip pat ir ydos, tačiau, net ir minint tokią svarbią datą, valstybės atkūrimo 100–metį, man tai visų pirma yra žvilgsnis į ateitį. Vasario 16-ąją miniu išsikeldamas tikslus. Kiekvieną kartą užduodu sau tą patį klausimą, ką padariau, kad ši diena man būtų ypatinga? Priežasčių visada atsiranda, bet jų niekada nėra gana, ir tai priverčia mane judėti pirmyn.
Šios šventės minėjimas nėra vien ženkliuko su trispalve įsisegimas į atlapą ar nuėjimas į miesto aikštę sugiedoti tautiškos giesmės. Sutinku, tai gražu, bet vardan šalies galite to ir nedaryti. Kurkite save, ir tai bus geriausia dovana, kurią valstybė gali gauti.
Aš esu patriotas, visada buvau ir būsiu. Mes, gimę laisvoje šalyje, kartais patriotizmą suprantame skirtingai. Man teko įvairiose šalyse susidurti su daug tautiečių, kurių dėka Lietuvos vardas įprasminamas išskirtiniais darbais ir pasiekimais. Šių laikų patriotizmas neturi sienų, bet jų mums ir nereikia, nes esame patriotai ar ne — nusprendžiame patys.
Prieš keletą dienų Elono Musko įmonė „SpaceX“ pirmą kartą raketa „Falcon Heavy“ į kosmosą išskraidino „Tesla“ automobilį su pažadu, kad po 7 metų į Marsą ar Mėnulį komerciniais skrydžiais skraidins žmones. Aš Lietuvai noriu palinkėti po 7 metų tapti patrauklesne negu Marsas ar Mėnulis.
Linkiu drąsių žingsnių pramonės ketvirtosios revoliucijos kelyje, atsinaujinančios energetikos plėtros, elektromobilių ir autonominių automobilių vystymuisi palankios terpės, linkiu pritaikyti „blockchain“ technologiją visuomeniniame sektoriuje. Linkiu, kad Lietuva taptų technologijų centru, į kurį norėtų lygiuotis visos kitos šalys.

Patriotizmas — ne rėkti, o veikti žmonių labui

Laimonas Jakas
Vasario 16-oji — ryžtingų ir stiprių žmonių diena, kurie nebijojo pakeisti tvarkos. Manau, šiandien reikia to paties vėl Lietuvoje. Tas, kas garsiai rėkia, kad yra patriotas, labai dažnai yra netiesa. Daug šiandien internete pseudo patriotų, kurie vietoje gero darbo kursto nesantaiką ir pjudosi komentarais dėl užsakyto kokios partijos reitingo.
Kaltinti ir rėkti — lengviausia, o pateikti siūlymus, pajudinti korumpuotą sistemą — didelis dalykas. Tą darau jau beveik dešimtmetį, todėl pažadu, kad judinsiu ir toliau. Ar esu patriotas, manau, šiandien dalis rėktų, kad nesu, tačiau tikiu, kad tiems kariams, kuriems padėjau (grąžinau pensijas, į tarnybą, paraginau pakelti algas ir padidinti maistpinigius, kuriuos padidino, pakėlė algas, tiesiog patariau ir palaikiau sunkią akimirką ir pan., neimdamas jokio atlyginimo už savo šį tikrai nelengvą darbą) arba bandau padėti, mane, matyt, laiko tokiu. Aš tikiu, kad darau gerus darbus, gindamas karių teises ir dalindamas patarimus aplinkiniams. Padrąsindamas nenuleisti rankų savo aplinkoje žmones, kad Lietuvą dar galima išgelbėti, prisidedu prie tikrojo šimtmečio su ne dirbtinėmis garbėmis per pažintis, o darbais ir ryžtu, vėl parklupus ar parklupdytam korumpuotos valdžios, stojantis ir einant.
Gerbiami telšiškiai, atėjo seniai laikas susimąstyti, kur keliaujate. Aš žinau, o Jūs, ar žinote? Nenoriu eiti Jūsų priekyje ar paskui Jus gale. Norėčiau eiti kartu. Nes jei neliks Jūsų, nebeliks ir mano tėviškės.

Originalumo, kūrybiškumo ir santarvės!

Vaiva Rezgytė–Fridrikienė
Vasario 16-oji man reiškia dieną, kai gali džiaugtis ir dovanoti dalelę meilės ir savo laiko valstybei. Šią  dieną prisidedu prie organizuojamų renginių, kuriuose kartu džiaugiuosi ir dalyvauju su kitais mylinčiais tautą žmonėmis.
Šiemet pirmi metai, kai valstybės dieną minėsiu Klaipėdoje. Myliu Lietuvą ir man čia gera. Niekada negalvojau apie emigraciją, bet ir nesakau, kad nevykčiau kitur, tačiau patriotizmas pasireiškia nebūtinai tada, kai tu tik gyveni Lietuvoje ar už jos ribų, patriotizmas yra jausmas, meilė savo šaliai ir indėlis į ją.
Aš mylių savo kraštą, savo tėvynę, čia mano šeima ir artimieji, tad ateitį sieju su ja. Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga valstybei norėčiau palinkėti originalumo, kūrybiškumo ir santarvės, kad tauta būtų vieninga, stipri ir patriotiškumas būtų visų mūsų širdyse. Nepamirškime, kur mūsų tikrosios šaknys ten, kur esame kilę ir kur prasidėjo mūsų gyvenimo kelias, linkiu kad mūsų šalyje viskas tik gerėtų, o mes prisidėtumėme prie viso to.
Savo gimtajam miestui Telšiams norėčiau palinkėti, kad visos idėjos, nauji planai būtų įgyvendinti su kaupu, kad atvykstančių žmonių į mūsų miestą būtų kuo daugiau. Smagu matyti, kad miestas akivaizdžiai labai pasikeitė, tapo  labai gražus, unikalus, savitas. Linkiu, kad visa tai saugotume ir brangintume, kad visiems būtų gera grįžti ar atvykti į Telšius.

Tik laisvi ir aktyvūs piliečiai įveikia visus iššūkius

Mindaugas Sabaliauskas
Į Vasario 16–ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, žvelgiu kaip į Lietuvos gimtadienio šventę. Manau, geriausiai šią šventę minėti bendruomenėje, todėl daugelį metų ją švenčiame ir gimnazijoje, ir Nepriklausomybės aikštėje kartu su mokiniais, mokytojais bei visais susirinkusiais žmonėmis. Taip drauge pasijunti svarbiu ir aktyviu šalies gyvenimo dalyviu, su dar labiau sustiprėjusiais patriotiniais jausmais. Patriotas yra tas, kuris gerbia ir myli savąją šalį. Kuo labiau mes, didžiuodamiesi Lietuva ir nebijodami savarankiškai veikti, prisidedame prie mūsų Tėvynės puoselėjimo, tuo didesni patriotai esame.
Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, noriu palinkėti užsidegimo, drąsos veikti, noro imtis iniciatyvos. Kad savo mintis, vis labiau kreipdami link veiklos, link kūrimo, išreikštumėme individualumą, plėtotume savo gebėjimus ir talentus… Kad išdrįstumėme būti laisvais, aktyviais bei priimančiais iššūkius… Kad ieškotume ir atrastume… Kad pajustumėme, kad Mums sekasi!

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*