Į bėgantį laiką Germanto ežero bangomis žvelgs skulptūra atkurtos Lietuvos 100-mečiui

Telšiškių miškininkų paminklas atkurtos Lietuvos 100-mečiui prie Germanto ežero.

Liepos 5-ąją — Lietuvos valstybės dienos išvakarėse — VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio miškininkai pakvietė telšiškius į šventę atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti ir atidengti šiai progai sukurtą paminklą.

Algirdas Dačkevičius

Į šventinį renginį atvyko ne tik miestelėnai, telšiškiai miškininkai, bet ir jų kolegos iš Rietavo regioninio padalinio su Rietavo savivaldybės meru Antanu Černeckiu.
Pirmiausia į susirinkusiuosius kreipėsi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas. „Telšių miškininkų ryšys su vietos bendruomene, jų nuveikti ir šiuo metu atliekami darbai ypač džiugina. Šiemet bus įrengti pažintiniai takai, kurie sujungs Germanto ir Ilgio ežerus, o ir Žvėrinčiaus bei kitų panašių objektų veikla toliau bus plečiama. Norėčiau patikinti Telšių rajono gyventojus, kad ir ateityje stengsimės dirbti vietos bendruomenės labui, kad kiekvienas čia gyvenantis jaustų miško ir mūsų veiklos teikiamą naudą“,— sakė naujasis telšiškių miškininkų vadovas. Be to, jis pastebėjo, kad susirinkus prie Germanto malonu baigti buvusios miškų urėdijos vadovų sumanymą — atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui atidengti lauko granito riedulių paminklą.
R.Zebčiukas priminė, jog šiemet buvusios Telšių ir Rietavo urėdijos susijungs į vieną — VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninį padalinį, kuris užims didžiausią teritoriją visoje Valstybinių miškų urėdijoje. „Norime, kad ne tik visi esantys darbuotojai išliktų ir dirbtų toliau, bet ir didinti jų skaičių bei plėsti padalinio veiklą“,— sakė R.Zebčiukas.

Jis padėkojo visiems Telšių ir Rietavo miškininkams, atlaikiusiems vykdomos urėdijų reformos pradžios sunkumus, ypač buvusiems laikiniesiems vadovams: Telšių — Artūrui Stankui ir Rietavo — Modestui Ambrozai. Visų sutelktumo dėka dirbama sėkmingai — laiku vykdomos sutartys, taip pat laiku pavasarį atkurti miškai, dirbami kiti svarbūs darbai miškuose.
Perkirpti trispalvę juostelę, atidengiant paminklą, pakviesti Romualdas Zebčiukas, paminklo sukūrimo autorius, VDA Telšių fakulteto profesorius Osvaldas Neniškis ir buvęs telšiškių miškininkų vadovas, Telšių miesto Garbės pilietis Bronislovas Banys. Paminklą pašventino kunigas Rimantas Gudlinkis. Tardamas sveikinimo žodį, jis Lietuvą palygino su šimtamečiu ąžuolu, o juk ąžuolai auga ne vieną šimtmetį. Mūsų šaliai dvasininkas palinkėjo irgi gyvuoti šimtus metų. O paminklas atkurtos Lietuvos 100-mečiui, pasak R.Gudlinkio, ženklas, kalbantis į mūsų širdis.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, pasveikinęs šventės dalyvius, pakvietė visiems susitelkti ir darbuotis optimistiškai. Buvęs telšiškių miškininkų vadovas Bronislovas Banys prisiminė, kaip buvo sodinama giraitė atkurtos Lietuvos 90-mečiui. Dabar šiai progai viršūnes į viršų kelia 9 ąžuolai. Pasak jo, parinkti vietą paminklui atkurtos Lietuvos 100-mečiui buvo ne taip paprasta, bet priimtas geriausias sprendimas, skulptūrą pastatant ant kalvos, kur ji būtų geriausiai matoma, važiuojant ar einant keliu, taip pat nuo Germanto ežero pusės.
Pakviestas apie skulptūros meninį sprendimą savo mintimis pasidalinti skulptorius Osvaldas Neniškis, pastebėjo, kad kūrybinei minčiai kuo puikiausiai pasitarnavo gamta: ežeras, laukas, miškas. Lauko granito rieduliai, beje, miškininkų atgabenti iš atsodinto miško, geriausiai dera prie supančio kraštovaizdžio Germanto ežero pakrantėje, kur laisvalaikiu renkasi poilsiautojai. Skulptūra įspūdingo dydžio: jos ilgis — 6,5 metro, o aukštis — 2,5 metro. „Kai darbavausi prie granito reidulių, praeinančio pro šalį žemaičio paklausiau, ką jis matąs. Šis atsakė: „Kap i šimts““,— juokavo O.Neniškis.
Pasak autoriaus, nors bendra statinio konstrukcija atrodo, kaip skaičius „100“, joje puslankiu sustatyti rieduliai kai kam gali priminti žalčio stilizuotą siluetą su dvejomis arkomis. Žaltys, pagal baltų mitologiją, yra namų židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, kalbėdamas apie lietuviškumą, labiausiai akcentavo, kad lietuviškiausi žmonės mūsų šalyje — žemaičiai. Ant jų tarsi ant pamato laikosi visas valstybės namas. „Kuršių, žiemgalių neliko, o žemaičiai tebėra, taip pat noriu visiems priminti, kad Žemaitijos kunigaikštystė prie Lietuvos prisijungė tik 1422 metais“,— entuziastingai kalbėjo šiandieninis žemaičių patriarchas. Jam pritarė tarp susirinkusiųjų mojuodamas Žemaitijos vėliava kitas energingas žemaitis — Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius.
Į tokius renginius žemaičiai su Vitu Pociumi be patrankos nevyksta. Atvyko su ja ir šįkart. Nuaidėjo trys salvės: už Lietuvą, Žemaitiją, miškininkus ir skulptūrą.
Šventėje R.Zebčiukas už nuoširdų miškininko darbą, taip pat entuziastingą pagalbą, statant skulptūrą, padėkos raštu apdovanojo buvusį Telšių girininkijos eigulį Vincą Raudį. Taip pat jis įteikė aplinkos ministro apdovanojimus — I, II ir III laipsnio Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklus. Jais apdovanoti Rietavo regioninio padalinio darbuotojai: Labardžių girininkijos eigulys Antanas Karalavičius, vyr. buhalterės pavaduotoja Adelė Vaigauskienė, vairuotojas Antanas Klapatauskas, taip pat Telšių regioninio padalinio personalo inspektorė Angelė Rudnickienė. Iš pastarojo padalinio aplinkos ministras taip pat apdovanojo Žarėnų girininkijos valytoją Zofiją Šniaukienę, traktorininką Albiną Jušką ir vairuotoją Joną Jankauską, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo šventėje dalyvauti.
Atėjo metas ir ąžuoliukams sodinti. Ir sujudo sukruto visi: kas duobes gilino, kas patarinėjo, su vandens kibirais palaistyti skubėjo, o kiti kuolus kalė ir tvirtai medelius pririšo, kad nuo ežero siaučiančius vėjus atlaikytų. Kiekvienam atkurtos Lietuvos dešimtmečiui paskirta po vieną mūsų girių tvirčiausią medį, vadinasi, netoli paminklo atkurtos Lietuvos 100-mečiui jų sušlamės jubiliejinis dešimtukas.
Savo ąžuoliuką pasodinę tiesiog švytėte švytėjo Gadūnavo seniūnė Inesa Kęsminienė ir Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas. Kaip nesidžiaugsi: jų ąžuoliukas — pats pirmasis dešimties žalialapių brolių gretoje.
Viso renginio metu šventinę nuotaiką kūrė nuotaikingieji ansamblio „Spigėns“ muzikantai su vadove Diana Bomblauskiene. Gražu, kai iš daugelio kalbėtojų lūpų sklido žemaitiškas žodis, o vieningai suskambėjusio Lietuvos himno aidas kiekvieną palydėjo į šventinį savaitgalį.

4 komentarai

  1. man tai nepatinka. ir nemalonu. galbūt kitoj vietoj, tarkim, miškuose, gal ir nieko būtų buvę. bet dabar – gadina ežero pakrantės vaizdą. ir nepatinka, kaip viena valstybinė įmonė reklamuojasi. dar keista, kad kunigas tuos akmenis šventina. negi prie jų kas nors melsis? suprantu, kai kryžių ar šventojo statulą šventina, o čia…

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.