Pajūrališkių Ingos ir Vyganto Jokubaičių sodyba — tarsi traukos centras artimiesiems, todėl čia niekuomet nestinga apsilankančių jiems brangių žmonių. Nieko nuostabaus — juk sutuoktiniai augo gausiose šeimose: Inga — tarp 11 seserų ir brolių, o Vygantas buvo apsuptas keturių sesių, todėl jiems bendrystės dvasia labai artima.
Algirdas Dačkevičius
Vygantas prisipažino, jog jo kelią į ūkininkavimą didele dalimi nulėmė tėvai, nes jų noras buvo matyti vienintelį sūnų ūkininkaujantį tėvonijoje. Iš pradžių Vygantas mokėsi Rietavo aukštesniojoje mokykloje, baigė ūkininkavimo kursus, o ūkį įregistravo 2002 metais.
Jo išrinktoji Inga — irgi Šilalės krašto žmogus, augusi visai netoli Pajūralio — Kvėdarnoje. Meniškos prigimties mergina pasuko humanitarine linkme: studijavo verslo teisę, lietuvių kalbą ir literatūrą, baigė magistrantūros studijas — Vaiko teisių apsaugos vadybą, tad jai nestinga nei lietuvių filologijos, nei teisinių žinių.
Inga Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje dešimtmetį dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir socialine pedagoge. Jos iniciatyva gimnazija pirmoji Šilalės rajone įsitraukė į tarptautinį jaunimo judėjimą „Sniego gniūžtė“. Tai prevencinė programa, kurios dėmesio centre yra vadovavimo įgūdžių ugdymas, įgalinantis jaunimą rinktis gyvenimą be alkoholio ir narkotikų. Ji skirta 14-mečiams ir vyresnio amžiaus mokiniams. „Projektą „Sniego gniūžtė“ atsiritinau į Šilalės kraštą iš Tauragės“,— pasakojo iniciatyvi moteris.
Pasak Ingos, ši programa suteikia galimybę įgyti žinių, kitaip pažvelgti į mus supančius žmones, jų elgesį, išmokti atpažinti, suprasti ir išreikšti savo jausmus. Visa tai lavina žmogų, tobulina asmenybę. Buvusiai pedagogei džiugu, kad ji savo akimis galėjo regėti teigiamus pokyčius paaugliuose. O tie pokyčiai nelengvai pasiekiami, tik per pasišventusį darbą — o į jį, pasak pašnekovės, neužtenka įdėti net 100 procentų pastangų, o reikia — 120 procentų! Užtat ji šiandien su džiugesiu gali kalbėti apie tuos vaikus, kuriems padėjo ugdantis valią, atsakomybę ir atsparumą žalingiems įpročiams. Dar daugiau — viena ties kritine riba balansavusi mergina dabar studijuoja psichologiją.
Ūkio darbai slėgė vyro pečius, todėl Inga nusprendė kibti jam į pagalbą. Sutuoktiniai prisiminė nelengvus pirmuosius ūkininkavimo metus. „Iš pradžių turėjome 5 karves, vėliau jų atsirado 14. Pasidalindavome su vyru po septynetą ir melžėme rankomis“,— pasakojo Inga. Pagrindinis transportas buvo vežime pakinkytas arkliukas, o pieno bidonus reikėjo vežti į surinkimo punktą Pajūralyje. „Net nežinau, iš kur tos stiprybės radosi po ketvertą bidonų sukelti į vežimą ir iš jo iškelti“,— dabar jau šypsodamasi pasakojo Inga. O Vygantui dar teko šienapjūtėje dardėti per pradalges su arkline grėbiamąja. Dabar ši, kaip anų laikų reliktas, „ilsisi“ sode.
Gausėjant karvių bandai, reikėjo ūkinių pastatų. Taip įsigyta buvusio tarybinio ūkio linų džiovykla pakeitė savo paskirtį — po rekonstrukcijos — jau karvidėje — įkurdintos Jokubaičių piendavės. Dabar jų — šešios dešimtys, o dar netoli 30 — prieauglio. Fermoje įrengta pieno linija, o karvutes apie 15 metų melžia labai sąžininga ir atsakinga melžėja Rimutė.
Jokubaičiai pastebėjo, kad jų karvutės labai mylimos — visos turi vardus. Daugiausiai jie suteikiami pagal gyvulio išvaizdą ar elgsenos savybes. Kartais vardus parenka Jokubaičių atžalos. Taip vaikų pamėgto glaistyto varškės sūrelio „Magija“ garbei vaikštinėja karvutė Magija. Karvių banda holšteinizuota, bet, pasak šeimininko, tvirčiausios — Lietuvos juodmargės. Viena tokia juodmargė, Saulute pavadinta, apie 16 veršių atsivedė.
Šeima jau apie 14 metų propaguoja ekologinį ūkininkavimą. Vadinasi, jų karvių bandos pieną „Žemaitijos pieno“ įmonė naudoja ekologiškiems „Dobilo“ ir kitokiems produktams gaminti. Ūkis dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje, o karvių banda kontroliuojama. Užtat pienelį galima gerti pasigardžiuojant. Ypač jį mėgsta Vyganto mama, vaikai.
Ūkininkams sustiprėti leido europinė parama. Šeima, kiek įmanoma, dalyvavo visose europinės paramos programose ir dar ruošiasi dalyvauti. Jų planuose — ūkio plėtra ir pažangos diegimas. Daug teorinių žinių jie įgijo įvairiuose seminaruose, tarptautinėse parodose, praktinių žinių pasisemia iš perspektyviausių Lietuvos ir užsienio ūkininkų, diegiančių pažangiausias ūkininkavimo technologijas.
Šienapjūtėje Vygantui į talką atskuba giminaičiai, o ir žmona nesėdi rankų sudėjusi. Ne tik tvarko ūkio dokumentus, rašo projektus, bet prireikus imasi ne itin moteriškų darbų. „Vasarą šoko į traktorių ir sugrėbė apie 10 hektarų šieno“,— šypsodamasis pasakojo Vygantas.
Būdama imli naujovėms ir pritarianti socialinėms akcijoms, pagelbėjančioms žmonėms, Inga paragino savo vyrą nupirkti rožinės plėvelės šienainiui rulonuoti. Šienainio vyniojimas į rožinę agroplėvelę — prevencinio projekto „Nedelsk“, raginančio moteris tikrintis dėl krūties vėžio, dalis. Jokubaičiai nedvejodami tapo šio socialinio projekto partneriais — aktyviai prisijungė prie iniciatyvos. Surinktos lėšos naudojamos „Rožinio autobusėlio“ kelionėms po rajonų centrus, kur moterims suteikiama galimybė nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Inga savo iniciatyva šią kilnią akciją kiek įmanoma stengėsi reklamuoti įvairių renginių metu ir žiniasklaidoje. „Ir šiais metais dalyvausime šioje kilnioje akcijoje, pirkdami šienainiui rulonuoti rožinę plėvelę“,— sakė Jokubaičiai.
Ūkininkai, būdami savo krašto patriotai, parėmė Žygaičių bendruomenės iniciatyvą, kad nebūtų išgaunami skalūnai ir teršiama gamta. Veikli moteris turi darbo iki valiai. Ji yra Pajūralio seniūnaitė, Kvėdarnos miestelio bendruomenės tarybos narė, Ingą savo gretose norėtų matyti ir ne viena politinė partija, tačiau ji viską įvertina realiai. „Darbai neturi prarasti prasmės, nenublankti, kad žmonėse išliktų tikėjimas tuo, ką darai iš širdies. Eidamas į politiką, turi tiksliai žinoti, ką galėsi padaryti žmonių labui, kaip jiems atstovausi“,— atsakingai kalbėjo moteris.
O ir šeimoje rūpesčių nestinga: dukra Evelina Vilniaus universitete pirmuosius metus kremta farmacijos mokslus, trylikametis Nojus žengia į mokyklą ir turi pomėgį muzikai, o penkiametis Jonukas zuja po namus. Tačiau sutuoktiniai suranda laiko ir į užsienį išvykti — juk kaip nepasinaudosi gera proga, kai ten nemažai artimųjų įsikūrę.
Laisvalaikiu Vygantas mėgsta slidinėti ir medžioklę. Jau 18 metų po miškus su bendraminčiais paklajoja. Bene įspūdingiausias trofėjus — nušautas vilkas. Pasak šeimininko, pilkiai jų gyvuliams žalos nėra pridarę, bet nuo šių žvėrių yra nukentėję kaimynai. Vygantas nuo pat mažens, tėčio išmokintas, bitininkauja.
Šeimininką 40-ojo gimtadienio proga pasveikino „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo atstovai ir palinkėjo kuo sėkmingiau ūkininkauti bei brandinti naujas idėjas ūkiui puoselėti.