Šiame straipsnyje pateikiame XX amžiaus pirmosios pusės laikraščių publikacijas apie švietimo situaciją Telšiuose. To meto publikacijų pakartojimas leidžia geriau suvokti, kokia mieste buvo švietimo situacija ir kaip ji vertinta.
Parengė Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr.4)
Dar apie Telšių mokyklas
Čia yra vyrų gimnazija, mergaičių keturių klasių progimnazija ir miesto keturklasė mokykla. Mergaičių progimnazija be teisių; vyrų gimnazija su teisėmis mokiniams ir tikisi gauti pilnas teises valdiškųjų gimnazijų. Laukiama revizija ir, kaip girdėtis, kitais metais valdžia nori čia atidengti valdišką gimnaziją, nupirkus nuo draugijos įsteigėjų plotą — žemės ir namą. Vyrų gimnazijoje atidengtos dar tik penkios klasės. Mokinių iš viso skaitosi 94, kurių tarpe lietuvių — 36. Sulig klasių lietuviai išsiskirsto taip: pirmoje klasėje — 6, antroje — 4, trečioje — 5, ketvirtoje — 9, penktoje — 12. Lietuvišką kalbą išguldinėja J.Avižonis.
Mergaičių progimnazijoje mokinas apie 80 mergaičių, miesto mokykloje — 164 mokiniai.
Kai kurie mokiniai išrašinėja laikraščius ir šiaip taip ima viens iš kito knygutes skaityti.
Pažymėtina, jog miesto mokyklos mokiniai neprašo inspektoriaus, kad išguldinėtų lietuvių kalbą, nors kitose panašiose mokyklose jau išguldoma. Rodos, lietuvių daug tenai yra. Reikia stengtis tai įgyti.
„Lietuvos žinios“, 1911 m. lapkričio 15 d.
Narutavičienės progimnazija
J.Narutavičienės progimnazija gyvuoja nuo 1908 metų ir neturi iki šiol valdiškų teisių. Nežinau, ar daug galima rasti taip sulenkėjusių mokinių kitose panašiose mokyklose, kaipo minėtoje. Svarbiausios tokio sulenkėjimo priežastys tai, kad mokinių tėvai patys nesusipratę tautiškai sodiečiai ir kad mokyklos vedėja nei kiek nesirūpina mokinėms įkvėpti savo tėvynės ir žmonių meilės.
Nors Telšiai pats Žemaitijos vidurys, tačiau joje gyvuojančioje mergaičių progimnazijoje lietuviška kalba iki šių metų silpnokai buvo išguldoma, tik dabar J.Avižonio imtasi, kaip reikiant, darbo.
Pernai tą progimnaziją yra baigusios: 2 lietuvaitės, 2 rusės ir viena žydė. Kvotimus jos laikė Šiauliuose. Šiais metais baigė tik 2 lietuvaitės.
Iš statistikos matyti, jog lenkų nesama mokykloje, tik lietuvaitės, rusės, žydės, tačiau lietuviškos kalbos mokosi tik 15 mokinių, o lenkų — apie 30. Dabar yra viso labo apie 60 mokinių, neskaitant tų, kurie lanko įžengiamąją klasę. Lietuvės mokinės nei lietuviškų knygų, nei laikraščių neskaito. Dvasios gyvenimas pas jas visai apsnūdęs. Tarsi laukte laukia mūsų mergaitės, kad kas joms knygas į rankas įbruktų. Liūdna.
„Lietuvos žinios“, 1911 m. lapkričio 15 d.
Mokslas ir mokyklos
Telšiai. Paskutiniu laiku tarpe gimnazijos ir miesto mokyklos mokytojų ir moksleivių kyla nesusipratimai. Visų pirma nukentėjo gimnazijos mokiniai už visokius prasikaltimus. Vienas penktos klasės mokinys išvarytas, o kiti net kelis sekmadienius gavo karcery sėdėti po 4 ir 8 valandas. Toliau nukentėjo mūsų progimnazistės, nes mokytojos nebeleidžia su gimnazistais vaikščioti. Pagaliau kenčia ir už visus daugiau miesto mokyklos mokiniai. Jie už blogus laipsnius ir už netikusį apsiėjimą (savo mokytojams išmušinėdavo langus ir siųsdavo visokius grąsinančius laiškus) yra baudžiami. Keli mokiniai išvaryti visai iš mokyklos. Paskutinėmis dienomis vienam trečios klasės mokiniui prasikaltus liepęs inspektorius atsivesti tėvą, bet šis, bijodamas tėvo rykštės, nieko jam nesakė. Antrą dieną, kada inspektorius jį išvaręs iš pamokų, nebežinodamas, ką daryti, išgeria nuodų, bet nelabai daug, taip kad gydytojui pasisekė dar jį atgaivinti. Tai ne pirmas ir ne paskutinis tarpe mūsų moksleivių toks atsitikimas.
„Lietuvos žinios“, 1912 m. balandžio 28 d.
„Kalvotosios Žemaitijos“ prierašas: kitame laikraščio numeryje rašoma, kad Telšių miesto mokyklos administracija uždraudė moksleiviams vaikščioti po miestą po 8 valandos vakaro. Numatyta išduoti moksleiviams pažymėjimus ir paprašyta miesto sargų tikrinti vaikus, ar jie nevaikšto neleistinu laiku.
Karas ir Telšiai
Nors ir nedidelis šis miestelis ir tolokai nuo mūšio lauko, bet karui prasidėjus, žymi ir jame permaina įvyko. Pirmiau laike švenčių galėdavo pamatyti didesnį valstiečių skaičių, o dabar kasdien važinėjas iš vieno miesto galo į kitą. Ir vis skuba. Mat, visokie karo reikalai gainioja. Ir veidai žmonių nebe tokie linksmi. Niekur nebegirdėti šūkaujant, linksminantis; žmonių ūpas kiton pusėn nukrypo, o degtinės nebeliko. Dabar žmonės juoba į „gazetas“ žiūri, kad daugiau „najinų apie vainą“ sužinojus. Tik nėra patogios vietos, kur tinkamų laikraščių nuspirkti. Nors kai kuriose žydų krautuvėse galima gauti, tik jos neaiškioj vietoj, o mūsų žemaičiai ieškoti nemėgsta. Knygų gi krautuvė „Birutė“, būdama aiškiausioj vietoj, tepardavinėja tik vienos pakraipos (klerikalų) laikraščius. Labai būtų naudinga, kad vietos inteligentai įtaisytų gatvėse laikraščių pardavinėjimą. Reikia apie tai galvoti.
„Lietuvos žinios“, 1915 m. kovo 6 d.
Gimnazija
Telšių vyrų gimnazijos direktorius praneša, kad Telšių vyrų gimnazija, kuri iki šiol laikėsi visuomenės pinigais, nuo liepos 1 d. 1915 m., pereina vyriausybės rankosna. 1915-1916 mokslo metų užmokestis bus toks pat, kaip ir kitų vyriausybės gimnazijų apskričių miestuose.
„Lietuvos žinios“, 1915 m. gegužės 27 d.
Suirutė dėl karo
Telšiai. Netikėtai atplūdusi karo banga neleido nė vienoje mokykloj kvotimų pabaigti, nors visi mokslo metai visur pabaigti. Vyrų gimnazijoje išleidžiamųjų kvotimų ir neturėjo būti, nes joje šiemet buvo dar tik septynios klasės. Tik kažin kur gimnazijos kanceliarija su mokinių popieriais, ar išsikėlė kur, ar vokiečiams paliko. Taip žinau, visi mokytojai pėsti išbėgo (nes nebuvo gaunama arklių). Bet kur ir ką daryti su gimnazijos kanceliarija? Pabėgusieji jų mokiniai, kurių daug, norėtų kreiptis su svarbiais reikalais, tik nežino, kur. Tas pats ir su privatine J.Narutavičienės progimnazija. Tenai turėjo būti ir išleidžiamieji keturių klasių kvotimai. Prie deputatų buvo prileista dvylika mokinių (beveik visos lietuvaitės). Bet kvotimai negalėjo nė prasidėti, nes per dieną prieš juos prisiėjo nėšinties iš Telšių. Mokyklos kanceliarija su mokinių popieriais išsikraustė, bet kur ji, nepasiskelbia. Ir ką daryti turi išbėgusios mokinės, likusios be kvotimų ir popierių?
Aukštojoj pradedamoj mokykloj išleidžiamieji kvotimai irgi nepabaigti. Mokiniai be jokių popierių išblaškyti, kanceliarija taip pat nežinia kur dingo.
„Lietuvos žinios“, 1915 m. gegužės 21 d.
Tapo blaivininkais
Suprasdami abstinencijos reikalingumą, Telšių apskrities pradžios mokyklų mokytojai yra sudarę sąjungą, pasižadėdami visur ir visada būti blaivūs ir kovoti su alkoholiu. Įsirašiusiųjų mokytojų tarpe yra ir mokyklų inspektorius p.Laurinatis.
„Žemaičių prietelius“, 1925 m. kovo 29 d.
Pedagoginiai kursai
Vasaros vakacijų metu Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga rengia Telšiuose pedagoginius kursus įsigyti mokytojo teisių. Į kursus priimami jau mokinę, bet mokytojo teisių dar neturintys mokytojai, baigusieji 6 gimnazijos klases ar atitinkamą kursą išėjusieji.
„Žemaičių prietelius“, 1925 m. kovo 29 d.
Apie Telšių pradžios mokyklą
Telšių pradžios mokyklos vedėją p.Sideravičių teko keletą kartų paklausti apie pradžios mokyklą, tačiau visuomet atsakydavo, kad nieko neturįs gero pasakyti, dėl to, girdi, nenori kalbėti. Vis tik atkakliai klausiant pažadėjo, kai turės laiko papasakoti visiems vietos laikraščiams savo vargus ir bėdas. Ir tikrai vieną dieną paprašė šiuo reikalu užeiti.
Nieko gero, vėl pakartoju, neturiu pasakyti ir ką sakysiu, tai vis iš blogos pusės. Pasirodo, kad Telšių pradžios mokykla turi 7 komplektus ir tiek pat mokytojų. Iš viso dabar yra 324 mokiniai: 193 berniukai ir 131 mergaitė. Iki šiol jau išvyko tarnauti 23 mokiniai. Numatoma, kad dar tiek išeis, nes nėra pakankamai lėšų juos šelpti.
Mokyklos patalpos Telšiuose labai blogos. Mūrinis namas prie bažnyčios statytas 1795 metais ir dabar reikalaująs didelio remonto. Pats namas visai netinka mokyklai, nes per maža jame šviesos. Kita patalpa Sodno gatvėje taip pat labai ir labai netikusi. Kur yra vietų 20 mokinių, ten susodinam 40, nes neturime kitos išeities. Rudenį būsią kiek remontuojamas mūrinis namas, gal tuomet neatrodys taip bjauriai, kaip jisai dabar iš tikrųjų yra. Mokykla bus baltinama, iškertami du nauji langai ir kitas smulkus remontas. Šiam reikalui miesto savivaldybės sąmatoje numatyti 2184 litai. Būsią statomi nauji klozetai, kurie kainuos apie 1000 litų.
Baldų taip pat nėra. Mokytojai klasėse visai neturi jokių kėdžių. Šiemet, tiesa, miesto savivaldybė įtraukė sąmaton 13 kėdžių, iš kurių 8 būtų tekę mums, o kitos žydų mokyklai. Bet sužinojome esą nori mums duoti senas kėdes iš miesto savivaldybės, o naująsias pasilikti miesto savivaldybės patalpose.
„Žemaičių prietelius“, 1932 m. balandžio 29 d.
„Diena rūsti“ Telšių gimnazijoje
Telšių gimnazija, P.Čepinskio užraugta international-lenkišku raugu ir ramiau sau rūgusi penkerius „tikrosios demokratijos“ valdymo mėnesius, štai dabar vėl pradeda garsėti. Iš lenkų progimnazijos direktoriaus p.Čepinskio malonės tapęs žemaičių vaikų mokyklos vedėju lenkas p.Jagowdas parodė didelį uolumą savo „reformomis“. Jis pasikvietė savo tinkamą gimnazijos inspektorių pravoslavų rusų kultūros žmogų Kochą ir pradėjo gimnazijos valdymą sulig rusiškai lenkišku ir socialistiniu receptu. Išmesti: direktorius kun. Simaitis ir mokytojai p.p.Budraitis, Košys, Juzumas, Križanauskas, Labutis, Tamoševičius, Kryžanauskienė, Mačernis ir gimn. tarnautoja Petravičiūtė. Iš viso 10 asmenų.
Pašalintų vietas užėmė Herr Riedel (kuriam prieš tai buvo atsakyta vieta dėl netinkammo), Frau Tornau, Fraeulen Bahr, gospodin Skunsky, M-lle Dalibogaitė ir kiti. Bet atėjo perversmas. Šviet. ministeris p.Bistras parašė lenkui Jogawdui atstatymą ir įvyko Telšiuose neregėtas baisus triukšmas. Telšių lenkės ponios minėtų p.Kocho, p.Tornau ir daktaro Mikulskio vedamos šaukia posėdžius, renka parašus. Aštuntos klasės mokiniai agituojami rengti protestus. Mokinys Kaupys drožia klasėje mitingines kalbas ir ragina čia pat rašytis už Jagowdą, bet daugumas nesirašo. Gimnazija darosi nelyginant birža, kurioje paskelbtas lyg banko krach-bankrotas.
Pamokos apleidžiamos. Inspektorius Kochas į gimnaziją nebeeina, kiti vaikšto po lenkų socialistų ir žydų butus rinkti parašus, o p.Jagowdas rado „šlachecką“ ūpą ir jau trečia diena drumsčia prieš visus, kurie įkalbėjo p.Ministeriui, kad jis blogas direktorius. Jagowdas iš tikrųjų buvo netinkamas direktorius. Jau nekalbant apie tai, kad nemokėjo lietuviškai linksniuoti, nes sakydavo „Reikia darbis, be darbis nieko nebus“. Nemokėjo jis taip pat sugyvent su savo gimnazijos bendradarbiais.
„Žemaičių prietelius“, 1927 m. sausio 30 d.
Praplėsta Telšių valstybinė amatų mokykla
Pono švietimo ministro įsakymu nuo š.m. balandžio 15 d. prie Telšių amatų mokyklos atidarytas metalininkų skyrius (I kl.) ir mergaičių siuvimo skyrius (I, II, III kl.). Mokiniai priskirti iš buvusios Klaipėdos amatų mokyklos. Priskirtiems mokiniams mokamos stipendijos.
Dabar veikia Telšiuose keturi šios mokyklos skyriai: Stalių (4 klasės), dailidžių-statybos (3 klasės), metalininkų (1 klasė), mergaičių siuvimo (3 klasės). Visuose skyriuose mokslas išeinamas per keturis metus. Kandidatai priimami baigę pradžios mokyklos keturis skyrius. Stalių skyrių ketinama praplėsti įvedant račių ir bažnyčių įrengimų specialistų drožėjų grupes.
„Žemaičių prietelius“, 1939 m.
Žemesnioji statybos amatų mokykla
Nuo spalio 1 d. prie Telšių valstybinės vidurinės amatų mokyklos atidaromi mūrininkų, krosnininkų ir dailidžių skyriai, kuriuose mokslas tęsis du metus. Skyrius atidaromas žemesniosios statybos amatų mokyklos teisėmis.
„Žemaičių prietelius“, 1939 m. rugpjūčio 10 d.
Statys rūmus
Telšių gimnazijos rūmus Švietimo ministerija atidavė statyti kauniečiui rangovui Subockiui už 355 tūkstančius litų. Rūmai turi būti pastatyti iki kitų metų liepos 1 dienos.
„Žemaičių prietelius“, 1935 metai.