Psichiatrijos skyrius: dvi dešimtys metų patirties

(Iš kairės) Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus psichologė Daiva Maneikienė, skyriaus vedėja Sonata Slavinskienė, gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas, skyriaus vyresnioji slaugytoja Neringa Raišutienė.

Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyrius šių metų sausį perkopė dvidešimties gyvavimo metų ribą. Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ apie šį skyrių, jo kasdienybę, darbuotojus ir pacientus kalbasi su Psichiatrijos skyriaus vedėja Sonata Slavinskiene.

Lina Dijokienė

Gydytojai — be chalatų
Psichikos sveikata — viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių. Ji sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, tai nėra vien psichikos ligos nebuvimas. Šiame sudėtingame procese labai daug paslapties. Gal todėl mūsų šiuolaikinė visuomenė, nors ir tobulėjanti, nors ir sparčiai įvairiomis technologijomis einanti į priekį, vis dėlto dar labai nedrąsiai kalba apie psichikos bėdas.
Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja Sonata Slavinskienė, pokalbyje apie šio skyriaus veiklą, ne kartą minėjo — psichikos ligomis sergantys žmonės dar labai dažnai mūsuose stigmatizuojami, tai yra, jų lyg ir baiminamasi, jų šalinamasi. „Šiemet mūsų skyrius švenčia 20 metų nuo įsikūrimo Regioninėje Telšių ligoninėje (anksčiau buvusi Telšių apskrities ligoninė). Pats įsikūrimas prasidėjo 1998 metais, Kalėdų laikotarpiu. Prasidėjo personalo atranka. O štai pirmasis pacientas stacionarizuotas 1999 metais sausio 11 d.“,— apie jos vadovaujamo skyriaus istoriją pradėjo pasakoti S.Slavinskienė.
Skyrių įkūrė gydytoja Stefa Naujokienė. Anksčiau, pasak pašnekovės, Neurologijos skyriuje buvusios kelios lovos, kur guldydavo psichikos ligomis sergančius ligonius. Būtent S.Naujokienei ir kilo mintis įkurti atskirą Psichiatrijos skyrių. Skyriaus įkūrėja, anot S.Slavinskienės, buvo tikra inovatorė, naujos modernios psichiatrijos, psichoterapijos ir kitokio požiūrio į psichikos ligas atstovė. „Nuo pat pirmų dienų šiame skyriuje dirbantys gydytojai esame be baltų chalatų. Taip prisidedame prie tos destigmatizacijos, kad sergančiam žmogui būtų jauku bendrauti. Mes kažkokių procedūrų neatliekame, o kai pacientų neliečiame ir jokių manipuliacijų nedarome, tai mums tų chalatų ir nereikia“,— paaiškino skyriaus vedėja.

Nustebino modernus požiūris
Pati S.Slavinskienė į Psichiatrijos skyrių atėjo dirbti 2003 metų vasarą, tik baigusi psichiatrijos rezidentūrą. „Dabar, kai žvelgiu atgal, panašu, kad šiame skyriuje dirbu didžiąją jo gyvavimo dalį“,— šypsosi skyriaus vedėja. Ji prisimena savo gerą įspūdį, nes Telšių ligoninėje tai buvęs naujo ir modernaus požiūrio į psichikos ligas skyrius. „Atėjau iš Kauno klinikų. Ten trūko naujausių medikamentų. O čia buvo viskas: vyko psichoterapinės pakraipos susirinkimai, buvo patys naujausi vaistai, kokie tik atsirasdavo, galėjai reikštis, gydyti, ir turėjai daug didesnes galimybes“,— prisiminimais dalijosi pašnekovė, pradėjusi Psichiatrijos skyriuje dirbti gydytoja psichiatre.
S.Slavinskienė sako, jog buvusi labai gerai priimta, sulaukė gražaus palaikymo, ypač iš gydytojos S.Naujokienės. Pastarajai išėjus vadovauti jos įkurtam Psichinės sveikatos centrui, 2004 metais perėmė vadovavimą skyriui, iš pradžių laikinai, o po kelerių metų tapo Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja.

Personalo komandinis darbas
S.Slavinskienė, kalbėdama apie jos vadovaujamo skyriaus personalą, negaili gražių žodžių. „Dirbti su psichikos negalią turinčiais pacientais gali ne bet kas. Šie žmonės turi turėti išskirtinius bruožus: jautrumą, empatiją, didesnį supratimą apie psichikos ligas. Drąsiai galiu pasakyti, kad gydytoja Stefa surinko išties puikią slaugytojų komandą. Iš tikrųjų skyriuje beveik nevyksta darbuotojų kaitos, tebedirba beveik visos tos, kurios buvo surinktos prieš dvidešimt metų“,— sako ji.
Gydytoja prisipažįsta, jog tam, kad liko čia, Telšiuose, dirbti daugiausia įtakos turėjo būtent skyriaus personalas bei ypatinga skyriaus darbo atmosfera. „Dirbdamas su psichikos ligoniais, nuolat jauti didelę įtampą. Tai tikrai nelengva. Tu privalai turėti kontaktą su savo kolega, turi būti ypatingas pasitikėjimas, tarpusavio supratimas. Galų gale skyriuje reikia turėti galimybę pasikalbėti ir išsikalbėti mums, darbuotojams, tarpusavyje“,— kalbėjo S.Slavinskienė.
Anot jos, Psichiatrijos skyriuje pagrindinis dalykas — darnus komandinis darbas. Visi jo darbuotojai vienodai svarbūs. „Nė vienas gydytojas, nė viena slaugytoja negalėtų vieni patys atskirai užtikrinti pagalbos žmogui. Tik komandinis darbas. Reikalingi ir būtini visi: ir slaugytoja, ir valytoja, ir socialinė darbuotoja, ir psichologė. Tik bendrai dirbdami galime pasiekti gerų rezultatų, gydydami psichikos ligas“,— pabrėžė skyriaus vedėja.
Šiuo metu skyriuje, be S.Slavinskienės, dar dirba du psichiatrai — Gintaras Naujokas ir Stasys Naujokas, psichologė-psichoterapeutė Daiva Maneikienė, socialinė darbuotoja Regina Navickaitė, darnų slaugytojų darbą užtikrina skyriaus vyresnioji slaugytoja Neringa Raišutienė. „Vienišiems žmonėms kartais tampame vos ne artimiausi žmonės. Kartais jie čia guli ir po mėnesį laiko, reikia padėti ir maisto nusipirkti, kartais net švariu rūbu išeinant iš ligoninės aprengti. Viską užtikrinti, ypač higienos įgūdžius. Psichikos negalią turintys žmonės dažnai į higieną ima nekreipti dėmesio, tad būtina juos skatinti ir nusiprausti, ir švariais drabužiais persirengti“,— pasakojo S.Slavinskienė.

Sukurta sistema
Šiuo metu Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriuje yra 20 lovų. Tiesa, anksčiau buvo net 40 lovų. „Psichikos ligų tikrai nemažėja, gal net daugėja. Lovų skaičiaus sumažėjimas yra susijęs su sveikatos reforma, su siekiu mažinti ligoninėje gulinčių žmonių skaičių. Siekiama leisti daugiau žmonėms gydytis ambulatoriškai, mažinti tą gulėjimą ligoninėje dėl socialinių problemų: dėl vienišumo, dėl nesugebėjimo apsitvarkyti ir kitų panašių problemų“,— situaciją paaiškina pašnekovė. Mažiau lovų reikia dar ir dėl to, kad aktyviai dirba socialinė grandis. Veikia dienos stacionaras, dirba psichikos sveikatos centrai. Pasak gydytojos, šiuo metu į Psichiatrijos stacionarą yra siunčiami tie ligoniai, kurie realiai negali būti namuose, kuriems reikia užtikrinti gydymą ir priežiūrą ligoninėje, arba tie, kurie iš tiesų kelia pavojų sau ir aplinkiniams dėl savo sveikatos paūmėjimo.

Psichikos ligų spektras
„Gydome visą spektrą psichikos ligų, kurias galima gydyti antro lygio stacionare: tai yra depresijos, šizofrenijos, demencijos ir su jomis susiję sutrikimai bei įvairios priklausomybės. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau priklausomybių nuo narkotinių medžiagų. Ketvirtadalis, o kartais net ir trečdalis skyriaus pacientų — tai žmonės, kenčiantys nuo priklausomybių, dažniausiai dėl alkoholizmo. Specialių programų kol kas nevykdome, mes detoksikuojame, įvertiname psichikos būklę, diagnozuojame gretutinius sutrikimus kaip depresija, nerimo sutrikimus, paskiriame gydymą. Jei reikia, nukreipiame į didesnius centrus, kur vykdomos įvairios, kaip antai, Minesotos ar kitokios programos. Bendradarbiaujame su Psichikos sveikatos centru“,— apie priklausomybių sutrikimų gydymo situaciją pasakojo pašnekovė.
Pasak gydytojos, labai daug žmonių, sergančių depresijomis, šizofrenija. Jos teigimu, šizofrenija — jaunų žmonių liga. „Pirmą kartą dažniausiai jie patys neateina. Yra atvedami, atvežami artimųjų. Labai padažnėjo atvejų, kai tokie pacientai, susirgę ūmiomis psichozėmis, parvežami iš užsienio, net deportuojami“,— sakė S.Slavinskienė, pabrėžusi, kad šios ligos vėliau gydomos metų metais.
Į klausimą, ar šizofrenija yra įgimta ar įgyta liga, pašnekovė nedavė vienareikšmio atsakymo. „Kaip mano vienas dėstytojas sakė, mes nepaveldime ligų, mes paveldime polinkį jomis sirgti. Įvairūs faktoriai, stresas išprovokuoja tą sutrikimą, kuriam turi polinkį susirgti. O dėl šizofrenijos yra visokių teorijų: ir infekcinių, ir genetinių, imunologinių, biocheminių. Daug kas gali išprovokuoti ligą: pavyzdžiui, narkotinės medžiagos. Pradeda vartoti žolę, svaigintis, taip ir išprovokuojamos įvairios psichozės. Paskui, žiūrėk, išlenda šizofrenija. Sunku pasakyti. Aišku, labai svarbu yra genetika. Šizofrenija sergančiųjų vaikai turi daug daugiau galimybių susirgti šizofrenija. Aš jau penkiolika metų dirbu, dabar gydau savo pirmųjų pacientų vaikus“,— pasakojo Psichiatrijos skyriaus vedėja.

Depresijos
Kita nemaža dalis psichikos ligų — tai depresijos. Tiesa, kaip pasakojo pašnekovė, šiais laikais mes bet kokius nuotaikos pokyčius esame linkę vadinti depresija, tačiau taip nėra teisinga. „Tos tikrosios endogeninės depresijos sergančiųjų skaičius beveik nesikeičia. Kiek buvo, panašiai tiek ir išlieka. Žinoma, nuo įtampos, nuo streso žmonės iš tikrųjų daug lengviau suserga nuotaikos sutrikimais. Bet jei tai sąlygota aplinkos faktorių (nedarbo, kitų socialinių faktorių), kažkiek pagydžius, pravedus psichoterapiją, ypač, jei žmogus atranda kažkokį stimulą ar naujų galimybių, susitvarko ta problema, vadinasi, tos tikrosios depresijos ir nebuvo, tai buvo aplinkybių įtakotas epizodinis nuotaikos sutrikimas. Endogeninė depresija yra rimta liga, kuri taip greitai nepraeina. Jai reikalingas ilgas kompleksinis gydymas“,— pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais daugėja skundų dėl psichosomatinių sutrikimų. Pasak gydytojos, dažnai žmonės ima skųstis, pavyzdžiui, skrandžio, pilvo, galvos, nugaros skausmais ar net pradeda kosėti be priežasties. Tarp jų yra nemažai ir vaikų. Tokie pacientai ilgą laiką lankosi pas įvairių sričių specialistus, ieško savo negalavimų priežasčių ir neranda. Tuo tarpu dažnai užtektų ateiti pas psichiatrą ir gautų pagalbą. Šie sutrikimai, anot pašnekovės, paprastai atsiranda dėl nerimo. Žmogaus kūnas, negalėdamas išreikšti nerimo ir sulaukti pagalbos, ima jį transliuoti per įvairius skausmus. Simptomai yra gydomi daug metų, nors tikroji priežastis nėra pašalinama. S.Slavinskienės nuomone, čia padėtų ir kolegų medikų, kitų sričių gydytojų platesnis supratimas. Šeimos gydytojai galėtų daug anksčiau numatyti ir pasiųsti pacientus pas psichiatrus.

Senstanti visuomenė
Kaip ir visur, taip ir Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriuje jaučiama Telšių rajono šiandiena: vis labiau senstanti visuomenė turi savo specifines problemas. Skyriaus vedėjos teigimu, ir jiems vis dažniau tenka susidurti su psichozėmis (kai žmogus praranda ryšį su realybe), kylančiomis dėl senatvinių sutrikimų (vyresnio amžiaus žmonių) sutrikimų. „Šiuo metu mūsų visuomenė yra senstanti. Pasitaiko, kad senyvo amžiaus žmogus praranda ryšį su realybe, jam vaidenasi, jis nepažįsta artimųjų. Jo namiškiai būna susijaudinę, išsigąsta, kai senas žmogus taip elgiasi, kartais veža į Priėmimo skyrių. Mes nuraminti galime, tačiau tai liūdna prognozė. Tai rodo, kad visos žmogaus gyvybinės jėgos eina į pabaigą, kai pradeda šitaip trikti sąmonė. Tokių žmonių daugėja. Tai natūralu. Reikia ir visuomenės, ir pačių medikų supratimo. Žinoma, kad tai sudėtingos situacijos. Artimieji išsigąsta, sutrinka. Yra labai sunku. Suaugęs, senas žmogus pradeda elgtis tarsi mažas vaikas, eina vis blogyn, be to, jis turi jėgos, praranda atmintį. Tai psichologiškai labai sunku. Kai tavo mama tavęs nepažįsta, kai tave kaltina, kad tu viską iš jos pavogei, kad tu ją nuodiji, tai labai sudėtinga priimti. Būna ir fizinių kontaktų, mušasi, patys eina, griūva, susitrenkia, gali net iššokti pro langą, manydami, jog eina pro duris… Vyksta natūralūs smegenų pakitimai, žmogus tiesiog dėvisi. Kodėl taip yra? Manoma, kad naujosios technologijos senajai kartai žmonių sukėlė didžiulį stresą. Kol žmonės apsiprato, visas tas patirtas stresas, pagreitėjęs gyvenimo tempas, išaugęs informacijos srautas, pereinantis per mūsų smegenis, padarė savo juodą darbą“,— apie laikmečio psichikos ligų tendencijas svarstė S.Slavinskienė.

Kompleksinės paslaugos
Pašnekovė apgailestavo, jog Psichiatrijos skyrius vis dar tebelaukia remonto. O juk žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, labai svarbu jauki aplinka, šviesa, būtinas estetiškas jaukumas, švara. „Žmogus turi būti lygiavertiškai vertinamas ir neišskiriamas, kad jis turi psichikos negalią, tai labai svarbus dalykas. Puiku, kad mūsų skyrius yra dalis mūsų ligoninės. Žmogus mažiau bijo čia gultis. Šiaip visuose ligoninės skyriuose yra mūsų pacientų. Be to, ir pas mus skyriuje žmonės turi ne tik psichikos, bet ir kitų sutrikimų, kur reikia ir konsultantų, ir to kompleksinio požiūrio. Žmogus yra visuma. Todėl didelė vertybė, kad ligoninė gali turėti psichiatrą ir Psichiatrijos skyrių, kur galėtų, paūmėjus psichikos sutrikimams, čia perkelti pacientus. Turime visas sąlygas žmogui kompleksiškai padėti. Čia, Regioninėje Telšių ligoninėje, žmonėms yra prieinama kompleksinė diagnostika. Tai regiono gyventojams ir patogu, ir naudinga“,— pabrėžė pašnekovė.

Sezoniškumas
Psichiatrijos skyriuje nuolat pilna pacientų. Vis tik, kaip pasakojo skyriaus vedėja, yra ir tam tikrų dėsningumų, kad ypač padaugėja ligonių. „Labai didelę įtaką daro šventės. Nuo lapkričio vidurio žmonės iš paskutiniųjų nenori gultis į ligoninę, geria vaistus, nori per šventes būti namuose. Praeina šventės, visi atsipalaiduoja, išlenda visos bėdos. Tad sausį ligonių ypač daug. Tas pats ir prieš Velykas. Dar būna sėjos ir derliaus nuėmimo laikas, kad stengiasi mūsų pacientai susitvarkyti, po to vėl užplūsta ligoninę“,— šypsosi apie ligonių įpročius pasakodama gydytoja. Anot jos, reaguojama ir į gamtos ciklus, mėnulio fazes. Su kuo tai susiję, nėra visai aišku, tačiau tendencijos matomos.

Pripažinti ir keistis
Pokalbio pabaigoje Psichiatrijos skyriaus vedėja vėl palietė pačią jautriausią temą — visuomenės požiūrį į psichikos ligomis sergančiuosius. „Žmonija keičiasi. Nemažai pasiekta, kad pasikeistų požiūris į mūsų pacientus, į psichikos ligas apskritai. Imama atviriau apie tai kalbėti. Nors to stigmatizavimo, baimės, ignoravimo šitų žmonių atžvilgiu yra dar daug. Suprantama, savo vidų viešinti labai sunku. Juk gali parodyti žaizdą, gali parodyti lūžusią ranką, net širdį ištiria, o tos vidinės būsenos niekaip neparodysi. Patys mes linkę tai saugoti savyje, nes tai labai intymu. Paradoksalu, kad būtent medikai labiausiai išlieka stigmatizuoti. Būna, ateina žmogus ir sako: „Tik nepadarykit iš manęs zombio“. Noriu pasakyti, kad psichikos ligų gydymas — tai bendradarbiavimas. Tai nėra kažkoks vieno žmogaus valdžios parodymas kitam. Žmonės, norėdami geriausio rezultato, turi dalyvauti gydyme lygia dalimi“,— kalbėjo S.Slavinskienė.
Ji akcentavo, kad kuo toliau, tuo labiau pabrėžiama psichoterapinio gydymo nauda ir efektyvumas. Žinoma, tai ir brangus metodas, ir reikalaujantis ilgų paties paciento pastangų bei atitinkamai paruoštų specialistų profesionalų. Kitas dalykas, į ką atkreipė dėmesį Psichiatrijos skyriaus vadovė, tai — visuomenės nuomonės pokyčiai. Lietuvai vis dar pirmaujant savižudybių statistikose, labai svarbu skatinti žmones būti jautresniems šalia esantiems, nebūti abejingiems. Tikimasi, kad šioje srityje padės netrukus pradėsianti veikti sistema, kai bus privalomai vertinama psichosocialinė suicido rizika. Žmonės gaus daugiau informacijos, išmoks atpažinti situacijas, atsiras daugiau galimybių realiai padėti.
„Noriu pasakyti, kad žmonės nebijotų psichiatrų, nebijotų kreiptis pagalbos. Iš tiesų svarbu suvokti, jog saugoti savo psichiką yra vienas svarbiausių dalykų. Sveika psichika daro įtaką mūsų fizinei sveikatai. Pagrindinis patarimas — neužsidarykite vienumoje, daugiau bendraukite. Bendravimas, kalbėjimas yra pirmoji pagalba. Žmogui, kenčiančiam nuo bet kokio psichikos sutrikimo, tikrai galima atrasti aplinkui žmogų, kuriam gali pasakyti, kad padėtų bent iki specialisto ateiti. Mes, psichiatrai, psichoterapeutai, dirbame tam, kad padėtume. Svarbu, kad visi nebūtume abejingi. Ir to reikia mokyti mūsų vaikus nuo mažens, kad kitam galime padėti, aukodami savo laiką“,— baigdama pokalbį, akcentavo Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja Sonata Slavinskienė.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.