Miestas laukia jam neabejingų miestelėnų

Laisvės gatvėje — gyvatvorių priežiūros kaleidoskopas: vieni prižiūri, kiti palieka likimo valiai.

Daili, prižiūrėta, sklypą nuo gatvės skirianti gyvatvorė ar krūmai dažnai juosia ne vieną Telšių miesto gyventojo kiemą. Tačiau kartais pasitaiko, jog vienam ar kitam miestelėnui nė motais, jog tas žaliasis jo kiemo rūbas išauga, ištįsta ir ima trukdyti pėstiesiems, praeinantiems pro šalį šaligatviu.

Lina Dijokienė

Praeiti sudėtinga
Apie tokią nepavydėtiną situaciją papasakojo viena telšiškė, paskambinusi į laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redakciją. Moteris sakė, jog visai neseniai jai teko, lyjant smarkokam vasaros lietui, skubėti Laisvės gatve. Nemaloniai nuteikė ties keliais šios gatvės namais suvešėję krūmai ir gyvatvorės, užtvėrę galimybę patogiai praeiti šaligatviu. Vienoje vietoje net tekę įžengti į gatvę, kuria ne tik važiavo mašinos, bet ir srauniai tekėjo lietaus vanduo… Telšiškė nusistebėjo: nejaugi privačių namų gyventojai neturi prievolės prisižiūrėti savo kiemo augmenijos, o išvešėję augalai gali trukdyti niekuo dėtiems praeiviams?

Gyvatvorė — šeimininko veidrodis
Išsiruošę praeiti telšiškės nurodytu maršrutu, įsitikinome, jog moteris buvo teisi. Tik pasukus iš Simono Daukanto gatvės į Laisvės gatvę, iškart į akis krito keistas dalykas: akivaizdžiai matyti, jog ne visi miestelėnai supranta, jog sklypą nuo gatvės dulkių ir triukšmo bei pašalinių akių atitverianti gyvatvorė yra šeimininko garbės reikalas. Iš pradžių gana platus šaligatvis eina palei tvarkingą, gerai apkirptą gyvatvorės žaliąją sieną, o tolėliau jis siaurėja, mat ir gyvatvorė, akivaizdu, platėja… Kol galop šaligatvis susiaurėja perpus… Dar keli metrai — ir tenka lipti ant važiuojamosios dalies, jei nesinori brautis per vasaros dulkių nusėtas alyvų krūmų šakas…

Ne mano daržas — ne mano pupos?
Mūsų skaitytojos užduotą klausimą perdavėme Telšių miesto seniūnijos atsakingiems darbuotojams. Telšių miesto seniūnijos vyriausiasis specialistas Henrikas Adomaitis neslėpė nustebęs, jog miestelėnai, susidūrę su vienokia ar kitokia problema, mieliau kreipiasi į laikraščio redakciją, o ne į seniūniją. „Žinoma, kad kiekvienas žmogus savo sodyboje turi prisižiūrėti savo pasodintus augalus, o jei yra šalia šaligatviai, pasirūpinti, kad jais galėtų žmonės patogiai praeiti. Tačiau gyvenime visaip pasitaiko“,— neslėpė nusivylimo dėl kai kurių miestelėnų abejingumo seniūnijos darbuotojas.
Jis pasakojo, kad susiduriama su įvairiomis problemomis, ne tik nenukirptomis gyvatvorėmis ar išvešėjusiais krūmais. „Įsivaizduokite, auga obelis šalia tvoros, kelios šakos nusvirusios per tvorą į šaligatvį. Byra obuoliai, tyška į šaligatvį, po praeivių kojomis, rieda į gatvę, automobiliai pravažiuodami traiško… Tačiau žmogelis nė neketina surinkti obuolių — ne mano valda, šaligatvis — miesto teritorija. Negi kiekvienam turi ateiti seniūnijos darbuotojai ir surinkti krituolius? Argi malonu vaikščioti per sutraiškytus obuolius?“,— stebėjosi kai kurių miesto gyventojų pozicija H.Adomaitis.

Belstis į sąžinę
Su tokiais gyventojais bandoma kalbėtis, apeliuoti į sąžinę. Būna, kad susipranta žmonės, patys susitvarko, tačiau būna, kad bet kokie žodžiai — kaip žirniai į sieną… Žinoma, yra gyventojų, kurie gyvena vieni, dėl senatvės ar negalios nebegali prisižiūrėti aplinkos ar šaligatvių, tada seniūnijos darbuotojai gali pagelbėti.
Vis dėlto pašnekovas pasidžiaugė, kad palyginti daug Telšių privačių namų šeimininkų yra tikri miesto patriotai: ne tik savo valdas pavyzdingai susitvarko, bet ir atsakingai prižiūri aplinką šalia. H.Adomaitis pasakojo, kad seniūnija, turinti vos kelis darbuotojus, fiziškai nepajėgia apeiti visų gatvių, sužiūrėti visų probleminių vietų. Stengiamasi prižiūrėti tai, kas labiausiai svarbu: apkarpyti medžių šakas ar krūmus, kad būtų kelio ženklai matyti, autobusų stoteles prižiūrėti, o kur dar gausybė miesto žaliųjų plotų, vis atsirandančios duobės gatvėse, šaligatvių priežiūra. Nenuostabu, kad kai kas ir lieka pražiūrėta. Vis tik šiuo atveju seniūnijos vyriausiasis specialistas pažadėjo jau kitądien po pokalbio nuvykti į Laisvės gatvę ir pažiūrėti, ką ten galima padaryti.
„Miestas turi rūpėti visiems. Tuomet visiems čia gyventi bus gera ir akiai gražu“,— įsitikinęs H. Adomaitis.

Geri darbai užkrečia
Sunku nesutikti su tokia jo nuomone. Smagu, kad vis daugiau atsiranda miestelėnų ne tik žodžiais, bet ir darbais prisidedančių prie to, kad visiems Žemaitijos sostinėje gyventi būtų ir smagiau, ir saugiau, ir patogiau. Štai Telšių kultūros centro (TKC) kolektyvas pasidalijo nuotaikinga žinia. Įsijungę į sveikatinimosi akciją, mūsų miesto kultūros darbuotojai pastebėjo, jog priežiūros reikia dviračių takui, jungiančiam Telšius ir gražuolį Germantą. „Istorija tokia. Aktyviai įsijungę į TVSB (Telšių visuomenės sveikatos biuro – aut. past.) organizuojamą konkursą daugiau ar mažiau, bet kiekvienas komandos narys mina dviratukais ir taip kaupia kilometrus į bendrą komandos rezultatą. Viskas būtų gerai, jei ne dviračių takas šalia Naujųjų miesto kapinių, visas užvirtęs krūmais ir apžėlęs žole, prasilenkti neįmanoma, o ir matomumas, na, jo tiesiog nėra! Tai ką, suprasdama, jog šiuo metu seniūnijose, kurioms galimai priklauso šis takas, nėra seniūnų, pasiryžo pagelbėt TKC komanda. Atmynėm, aktyviai pasidarbavome ir rezultatas — kaip ant delno!“,— gera žinia socialiniame tinkle pasidalino TKC komandos kapitonė režisierė Agnė Jakavičiutė.
Būtų puiku, kad tokie pavyzdžiai užkrėstų ir kitus miestelėnus noru rūpintis ir puoselėti savo miestą.

1 komentaras

  1. Einant link mažojo turgelio, prie pastato, kur lombardas, visas šaligatvis priaugęs žolių – negi niekam nepriklauso sutvarkyti? Visgi miesto centras.

Daugiau nekomentuojama.