Tradicinėje kasmetėje Telšių rajono sergančiųjų išsėtine skleroze klubo rengiamoje konferencijoje nemažai dėmesio skirta, kaip pagerinti tokių ligonių gyvenimo kokybę, o klubo globėja — Regioninės Telšių ligoninės gydytoja neurologė Irena Skernevičiūtė priminė: ši liga — ne nuosprendis, ji — kita galimybė padėti sau.
Lina Dijokienė
Išmokti gyventi kitaip
Telšių rajono sergančiųjų išsėtine skleroze klubas suorganizavo konferenciją, kurią vedė klubo globėja gydytoja neurologė Irena Skernevičiūtė, pavadavusi tądien negalavusią klubo pirmininkę Dalią Borusevičiūtę.
Išsėtine skleroze, pasak gydytojos, dažniausiai suserga jauni žmonės — dvidešimtmečiai, trisdešimtmečiai, kartais ji nustatoma netgi vaikams. Išsėtinė sklerozė neturi nė vieno specifinio bruožo, kuris būtų būdingas tik jai. Pirmieji galimi jos požymiai — staigus regėjimo susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimas, be aiškios priežasties atsirandantis nuovargis, galvos svaigimas, galūnių tirpimas, nepaaiškinami skausmai, ypač veido ar nugaros srityse.
Žinoma, kad tokios klastingos ligos diagnozė sukrečia pacientą, tačiau svarbu žinoti, kad nors liga neišgydoma, tačiau ir su ja galima gyventi visavertį gyvenimą, kurti šeimas, planuoti ateitį. Būtina viena sąlyga — tenka išmokti gyventi kitaip, aktyviai rūpintis savimi. Tam padeda aktyvus bendradarbiavimas su medikais, nuoširdus artimųjų palaikymas, pozityvus požiūris į gyvenimą.
Sportas stiprina ir grūdina
Regioninės Telšių ligoninės kineziterapeutas Vytautas Miškinis labai detaliai papasakojo, kaip padėti sau, sergant išsėtine skleroze, kokie fiziniai pratimai gali pagerinti būklę. Jis priminė pagrindinius šios klastingos ligos simptomus — t.y., atsirandantį nuovargį ir fizinės ištvermės trūkumą. Pasak kineziterapeuto, fizinę ištvermę geriausia lavinti ėjimu, lengvu bėgimu, važiavimu dviračiu, plaukiojimu. „Labai gerai bent triskart per savaitę išeiti pasivaikščioti po 30 minučių neskubiu tempu. Jei vaikščioti sunku ar negalima, tuomet bent jau atlikite atsisėdę aktyvius pratimus rankoms ir kojoms, tiesiog jas pakilnokite“,— patarė specialistas.
Jis priminė, kad tokius pratimus geriau atlikti gryname ore, taip organizmas gauna daugiau deguonies, žmogus ne tik grūdinasi, tampa atsparesnis virusinėms ligoms, tačiau pagerėja ir jo nuotaika. Labai svarbu tinkamai atlikti ir kvėpavimo pratimus, pakvėpuoti diafragminiu kvėpavimu, kai įkvepiant išsipučia pilvas, tokiu būdu kvėpuojant, gerėja vidaus organų kraujotaka, žmogus geriau atsipalaiduoja. Kineziterapeutas rekomendavo naudotis dygliuotais masažuokliais, adatiniais kilimėliais — tokios priemonės padeda išlaikyti odos jautrumą liesti.
Neužmiršti saiko
„Atsiradus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimams, puikiai tinka tokie pratimai, kaip pastovėti užsimerkus, pastovėti ant vienos kojos, pavaikščioti koja už kojos, pavaikščioti atbulomis. Žinoma, tokiais atvejais visada neužmiršti saugumo, turėti kur įsikibti“,— negailėjo patarimų V.Miškinis. Jis paaiškino, kad sergantiesiems išsėtine skleroze didelė problema būna dėl nevalingo galūnių drebėjimo ar atsirandančio spastiškumo (raumenų įtampos padidėjimo, pasireiškiančio tuo, kad kai kurie raumenys visą laiką yra susitraukę, sustingę ir kieti, ne tokie lankstūs, susilpnėja jų jėga). Taip, pasak specialisto, atsitinka dėl sutrikusios raumenų tonuso reguliacijos. Tokiais atvejais labai padeda spastiškos galūnės masažas. Susiduriantiems su šlapimo nelaikymo problema, kineziterapeutas patarė atlikti Kėgelio pratimus: įtempti sėdmenis, valingai mėginti sustabdyti šlapinimąsi, atsigulus ant nugaros pakilnoti dubenį. Svarbiausia, anot V.Miškinio, neskubėti ir sportuojant nepersistengti, atminti, jog darant pratimus, būtina jaustis gerai bei taisyklingai kvėpuoti, jokiu būdu nesulaikyti kvėpavimo.
Gydo bendravimas
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos Neurologijos kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Urbonienė pasidalino savo įspūdžiais iš tarptautinės sergančiųjų išsėtine skleroze konferencijos Vilniuje. Medikę ypač nustebino, kokie laisvi ir drąsūs tame renginyje buvo atvykusieji iš įvairių pasaulio kraštų žmonės, kuriuos sujungė liga. Ji akcentavo, kad labai svarbu, jog sergantieji išsėtine skleroze jokiu būdu neužsidarytų namuose tarp keturių sienų, o būtų aktyvūs, drąsiai burtųsi ir bendrautų tarpusavyje, įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis susisiektų vieni su kitais, dalintųsi savo istorijomis ir džiaugtųsi gyvenimu, palaikydami vienas kitą.
Puikios gydymo sąlygos
Regioninės Telšių ligoninės Neurologijos skyriaus vyr. slaugytoja Daiva Paškauskienė pasveikino konferencijos dalyvius. „Kai sergantieji išsėtine skleroze patenka į mūsų Neurologijos skyrių, nuo pat pirmų minučių juos pasitinka kompetentingos, licenzijuotos slaugytojos, gerai žinančios, jog kiekvienam pacientui reikia sudaryti individualų slaugos planą. Kiekvienas pacientas yra labai individualus“,— akcentavo skyriaus vyresnioji slaugytoja.
Ji paaiškino, kaip skyriuje dirba slaugytojos. Su kiekvienu pacientu yra atskirai pasikalbama, išsiaiškinama, kokių būtent problemų patiriama, kokia reikalinga pagalba ar pagalbinė priemonė. „Paciento aplinka suformuojama saugi, kad aplinkui esantys daiktai būtų saugiu atstumu, kad būtų lengva pasiimti, nesusižeidžiant, kad būtų lengva išsikviesti, reikalui esant, slaugos personalą“,— sakė D.Paškauskienė, priminusi, jog skyrius įsikūręs suremontuotose jaukiose patalpose, turi patogių, lengvai pagal paciento poreikius transformuojamų lovų, jose galima naudoti priemones, užtikrinančias paciento saugumą, pavyzdžiui, specialias pakeliamas groteles, kad ligonis neišgriūtų.
Skyrius gerai aprūpintas ne tik specialiomis lovomis, naujomis ligoniams patogiomis spintelėmis, bet ir gera medicinine įranga, specialiomis pagalbinėmis priemonėmis. „Labai stengiamės, kad mūsų skyriaus aplinka būtų jauki, sukurti kuo artimesnę namų aplinkai. Norėčiau Jus matyti sveikus ir stiprius. Džiaukitės gyvenimu, būkite drąsesni, aktyviai dalyvaukite renginiuose, aktyviai bendraukite tarpusavyje. Kai išsikalbi, kitąkart labai palengvėja. Ne tik vaistas padeda, kitąkart ir slaugytojo ranka, uždėta ant peties, ar geras pasakytas žodis gydo“,— akcentavo Regioninės Telšių ligoninės Neurologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Daiva Paškauskienė.
Kelios ligos fazės
Gydytoja I.Skernevičiūtė susirinkusiems konferencijos dalyviams priminė apie išsėtinės sklerozės ligos požymius, jos eigą.
„Žmogus turi susigyventi su šia liga. Kai žmogus suserga, sužino šią diagnozę, visi išgyvena tam tikras fazes. Iš pradžių prieštaraujama — ne, aš nesergu šia liga. Vėliau eina kiti — nusiminimo ir pykčio etapai. Pacientus kamuoja klausimai, kodėl būtent jam atiteko tokia lemtis. Ir tik paskui ateina susitaikymas, supratimas savo ligos ir sugebėjimas padėti sau, gyvenant su šia liga“,— kalbėjo gydytoja neurologė.
Pirmąkart ligos simptomai aprašyti dar XIX a. pradžioje, tada buvo nurodyti trys simptomai: akių trūkčiojimas, kalbos ir eisenos sutrikimai. Šiandien, pasak pranešėjos, mokslinėje literatūroje aprašyta daugybė išsėtinės sklerozės simptomų, nes prasidėjo moksliniai tyrimai, įvairios analizės.
Nežinoma kodėl, tačiau šia liga dažniau serga šiaurinio Žemės pusrutulio žmonės. Taip pat kol kas neaišku, kas lemia šios ligos atsiradimą. „Vis tik manoma, kad įtakos turi žmogaus genetinė sistema“,— sakė I.Skernevičiūtė.
Pripažįstama, kad įtakos ligai atsirasti gali turėti žmogaus toksinė aplinka, įvairūs susirgimai infekcinėmis ligomis, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais ir pan. Gydytoja priminė, kad sergantieji išsėtine skleroze turi galimybę kiekvienais metais važiuoti į sanatoriją, dalyvauti specialioje sveikatinimo programoje, tam reikia šeimos gydytojo paprašyti nukreipti konsultacijos pas gydytojus neurologus.
Apie ligą
Išsėtinė sklerozė — tai centrinės nervų sistemos lėtinė liga, kai irsta normalias nervines skaidulas apsupęs dangalas — mielinas, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė). Išsėtine skleroze serga daugiau nei milijonas žmonių visame pasaulyje. Ligos simptomai dažniausiai atsiranda 20-40 metų. Moterims išsėtinė sklerozė nustatoma 2-3 kartus dažniau nei vyrams. Lietuvoje tokių pacientų yra apie 3 tūkstančius. Teigiama, kad vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų yra matymo sunkumai. Taip pat galimi koordinacijos sutrikimai. Vienas iš nemaloniausių simptomų, kuris vis labiau ryškėja vystantis išsėtinei sklerozei,— tai nesugebėjimas nevaržomai judinti galūnes. Vėliau išsivysto ir šlapinimosi sutrikimai. Apie 70 proc. sergančiųjų būdinga greitai prasidedančio labai stipraus nuovargio forma.
Išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis. Visame pasaulyje mokslininkai aktyviai ieško efektyviausių gydymo metodų.
Rašo labai gražiai! Bet ta pati gydytoja I. Skernevičiūtė vakar 2919/10/10 išgrūdo mūsų tėvuką iš skyriaus net neapžiūrėjusi! Nors žmogus buvo atvežtas soc. darbuotojų su šeimos daktaro siuntimu! Ji „maloniai” pasiūlė susikišti siuntimą į vieną vietą! Štai kokia tikrove! Labai liudna ir gaila, kad mažesniuose miesteliuose dar valdo emocijos, pažintys, o ne atsakomybė prieš savo pacientus! Siūlyčiau žurnalistams giliau pasikapstyti…..