I.Sker­ne­vi­čiū­tė: „Ser­gan­tie­ji iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze, bū­ki­te ak­ty­vūs, sten­ki­tės dėl sa­vęs“

Konferencijoje pasisakė bendrosios praktikosslaugytoja Nijolė Urbonienė, Neurologijos skyriaus vyr. slaugytojaDaiva Paškauskienė, ligoninės kineziterapeutas Vytautas Miškinis ir gydytoja neurologė Irena Skernevičiūtė.

Tra­di­ci­nė­je kas­me­tė­je Tel­šių ra­jo­no ser­gan­čių­jų iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze klu­bo ren­gia­mo­je kon­fe­ren­ci­jo­je ne­ma­žai dė­me­sio skir­ta, kaip pa­ge­rin­ti to­kių li­go­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, o klu­bo glo­bė­ja — Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė Ire­na Sker­ne­vi­čiū­tė pri­mi­nė: ši li­ga — ne nuosp­ren­dis, ji — ki­ta ga­li­my­bė pa­dė­ti sau.

Li­na Di­jo­kie­nė

Iš­mok­ti gy­ven­ti ki­taip

Tel­šių ra­jo­no ser­gan­čių­jų iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze klu­bas suor­ga­ni­za­vo kon­fe­ren­ci­ją, ku­rią ve­dė klu­bo glo­bė­ja gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė Ire­na Sker­ne­vi­čiū­tė, pa­va­da­vu­si tą­dien ne­ga­la­vu­sią klu­bo pir­mi­nin­kę Da­lią Bo­ru­se­vi­čiū­tę.

Iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze, pa­sak gy­dy­to­jos, daž­niau­siai su­ser­ga jau­ni žmo­nės — dvi­de­šimt­me­čiai, tris­de­šimt­me­čiai, kar­tais ji nus­ta­to­ma net­gi vai­kams. Iš­sė­ti­nė sk­le­ro­zė ne­tu­ri nė vie­no spe­ci­fi­nio bruo­žo, ku­ris bū­tų bū­din­gas tik jai. Pir­mie­ji ga­li­mi jos po­žy­miai — stai­gus re­gė­ji­mo su­silp­nė­ji­mas, pu­siaus­vy­ros sut­ri­ki­mas, be aiš­kios prie­žas­ties at­si­ran­dan­tis nuo­var­gis, gal­vos svai­gi­mas, ga­lū­nių tir­pi­mas, ne­paaiš­ki­na­mi skaus­mai, ypač vei­do ar nu­ga­ros sri­ty­se.

Ži­no­ma, kad to­kios klas­tin­gos li­gos diag­no­zė suk­re­čia pa­cien­tą, ta­čiau svar­bu ži­no­ti, kad nors li­ga neiš­gy­do­ma, ta­čiau ir su ja ga­li­ma gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, kur­ti šei­mas, pla­nuo­ti atei­tį. Bū­ti­na vie­na są­ly­ga — ten­ka iš­mok­ti gy­ven­ti ki­taip, ak­ty­viai rū­pin­tis sa­vi­mi. Tam pa­de­da ak­ty­vus bend­ra­dar­bia­vi­mas su me­di­kais, nuo­šir­dus ar­ti­mų­jų pa­lai­ky­mas, po­zi­ty­vus po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą.

Spor­tas stip­ri­na ir grū­di­na

Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės ki­ne­zi­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Miš­ki­nis la­bai de­ta­liai pa­pa­sa­ko­jo, kaip pa­dė­ti sau, ser­gant iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze, ko­kie fi­zi­niai pra­ti­mai ga­li pa­ge­rin­ti būk­lę. Jis pri­mi­nė pag­rin­di­nius šios klas­tin­gos li­gos simp­to­mus — t.y., at­si­ran­dan­tį nuo­var­gį ir fi­zi­nės išt­ver­mės trū­ku­mą. Pa­sak ki­ne­zi­te­rapeu­to, fi­zi­nę išt­ver­mę ge­riau­sia la­vin­ti ėji­mu, leng­vu bė­gi­mu, va­žia­vi­mu dvi­ra­čiu, plau­kio­ji­mu. „La­bai ge­rai bent tris­kart per sa­vai­tę išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti po 30 mi­nu­čių nes­ku­biu tem­pu. Jei vaikš­čio­ti sun­ku ar ne­ga­li­ma, tuo­met bent jau at­li­ki­te at­si­sė­dę ak­ty­vius pra­ti­mus ran­koms ir ko­joms, tie­siog jas pa­kil­no­ki­te“,— pa­ta­rė spe­cia­lis­tas.

Jis pri­mi­nė, kad to­kius pra­ti­mus ge­riau at­lik­ti gry­na­me ore, taip or­ga­niz­mas gau­na dau­giau de­guo­nies, žmo­gus ne tik grū­di­na­si, tam­pa ats­pa­res­nis vi­ru­si­nėms li­goms, ta­čiau pa­ge­rė­ja ir jo nuo­tai­ka. La­bai svar­bu tin­ka­mai at­lik­ti ir kvė­pa­vi­mo pra­ti­mus, pak­vė­puo­ti diaf­rag­mi­niu kvė­pa­vi­mu, kai įk­ve­piant iš­si­pu­čia pil­vas, to­kiu bū­du kvė­puo­jant, ge­rė­ja vi­daus or­ga­nų krau­jo­ta­ka, žmo­gus ge­riau at­si­pa­lai­duo­ja. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas re­ko­men­da­vo nau­do­tis dyg­liuo­tais ma­sa­žuok­liais, ada­ti­niais ki­li­mė­liais — to­kios prie­mo­nės pa­de­da iš­lai­ky­ti odos jaut­ru­mą lies­ti.

Neuž­mirš­ti sai­ko

„At­si­ra­dus pu­siaus­vy­ros ir koor­di­na­ci­jos sut­ri­ki­mams, pui­kiai tin­ka to­kie pra­ti­mai, kaip pas­to­vė­ti už­si­mer­kus, pas­to­vė­ti ant vie­nos ko­jos, pa­vaikš­čio­ti ko­ja už ko­jos, pa­vaikš­čio­ti at­bu­lo­mis. Ži­no­ma, to­kiais at­ve­jais vi­sa­da neuž­mirš­ti sau­gu­mo, tu­rė­ti kur įsi­kib­ti“,— ne­gai­lė­jo pa­ta­ri­mų V.Miš­ki­nis. Jis paaiš­ki­no, kad ser­gan­tie­siems iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze di­de­lė prob­le­ma bū­na dėl ne­va­lin­go ga­lū­nių dre­bė­ji­mo ar at­si­ran­dan­čio spas­tiš­ku­mo (rau­me­nų įtam­pos pa­di­dė­ji­mo, pa­si­reiš­kian­čio tuo, kad kai ku­rie rau­me­nys vi­są lai­ką yra su­sit­rau­kę, sus­tin­gę ir kie­ti, ne to­kie lanks­tūs, su­silp­nė­ja jų jė­ga). Taip, pa­sak spe­cia­lis­to, at­si­tin­ka dėl sut­ri­ku­sios rau­me­nų to­nu­so re­gu­lia­ci­jos. To­kiais at­ve­jais la­bai pa­de­da spas­tiš­kos ga­lū­nės ma­sa­žas. Su­si­du­rian­tiems su šla­pi­mo ne­lai­ky­mo prob­le­ma, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas pa­ta­rė at­lik­ti Kė­ge­lio pra­ti­mus: įtemp­ti sėd­me­nis, va­lin­gai mė­gin­ti sus­tab­dy­ti šla­pi­ni­mą­si, at­si­gu­lus ant nu­ga­ros pa­kil­no­ti du­be­nį. Svar­biau­sia, anot V.Miš­ki­nio, nes­ku­bė­ti ir spor­tuo­jant ne­per­sis­teng­ti, at­min­ti, jog da­rant pra­ti­mus, bū­ti­na jaus­tis ge­rai bei tai­syk­lin­gai kvė­puo­ti, jo­kiu bū­du ne­su­lai­ky­ti kvė­pa­vi­mo.

Gy­do bend­ra­vi­mas

Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos Neu­ro­lo­gi­jos ka­bi­ne­to bend­ro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Ni­jo­lė Ur­bo­nie­nė pa­si­da­li­no sa­vo įs­pū­džiais iš tarp­tau­ti­nės ser­gan­čių­jų iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze kon­fe­ren­ci­jos Vil­niu­je. Me­di­kę ypač nus­te­bi­no, ko­kie lais­vi ir drą­sūs ta­me ren­gi­ny­je bu­vo at­vy­ku­sie­ji iš įvai­rių pa­sau­lio kraš­tų žmo­nės, ku­riuos su­jun­gė li­ga. Ji ak­cen­ta­vo, kad la­bai svar­bu, jog ser­gan­tie­ji iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze jo­kiu bū­du neuž­si­da­ry­tų na­muo­se tarp ke­tu­rių sie­nų, o bū­tų ak­ty­vūs, drą­siai bur­tų­si ir bend­rau­tų tar­pu­sa­vy­je, įvai­rio­mis šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis su­si­siek­tų vie­ni su ki­tais, da­lin­tų­si sa­vo is­to­ri­jo­mis ir džiaug­tų­si gy­ve­ni­mu, pa­lai­ky­da­mi vie­nas ki­tą.

Pui­kios gy­dy­mo są­ly­gos

Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus vyr. slau­gy­to­ja Dai­va Paš­kaus­kie­nė pas­vei­ki­no kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius. „Kai ser­gan­tie­ji iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze pa­ten­ka į mū­sų Neu­ro­lo­gi­jos sky­rių, nuo pat pir­mų mi­nu­čių juos pa­si­tin­ka kom­pe­ten­tin­gos, li­cen­zi­juo­tos slau­gy­to­jos, ge­rai ži­nan­čios, jog kiek­vie­nam pa­cien­tui rei­kia su­da­ry­ti in­di­vi­dua­lų slau­gos pla­ną. Kiek­vie­nas pa­cien­tas yra la­bai in­di­vi­dua­lus“,— ak­cen­ta­vo sky­riaus vy­res­nio­ji slau­gy­to­ja.

Ji paaiš­ki­no, kaip sky­riu­je dir­ba slau­gy­to­jos. Su kiek­vie­nu pa­cien­tu yra ats­ki­rai pa­si­kal­ba­ma, iš­siaiš­ki­na­ma, ko­kių bū­tent prob­le­mų pa­ti­ria­ma, ko­kia rei­ka­lin­ga pa­gal­ba ar pa­gal­bi­nė prie­mo­nė. „Pa­cien­to ap­lin­ka su­for­muo­ja­ma sau­gi, kad ap­lin­kui esan­tys daik­tai bū­tų sau­giu ats­tu­mu, kad bū­tų leng­va pa­siim­ti, ne­su­si­žei­džiant, kad bū­tų leng­va iš­sik­vies­ti, rei­ka­lui esant, slau­gos per­so­na­lą“,— sa­kė D.Paš­kaus­kie­nė,  pri­mi­nu­si, jog sky­rius įsi­kū­ręs su­re­mon­tuo­to­se jau­kio­se pa­tal­po­se, tu­ri pa­to­gių, leng­vai pa­gal pa­cien­to po­rei­kius trans­for­muo­ja­mų lo­vų, jo­se ga­li­ma nau­do­ti prie­mo­nes, už­tik­ri­nan­čias pa­cien­to sau­gu­mą, pa­vyz­džiui, spe­cia­lias pa­ke­lia­mas gro­te­les, kad li­go­nis neišg­riū­tų.

Sky­rius ge­rai ap­rū­pin­tas ne tik spe­cia­lio­mis lo­vo­mis, nau­jo­mis li­go­niams pa­to­gio­mis spin­te­lė­mis, bet ir ge­ra me­di­ci­ni­ne įran­ga, spe­cia­lio­mis pa­gal­bi­nė­mis prie­mo­nė­mis. „La­bai sten­gia­mės, kad mū­sų sky­riaus ap­lin­ka bū­tų jau­ki, su­kur­ti kuo ar­ti­mes­nę na­mų ap­lin­kai. No­rė­čiau Jus ma­ty­ti svei­kus ir stip­rius. Džiau­ki­tės gy­ve­ni­mu, bū­ki­te drą­ses­ni, ak­ty­viai da­ly­vau­ki­te ren­gi­niuo­se, ak­ty­viai bend­rau­ki­te tar­pu­sa­vy­je. Kai iš­si­kal­bi, ki­tą­kart la­bai pa­leng­vė­ja. Ne tik vais­tas pa­de­da, ki­tą­kart ir slau­gy­to­jo ran­ka, už­dė­ta ant pe­ties, ar ge­ras pa­sa­ky­tas žo­dis gy­do“,— ak­cen­ta­vo Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus vy­res­nio­ji slau­gy­to­ja Dai­va Paš­kaus­kie­nė.

Ke­lios li­gos fa­zės

Gy­dy­to­ja I.Sker­ne­vi­čiū­tė su­si­rin­ku­siems kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams pri­mi­nė apie iš­sė­ti­nės sk­le­ro­zės li­gos po­žy­mius, jos ei­gą.

„Žmo­gus tu­ri su­si­gy­ven­ti su šia li­ga. Kai žmo­gus su­ser­ga, su­ži­no šią diag­no­zę, vi­si iš­gy­ve­na tam tik­ras fa­zes. Iš pra­džių prieš­ta­rau­ja­ma — ne, aš ne­ser­gu šia li­ga. Vė­liau ei­na ki­ti — nu­si­mi­ni­mo ir pyk­čio eta­pai. Pa­cien­tus ka­muo­ja klau­si­mai, ko­dėl bū­tent jam ati­te­ko to­kia lem­tis. Ir tik pas­kui atei­na su­si­tai­ky­mas, sup­ra­ti­mas sa­vo li­gos ir su­ge­bė­ji­mas pa­dė­ti sau, gy­ve­nant su šia li­ga“,— kal­bė­jo gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė.

Pir­mą­kart li­gos simp­to­mai ap­ra­šy­ti dar XIX a. pra­džio­je, ta­da bu­vo nu­ro­dy­ti trys simp­to­mai: akių trūk­čio­ji­mas, kal­bos ir ei­se­nos sut­ri­ki­mai. Šian­dien, pa­sak pra­ne­šė­jos, moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je ap­ra­šy­ta dau­gy­bė iš­sė­ti­nės sk­le­ro­zės simp­to­mų, nes pra­si­dė­jo moks­li­niai ty­ri­mai, įvai­rios ana­li­zės.

Ne­ži­no­ma ko­dėl, ta­čiau šia li­ga daž­niau ser­ga šiau­ri­nio Že­mės pus­ru­tu­lio žmo­nės. Taip pat kol kas neaiš­ku, kas le­mia šios li­gos at­si­ra­di­mą. „Vis tik ma­no­ma, kad įta­kos tu­ri žmo­gaus ge­ne­ti­nė sis­te­ma“,— sa­kė I.Sker­ne­vi­čiū­tė.

Pri­pa­žįs­ta­ma, kad įta­kos li­gai at­si­ras­ti ga­li tu­rė­ti žmo­gaus tok­si­nė ap­lin­ka, įvai­rūs su­sir­gi­mai in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, ap­si­nuo­di­ji­mas sun­kiai­siais me­ta­lais ir pan. Gy­dy­to­ja pri­mi­nė, kad ser­gan­tie­ji iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze tu­ri ga­li­my­bę kiek­vie­nais me­tais va­žiuo­ti į sa­na­to­ri­ją, da­ly­vau­ti spe­cia­lio­je svei­ka­ti­ni­mo prog­ra­mo­je, tam rei­kia šei­mos gy­dy­to­jo pap­ra­šy­ti nuk­reip­ti kon­sul­ta­ci­jos pas gy­dy­to­jus neu­ro­lo­gus.

Apie li­gą

Iš­sė­ti­nė sk­le­ro­zė — tai cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos lė­ti­nė li­ga, kai irs­ta nor­ma­lias ner­vi­nes skai­du­las ap­su­pęs dan­ga­las — mie­li­nas, to­dėl sut­rin­ka pa­žeis­tų ner­vi­nių skai­du­lų funk­ci­ja. Įvai­rio­se gal­vos ir nu­ga­ros sme­ge­nų sri­ty­se su­si­da­ro už­de­gi­mi­niai ži­di­niai; vė­liau jų vie­to­se vyks­ta ran­dė­ji­mas (sk­le­ro­zė). Iš­sė­ti­ne sk­le­ro­ze ser­ga dau­giau nei mi­li­jo­nas žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Li­gos simp­to­mai daž­niau­siai at­si­ran­da 20-40 me­tų. Mo­te­rims iš­sė­ti­nė sk­le­ro­zė nus­ta­to­ma 2-3 kar­tus daž­niau nei vy­rams. Lie­tu­vo­je to­kių pa­cien­tų yra apie 3 tūks­tan­čius. Tei­gia­ma, kad vie­nas daž­niau­sių iš­sė­ti­nės sk­le­ro­zės simp­to­mų yra ma­ty­mo sun­ku­mai. Taip pat ga­li­mi koor­di­na­ci­jos sut­ri­ki­mai. Vie­nas iš ne­ma­lo­niau­sių simp­to­mų, ku­ris vis la­biau ryš­kė­ja vys­tan­tis iš­sė­ti­nei sk­le­ro­zei,— tai ne­su­ge­bė­ji­mas ne­var­žo­mai ju­din­ti ga­lū­nes. Vė­liau iš­si­vys­to ir šla­pi­ni­mo­si sut­ri­ki­mai. Apie 70 proc. ser­gan­čių­jų bū­din­ga grei­tai pra­si­de­dan­čio la­bai stip­raus nuo­var­gio for­ma.

Iš­sė­ti­nė sk­le­ro­zė nė­ra nuosp­ren­dis. Vi­sa­me pa­sau­ly­je moks­li­nin­kai ak­ty­viai ieš­ko efek­ty­viau­sių gy­dy­mo me­to­dų.

 

1 Komentaras

  1. Rašo labai gražiai! Bet ta pati gydytoja I. Skernevičiūtė vakar 2919/10/10 išgrūdo mūsų tėvuką iš skyriaus net neapžiūrėjusi! Nors žmogus buvo atvežtas soc. darbuotojų su šeimos daktaro siuntimu! Ji „maloniai” pasiūlė susikišti siuntimą į vieną vietą! Štai kokia tikrove! Labai liudna ir gaila, kad mažesniuose miesteliuose dar valdo emocijos, pažintys, o ne atsakomybė prieš savo pacientus! Siūlyčiau žurnalistams giliau pasikapstyti…..

Komentarai nepriimami.