Telšių ligoninės Psichiatrijos skyrius: „Svarbiausia — noras padėti žmonėms“

Šiandienos skubančiame pasaulyje, kupiname streso ir įvairių technologijų chaoso, vis aktualesnė tampa žmogaus psichikos sveikata. Todėl labai prasminga, kad spalio 10-ąją — Pasaulinę psichikos sveikatos dieną — Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus kolektyvas kartu su kolegomis paminėjo skyriaus įkūrimo dvidešimtmetį.

Lina Dijokienė

Skyriaus pradžia
Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja Sonata Slavinskienė pabrėžė, kad spalio 10 d. minėjimui pasirinkta neatsitiktinai — Psichikos sveikatos dieną skyriaus kolektyvas laiko savo profesine švente.
„Viena pirmųjų prieglaudų Lietuvoje psichikos ligoniams buvo įkurta Varniuose, buvusiame pranciškonų vienuolyne, 1871 m. — dar carinės Rusijos laikais. Ligonius kuravo vienuoliai rokitai. Tai rodo, kad šio krašto žmonės jau labai seniai buvo jautrūs ir išmanūs, kad psichikos liga yra ne prakeiksmas ar nuodėmė, o sutrikimas, kurį reikia gydyti, kaip ir bet kurią kitą ligą“,— sakė septyniolika metų Psichiatrijos skyriuje dirbanti S.Slavinskienė.
Ji pasakojo, kad 1998 m. pabaigoje tuometėje Telšių ligoninėje buvo pradėtas kurti Psichiatrijos skyrius. Gydytoja psichiatrė Stefa Naujokienė, skyriaus iniciatorė ir įkūrėja, atrinko slaugytojas ir 1999 m. sausio pradžioje buvo stacionarizuotas pirmas pacientas. Daugelis slaugytojų šiame skyriuje tebedirba iki šiol. Šiuo metu Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriuje gali gydytis 20 ligonių, dirba du gydytojai psichiatrai, medicinos psichologė, socialinė darbuotoja, vyresnioji slaugytoja, devynios slaugytojos ir pagalbinis personalas. „Mes gydome visą spektrą ligų, kurios yra diagnozuojamos: ir priklausomybės, ir depresijos, ir šizofrenijos, ir pan. Mūsų pagrindiniai diagnostiniai įrankiai yra ausys, akys, smegenys ir noras padėti žmogui. Dirbame komandinio darbo principu, visi komandos nariai vienodai svarbūs“,— akcentavo skyriaus vedėja S.Slavinskienė.
Sveikinimai ir linkėjimai
Skyriaus įkūrėja gydytoja Stefa Naujokienė, sveikindama susirinkusiuosius, pasidalijo jautriais prisiminimais. Ji akcentavo, kad psichikos ligų visuomenėje daugėja ir psichiatrijos pagalbos poreikis auga.
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė veiklos sukakties proga pasveikino skyriaus įkūrėją S.Naujokienę, Psichiatrijos skyriaus kolektyvą. Pasitelkusi garsaus rašytojo P.Coelho pavyzdį, direktorė pabrėžė šio skyriaus specialistų darbo sudėtingumą — kaip sunku rasti ribą tarp sutrikimo ir genialumo. „Jūs esate tikri savo srities profesionalai. Labai Jums dėkojame. Raskite vietos ir sau, ir savo šeimai“,— linkėjo J.Seiliuvienė ir pasidalijo viltimi, kad jau kitąmet prasidės Psichiatrijos skyriaus patalpų remontas.

Puoselėti psichikos sveikatą
Teigiama, kad psichikos sveikata — tai žmogaus emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Todėl be galo svarbu saugoti ir puoselėti psichikos sveikatą. Apie tai kalbėjo į Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus įkūrimo dvidešimtmečio šventę susirinkę pranešėjai.
Gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas perskaitė pranešimą apie psichikos sveikatą, sudėtingą šios srities terminologiją ir diagnostiką. Pasak pranešėjo, nė vienoje medicinos srityje nėra tiek subjektyvumo, kiek psichiatrijoje.
Neigiamas visuomenės požiūris į psichikos ligomis sergančiuosius, anot G.Naujoko, atėjo ne iš sovietinių, kaip dažnai linkstama manyti, tačiau iš gerokai senesnių laikų. „Tokių ligonių gydymas labiau primindavo kankinimus nei patį gydymą“,— pabrėžė pranešėjas, kalbėdamas apie gydytojų psichiatrų kasdieniame darbe ištinkančius sunkumus, labai gajus visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, stigmas ir pan.

Perdegimo sindromas
Medicinos psichologė, psichoterapeutė Daiva Mineikienė susirinkusiems labai vaizdžiai pristatė šių laikų problemą — perdegimo sindromą. Nuo perdegimo sindromo dažniausiai kenčia darboholikai. Tai yra fizinio, emocinio ir psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis darbas emociškai reikliomis sąlygomis.
Perdegimo sindromo rizikos asmenų grupės, anot psichoterapeutės, tai žmonės, dirbantys su kitais žmonėmis. Pirmiausia, tai socialinės ir sveikatos priežiūros darbuotojai (gydytojai, slaugytojos, socialiniai darbuotojai, psichologai), antra — švietimo srities darbuotojai (mokytojai, dėstytojai), trečia grupė — asmenys, tiesiogiai dirbantys su žmonėmis (policininkai, vadovai, konsultantai ir pan.).
Kokios priežastys lemia perdegimo sindromą? Kokie asmenybės bruožai nulemia galimybę susirgti? „Tai yra polinkis į perfekcionizmą. „Turiu atlikti labai gerai, nuostabiai, puikiai“. Noras daug pasiekti, visada laimėti, didelės ambicijos“,— apie tai, kokie asmenybių bruožai lemia perdegimo sindromą, kalbėjo specialistė.
Perdegimo sindromui susiformuoti „padeda“ netinkamas gyvenimo būdas — pernelyg daug laiko praleidžiama darbe, per mažai laiko skiriama atsipalaidavimui, miegui, prisiimama pernelyg daug pareigų, negaunant pagalbos iš aplinkinių. Įtakos turi ir pernelyg dideli aplinkinių lūkesčiai, pripažinimo ar gero įvertinimo stoka, pernelyg dideli reikalavimai, didelis spaudimas.
Perdegimo sindromas pasireiškia emociniu išsekimu, nuovargiu. Žmogus pasidaro ciniškas, nejautrus, užduotis atlieka mechaniškai. Patiriama daug somatinių apraiškų: žmogus skundžiasi nuovargiu, susilpnėjusiu imunitetu, dažnai jį kankina peršalimo ligos arba galvos ir skrandžio skausmai, gali sutrikti miegas, atsirasti svorio pokyčiai ar valgymo sutrikimai, bendras sulėtėjimas, mieguistumas, oro trūkumas, regėjimo, klausos, kitų pojūčių pablogėjimas.
Kaip nesudegti? Pranešėja patarė — laikytis „trijų aštuoniukų“ taisyklės: aštuonios valandos darbui, aštuonios miegui, aštuonios — savo gyvenimui be darbo. „Yra paprasta laimės formulė. Kai iš ryto norisi eiti į darbą, o vakare norisi grįžti namo, vadinasi, viskas yra gerai“,— apibendrino D.Mineikienė.

Slaugytojų triūsas
Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Neringa Raišutienė kolegoms kalbėjo apie šio skyriaus slaugytojų darbo specifiką. „Svarbu ne tik slaugytojos elgesys, bet ir jos gebėjimas dėmesingai ir mandagiai bendrauti, veido išraiška, balso intonacija. Reikia atminti, kad neatsargus žodis ar ne vietoje šypsena gali padidinti paciento nerimą, įtampą, nepasitikėjimą ir paskatinti jį agresyviems veiksmams. O slaugytoja tuo metu vis tiek privalo išlikti kantri, mandagi, stengtis niekaip neišduoti kilusio nerimo ar baimės“,— sakė pranešėja.
Ji pripažino, jog medikų aplinkoje patiriama nemažai smurto, o slaugytoja turi gebėti apsaugoti ne tik save, bet pirmiausia — pacientą, aplinkinius kritinėse situacijose. Slaugytojos, anot jos, kartais patiria ir verbalinį smurtą — riksmą, keiksmus, grasinimus ir pan. Tenka susidurti su sunkiais iššūkiais, kai, pavyzdžiui, pacientas atsisako procedūrų, nevalgo, ima agresyviai elgtis. Su jais susitvarkyti padeda slaugytojų patirtis ir specialūs gebėjimai. N.Raišutienė pabrėžė, kad Psichiatrijos skyriaus slaugytojos jaučia pasitenkinimą darbu tada, kai mato, jog pacientas iš skyriaus išeina dvasiškai atsigavęs, sustiprėjęs.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.