Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje surengtas seminaras „Antimikrobinis atsparumas“. Renginį organizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas ir Higienos institutas.
Justina Lukošienė
Seminare dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir administratoriai, gydytojai, antimikrobinio atsparumo valdymo grupių apskrityje nariai, kitų sektorių institucijų, susijusių su antimikrobinio atsparumo valdymu, atstovai.
Šios konferencijos tikslas — atkreipti dėmesį į antimikrobinio atsparumo problemą ir jos grėsmes, aptarti pasaulio ir šalies iniciatyvas šiai problemai spręsti, supažindinti su antibiotikų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo situacija medicinoje ir veterinarijos sektoriuje, su hospitalinių infekcijų sukėlėjais.
Seminaro pradžioje sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė pasidžiaugė, jog susirinko iš visos apskrities gausi medicinos specialistų bendruomenė domėtis antimikrobiniu atsparumu ir pabrėžė, kad tai labai rimta tema, kalbant apie antibiotikų vartojimą. Ligoninės vadovė konstatavo, jog pavyksta sumažinti antibiotikų skyrimą pacientams, kai šie vaistai iš tiesų nėra būtini. Jos teigimu, kiekvienas gydytojas turi supažindinti pacientus su antibiotikų vartojimu. Nepamiršta paminėti, kad VšĮ Regioninė Telšių ligoninė atitinka visus sveikatos reformos ir Europos Sąjungos šalių standartus.
Turbūt daugelis iš mūsų žinome ar esame girdėję, kad antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų — jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.
Pirmoji lektorė — Higienos instituto Visuomenės sveikatos Inovacijų skyriaus specialistė Jolanta Kuklytė — pristatė statistinį tyrimą „Antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimas Lietuvoje“. Pagrindinės tyrimo išvados buvo, kad ESAC-Net tinklo duomenimis, Lietuvos ambulatoriniame sektoriuje antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojama daugiau už Europos vidurkį. Pagal antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą stacionarias paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, Lietuvoje taip pat stebimas vienas aukščiausių rodiklių. Taip pat pastebėtas nedidelis siauro spektro penicilinų suvartojimas bei vis dar išlieka dideli antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimo ir suvartojimo skirtumai tarp gydymo įstaigų ir regionų.
Pradėtą gvildenti temą apie antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą Lietuvoje tęsė Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja, dr. Jolanta Miciulevičienė, kuri kalbėjo apie antimikrobinio atsparumo situaciją Lietuvoje ir Europoje. Pirmoji pastaba, kurią pateikė mokslų daktarė — tai dažnas antibiotikų vartojimas skatina bakterijų mutacijas, dėl to vėliau atsiranda atsparumas. Ji pabrėžtinai teigė, kad Lietuvoje ne tik neteisingai vartojami, bet ir dozuojami antibiotikai. Jei visgi toje gydymo įstaigoje nėra galimybės atlikti mikrobiologinius tyrimus, tai kiekvienas gydytojas privalo padaryti bent būtinuosius kraujo ar šlapimo tyrimus, norint paneigti ar patvirtinti įtarimą dėl infekcijos. Plėtodama mintį apie tyrimų svarbą, lektorė priminė, kad nuo 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojamas greitojo A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Šeimos gydytojai skatinami atlikti šį tyrimą, tam skiriama lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Atlikęs testą ir gavęs atsakymą, gydytojas turi akivaizdų įrodymą, kada reikia, o kada nereikia skirti antibiotikų. Testas atliekamas norint nustatyti, ar asmuo yra streptokoko bakterijos, sukeliančios įvairias ligas (tonzilitą, faringitą, laringitą, nazofaringitą ir kitas ligas, galinčias pasireikšti sunkiomis formomis jų negydant), nešiotojas arba siekiant išsiaiškinti infekcijos kilmę, kuri gali būti bakterinė ar virusinė. Tik patvirtinus bakterinę infekcijos kilmę, galima teisingai parinkti gydymą ir skirti antibiotikus. Vėliau, apibendrindama savo tyrimą, Jolanta Miciulevičienė pridūrė, kad kiekvienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo infekcijos, kurias sukelia bakterijos, bet reikia stengtis atidžiai parinkti tinkamus antimikrobinius vaistinius preparatus, ir, žinoma, juos teisingai dozuoti.
Įpusėjus seminarui, pristatyta tema apie užkrečiamąją ligą — tuberkuliozę. Mūsų visuomenėje vis dar išlieka gajūs mitai apie tuberkuliozę, jos gydymą, todėl buvo įdomu pasiklausyti Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Tuberkuliozės filialo stacionaro III skyriaus vedėjo, gydytojo pulmonologo Sauliaus Diktano paskaitos „Vaistams atsparios tuberkuliozės aktualijos“.
Pasak lektoriaus, per pastaruosius kelerius metus įvyko didžiuliai tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo pokyčiai. Naujos kartos vaistai nuo tuberkuliozės sukėlė tikrą proveržį — jie padeda įveikti medikamentams atsparią tuberkuliozę, tačiau šis gydymas gali trukti iki dvejų metų. Dalis pacientų neištveria tokio ilgo gydymo kurso ir jį nutraukia. Naujos kartos vaistų nuo atsparios tuberkuliozės kursas vienam ligoniui kainuoja apie 11 tūkstančių eurų. Todėl šie vaistai — delamanidas, bedakvilinas bei naujai pritaikytas tuberkuliozei gydyti vaistas linezolidas atspariai tuberkuliozei gydyti gali būti skirti tik pritarus gydytojų konsiliumui ir tik tiems pacientams, kurie nepažeidžia gydymo režimo.
Medikas apgailestavo, kad Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos šalių pagal tuberkuliozės gydymą išlieka paskutinėje vietoje, tačiau suskubo pasidžiaugti, kad padėtis po truputį gerėja. Remiantis praėjusių metų duomenis, Lietuvoje sumažėjo naujų tuberkuliozės atvejų, taip pat atsparių gydymui tuberkuliozės atvejų, susirgo mažiau vaikų. Kalbėdamas apie naujos kartos vaistus, konstatavo, jog sumažėjo pakartotinių vaistams atsparios tuberkuliozės pasikartojančių atvejų — anksčiau ir po kelis kartus gydyti pacientai buvo visiškai išgydyti. Gydytojas atviravo, kad mažinti sergamumą Lietuvoje padeda ir tvarka, kai privaloma užtikrinti ambulatorinį tuberkuliozės gydymą — gydytojai turi stengtis, kad pacientas būtų suinteresuotas gerti vaistus ir visiškai pasveikti. Jis taip pat pasidžiaugė, kad atrasti naujos kartos vaistai pakeitė dideles geriamųjų ir leidžiamųjų vaistų dozes — dabar pacientai turi išgerti kur kas mažiau vaistų, todėl patiriama ir mažiau šalutinių poveikių, dėl kurių besigydantysis patiria tiek psichologinį, tiek fizinį diskomfortą. Norėdamas prasklaidyti dar sovietmečiu įsišaknijusius mitus, jog tuberkuliozė sunkiai išgydoma liga, Saulius Diktanas užtikrino, kad tuberkuliozę galima priskirti lėtinei ligai, kuri yra išgydoma, jei pacientas yra suinteresuotas gydytis.
Gana išsamiai buvo pristatyta Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjos Rasos Girdžiūnienės ataskaita, kurios tema — „Clostridium difficile: pagrindiniai aspektai“. Lektorė pateikė nemažai informacijos apie šią žarnyno infekcinę ligą, kurią sukelia Clostridium difficile bakterijos. Patekusios į žmogaus žarnyną, šios bakterijos ten sparčiai dauginasi, gamina toksinus, kurie pažeidžia storojo žarnyno gleivinę ir sukelia įvairaus sunkumo viduriavimus. Pagrindiniai šios infekcijos simptomai — viduriavimas, pilvo skausmas, pūtimas ir spazmai, karščiavimas, dehidratacija. Įdomu tai, kad kai kurie asmenys, taip pat ir kūdikiai, gali nešioti bakteriją be ligos simptomų, bet visgi daugeliu atvejų išsivysto sunki diarėja (viduriavimas) su žarnyno uždegimu (kolitu). Infekcijos šaltinis — yra užsikrėtę asmenys, užteršta aplinka ir paviršiai. Clostridium difficile bakterijos nuo vieno asmens kitam asmeniui, ypač ligoninėse, perduodamos fekaliniu-oraliniu būdu ir plinta dėl tiesioginio ir netiesioginio kontakto.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai šią bakteriją gali platinti per užterštas rankas, tiesiogiai liesdami pacientą arba paviršius ir daiktus. Specialistė paminėjo, kad didžiausia rizika susirgti minėta žarnyno infekcine liga yra vyresnio amžiaus pacientams, patyrusiems operacijas asmenims, sergantiems kitomis sunkiomis ar lėtinėmis ligomis ir visiems neseniai vartojusiems antibiotikus pacientams. Ne veltui buvo akcentuotas saikingas antibiotikų vartojimas, nes, anot lektorės, labai greitai atsiranda Clostridium difficile antibiotikams atsparių atmainų, todėl reikia kontroliuoti antibiotikų vartojimą, skirti tinkamų antibiotikų ir trumpinti jų vartojimą, nevartoti antibiotikų, kai jų nereikia. Be abejo, kaip pagrindines profilaktikos priemones ji taip pat akcentavo tinkamą rankų higieną, nuolatinį aplinkos valymą, dezinfekciją.
Į konferenciją atvyko ir Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas, kuris kalbėjo tema „Vienas pasaulis — viena sveikata. Antibiotikų naudojimas, pasekmės ir pamokos“. Įžanginė mintis, jog anksčiau kovojom su mikrobais, o dabar kovojam su atsparumu, kiekvieną seminaro dalyvį privertė susimąstyti. Pasak Z.Nevardausko, žmonių ir gyvūnų sveikata yra glaudžiai susijusi — kuo sveikesni gyvūnai, tuo kokybiškesni maisto produktai ir geresnė visuomenės sveikata.
Lietuvoje vis labiau populiarėja iniciatyva užauginti kuo daugiau gyvūnų atsisakant antibiotikų, todėl nuo 2018 m. maisto gamybos įmonės pradėjo gyvūninę produkciją žymėti užrašais „Užauginta be antibiotikų“. Nepamiršta paminėti, kad kasmet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene, kiaušiniuose, žuvyje ir meduje. Mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, skerdyklose, gyvūninio maisto perdirbimo įmonėse. Tiriama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų antimikrobinių medžiagų likučių. 2018 ir 2019 m. tirtuose mėginiuose šių likučių nebuvo nustatyta. Vienas atvejis buvo užregistruotas 2017 m., kai kiaulienos mėginyje buvo rasta oksitetraciklino. Veterinarijos specialistai primena, kad, gydant gyvūnus, labai svarbu parinkti optimalią vaistų dozę, racionalų jų vartojimo būdą. Tyrimai rodo, kad bakterijų atsparumą lemia įvairios priežastys: netinkamas vaistų parinkimas, savigyda, virusinių ligų gydymas antibiotikais, gydymo trukmės ir dozių nesilaikymas. Antibiotikų naudojimo būtinybę gali ženkliai sumažinti efektyvus ligų prevencijos priemonių taikymas (vakcinavimas), tinkamas gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimas (mikroklimato sąlygos, subalansuotas šėrimas), reguliarus higienos priemonių taikymas bei nuolatinis gyvūnų laikytojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas.
Baigiamasis seminaro pranešimas „Antibiotikų vartojimas. Vaistininko vaidmuo“ buvo pristatytas farmacininko Kęstučio Beržinio, kuris kalbėjo apie atsakingą vaistininko vaidmenį. Apgailestaudamas prisipažino, kad dalis farmacininkų yra kalti dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo, nes dažnai nepagrįstai, be recepto juos parduoda pacientams. Antibiotikus vaistinės vedėjas pavadino biologiniu ginklu, kurį prieš imant į rankas ir dedant į burną, visų pirma, turėtume atsakingai pagalvoti apie tai, kaip mus tai paveiks. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir kontrobanda antimikrobiniais vaistais, kai žmonės, prisipirkę šių preparatų, juos neracionaliai vartoja, todėl būtina tai kontroliuoti. Lektorius taip pat pasidalijo savo patirtimi, kai pacientai tiesiog nežino, kaip tinkamai dozuoti antibiotikus, todėl iškyla problemų ne tik dėl neracionalaus preparatų vartojimo, bet ir dozavimo, kas skatina bakterijų rezistentiškumo augimą.
Gali būti aktuali chlorella