Savivaldybės administracija: kokios laukia permainos?

Į „Kalvotosios Žemaitijos“ klausimus atsako Savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas.

— Po kiekvienų rinkimų buvo keičiama Savivaldybės administracijos struktūra. Tačiau šįsyk to nepastebime. Ar Savivaldybės administracijos struktūra jau tinkama jai keliamiems uždaviniams įgyvendinti, ar vis dėlto reikėtų ką nors keisti, tobulinti?
— Šiuo metu veikianti struktūra yra tobulintina, tačiau, prieš atliekant pertvarką, privaloma baigti finansinę, darbo krūvių, atsakomybės pasidalinimo ir kitas analizes. Skyrių pertvarka neturėtų virsti pirmo skubumo uždaviniu naujose kadencijose, nes po tokia skuba dažnai slepiasi protekcionizmas ar, priešingai, noras pašalinti tam tikrus asmenis. Mano nuomone, naujos kadencijos vadovams su senąja struktūra reikia padirbti bent pusmetį, tartis su kolektyvo nariais, atlikti įvairias analizes, kad išsamiai įvertintų ne tik esamą situaciją, bet ir būsimų poreikių reikmę ir rezultatą.
Šiuo metu Telšių rajono savivaldybės administracijoje dirba 313 darbuotojų (286,75 etato). Administracijos struktūrą sudaro 14 skyrių, 11 seniūnijų, taip pat — į skyrių struktūrą neįeinantys specialistai. Dviejuose skyriuose yra poskyriai — iš viso Administracijoje yra 17 vedėjų. Savaime suprantama, vedėjų atlyginimai yra didesni nei eilinių specialistų, tačiau retas privataus verslo atstovas vienai sričiai ir keliems darbuotojams įdarbina po vadovą, savivaldybių administracijos, mano nuomone, taip pat turėtų racionaliau naudoti lėšas ir atsisakyti perteklinių valdymo grandžių.
Trijuose Telšių rajono savivaldybės administracijos skyriuose yra po 4 darbuotojus: Kultūros ir turizmo, Architektūros, Viešosios tvarkos užtikrinimo.
Kaimo plėtros skyriuje — 5 darbuotojai, Ekonomikos ir turto valdymo skyriuje — 6 darbuotojai, Strateginio planavimo ir investicijų — 8. Kituose skyriuose darbuotojų yra keliskart daugiau, pavyzdžiui, Teisės ir administravimo skyriuje — 26 specialistai, priklausantys keliolikai profesijų. Statybos ir urbanistikos skyriuje veikia Aplinkos ir civilinės saugos poskyris, kurio vedėjas vadovauja 2 darbuotojams, poskyrio funkcijos dalinai dubliuojasi su Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus funkcijomis. Statybos ir urbanistikos skyriuje taip pat veikia antras poskyris — Statybos ir urbanistikos skyrius su vedėju ir vienu darbuotoju. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, tačiau, pabrėžtina, skyrių funkcionavimo nereikėtų vertinti vien tik darbuotojų kiekio prasme — būtina atsižvelgti į atliekamas funkcijas bei atsakomybės pasidalinimą.
Vienas iš sėkmingos veiklos kriterijų — remtis kitų gerąja patirtimi. Išanalizavau spalio-lapkričio mėnesiais atliktą kaimyninės savivaldybės — Mažeikių struktūros pertvarką, po kurios vietoje 22 skyrių liko 17. Mažeikiškiai panaikino Ekonomikos skyrių bei Statybos ir remonto skyrių, įsteigė vieną — Turto valdymo ir priežiūros skyrių, dalį panaikintų skyrių funkcijų perkėlė į Strateginio planavimo ir investicijų bei Vietinio ūkio skyrius. Taip pat panaikino Archyvų bei Informacinių technologijų skyrius, jų funkcijas atliks Bendrasis skyrius. Iš 2 skyrių — Švietimo bei Kultūros ir sporto — padarė vieną skyrių, taip pat įsteigė Ryšių su visuomene skyrių, kuriam priklauso ne tik viešieji ryšiai, bet ir tarptautinis bendradarbiavimas, kurį pas mus vykdo ir Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, ir Kultūros skyrius, ir viešųjų ryšių specialistas, ir mero patarėjas.
Kita problema yra ta, jog dažnai įgyvendinamo projekto vadovas priklauso kitam padaliniui nei projekto grupės nariai — už vieną projektą yra atsakingi keli padaliniai. Nekoncentruojant funkcijos pas vieną darbuotoją ar viename padalinyje, atsiranda chaosas, nebeaišku, kas ir už ką atsakingas, todėl būtina atsakingai įvertinti ne tik skyrių funkcionavimą, bet ir skirtingų etatų funkcijų dubliavimąsi.
Šį rudenį pertvarką atliko ir Palangos miesto savivaldybės administracija: nuo spalio 1 dienos naikinamas vienas skyrius — Statybos, jo funkcijas perskirstant kitiems struktūriniams padaliniams, vienas skyrius įkuriamas — Komunikacijų ir elektroninių paslaugų. Telšių rajono savivaldybės administracijos skyrių vedėjai yra įpareigoti išanalizuoti darbuotojų krūvius ir pareigybių poreikį, bet jau dabar aišku, kad šiuo metu veikiantis Teisės ir administravimo skyrius bus padalintas bent į 2 skyrius — šiam skyriui vadovauja teisininkas, kuris fiziškai nėra pajėgus koordinuoti skyriuje esančių keliolikos sričių veiklą. Tikėtina, kad bus naikinamas Aplinkos ir civilinės saugos poskyris, kurio darbuotojai turėtų būti prijungiami prie Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus (dubliuojasi funkcijos). Taip pat bus atliekami kiti pokyčiai, kad galėtume spartinti darbų tempą, centralizuoti bendrosios veiklos funkcijų vykdymą, atsisakyti perteklinių valdymo grandžių, kokybiškai teikti paslaugas. Atliekant pertvarką, ypač svarbu išgryninti atsakomybes, nes kasdienėje veikloje apstu pavyzdžių, kai darbuotojai jaučiasi nesą atsakingi už savo klaidas.
Tam tikri pokyčiai būtini ir siekiant efektyvinti seniūnijų veiklą — siekiant padidinti seniūnijų veiklos savarankiškumą, reikalinga išsami analizė dėl vidinių seniūnijų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Suprantu, kad bet kokie pokyčiai yra sudėtingi, bet tam tikrus pakeitimus privalome atlikti turėdami omenyje ir tai, kad dalį paslaugų savivaldybės perka, o tai dažnai būna pigiau, tam tikrais atvejais — objektyviau ir kokybiškiau nei išlaikyti nuolatinio darbuotojo etatą. To pavyzdys — techninė priežiūra: kontrolę verslo subjektų vykdomuose mūsų objektuose atlieka Administracijos darbuotojai.
Vis dar dirbame su buvusios kadencijos patvirtinta struktūra, kuri bus keičiama objektyviai, bendradarbiaujant ir su Tarybos nariais bei nukreipta į lėšų taupymą, darbo kokybės gerinimą.
— Savivaldybės administracijoje gana ryškios disproporcijos tarp darbuotojų atlyginimų. Ankstesnis vadovas buvo surengęs bene septynis eilinius ir neeilinius kai kurių darbuotojų veiklos vertinimus, kas reiškė atlyginimų didinimą. Kai kuriems darbuotojams tokia forma atlyginimai buvo didinami kasmet, o nemaža dalis darbuotojų ignoruota. Ar tokia praktika tęsis ir toliau? Ankstesnis klausimas susijęs su klestėjusiu Savivaldybės administracijoje favoritizmu, iškreivinusiu dalies Savivaldybės administracijos darbuotojų veiklos vertinimą, kūrusiu vidines priešpriešas, naikinusiu kitų darbuotojų motyvaciją. Koks Jūsų požiūris?
— Į šį klausimą atsakysiu iš dvejų pusių.
Išanalizavęs darbuotojų įvertinimus už praėjusius kelerius metus, tikrai pastebėjau, kad ankstesnę kadenciją tam tikriems asmenims darbo užmokestis buvo keliamas kiekvienais metais, kai kuriems — net kas keletą mėnesių. Nepaneigtina ir tai, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos kai kurių skyrių vedėjų darbo užmokesčiai yra didesni nei didžiulių privačių bendrovių direktorių atlyginimai. Tai — buvusios kadencijos palikimas, dėl kurio, neslėptina, tarp dalies darbuotojų nėra lygybės, daliai darbuotojų išties trūksta motyvacijos. Todėl ir čia reikalingi tam tikri pokyčiai.
Analizuojant darbo užmokesčių skirtumą, pažymėtina, kad jį gali sąlygoti ir skirtingos profesinės kompetencijos net tarp vienodą darbą dirbančių specialistų. Kiekvienas darbuotojas yra individualus, skiriasi profesiniais ir žmogiškaisiais gebėjimais, tad mums, vadovams, tenka nelengva užduotis įstaigos veiklą organizuoti taip, kad gabus ir darbštus žmogus būtų tinkamai įvertintas, o dėl mažiau motyvuotų ar negebančių atlikti savo funkcijų būtų priimami atitinkami sprendimai.
Tačiau yra ir kita pusė: darbas valstybės tarnyboje darosi vis mažiau patrauklus specialistams, norinčiųjų dalyvauti konkursuose į laisvas darbo vietas Telšių rajono savivaldybės administracijoje neatsiranda arba yra vos keli kandidatai. Galimos to priežastys: griežtesnė atranka, aukšti reikalavimai, darbo krūviui ir atsakomybei neadekvatus darbo užmokestis: paslaugų ir prekių kainos didėja, o valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis šiemet padidėjo pirmąkart po dešimtmečio. Nenuneigdamas, kad yra gabių ir darbščių specialistų, kuriems darbo užmokesčio pakėlimas yra motyvacijos ir rezultatų įvertinimo priemone, drįstu teigti ir tai, kad darbo užmokestis gali būti keliamas atsižvelgiant į įvairius kriterijus: pareigybės pobūdį — techninis darbuotojas, kuris neturi didelės atsakomybės, nekuria strateginių iniciatyvų, idėjų, neduoda įstaigai pridėtinės vertės, o tik vykdo nurodymus ar techninio pobūdžio funkcijas, neturėtų uždirbti daugiau už aukštesnės kvalifikacijos specialistą. Dalis darbuotojų Telšių rajono savivaldybėje dirba po 20 metų ir daugiau, vidutinis darbuotojų amžius — apie 50 metų, įvertiname jų patirtį ir indėlį į savivaldos augimą, suteikiame galimybę kelti kvalifikaciją mokymuose. Pažymėtina ir tai, kad dalis ilgamečių valstybės darbuotojų už ištarnautus metus gauna ir po trečdalį algos siekiančius priedus (direktorius įtakos neturi, priedai už stažą privalomi pagal įstatymą), o jauni ar neseniai valstybės tarnyboje dirbantys asmenys tenkinasi mažesne pinigine išraiška už atliktą darbą.
Mažiausiai turime jaunų darbuotojų (keturiolikoje skyrių ir vienuolikoje seniūnijų iki 39 metų amžiaus dirba apie 70 asmenų), kurių vertybės, idėjos, požiūris, inovacijų poreikis labai reikalingas įstaigai, tačiau tokių darbuotojų netenkina skiriama pareiginė alga. Darbo užmokestis yra ypatingai jautri tema, nes paliečia kiekvieną darbuotoją individualiai, todėl visada išliks dalis darbuotojų, kurie, lygindami save su kitais, jausis nepatenkinti dėl gaunamo darbo užmokesčio. Jausdamas pareigą ir atsakomybę už sklandžią Savivaldybės administracijos veiklą ir personalo mikroklimatą, manau, kad darbo užmokesčiai bus koreguojami.
— Kokius įvardintumėte svarbiausius Savivaldybės tikslus, kad jos veikla būtų efektyvesnė, labiau tenkintų gyventojų poreikius, skatintų greitesnę rajono raidą?
— Įstaigos rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo jos darbuotojų kompetencijos. Taryba, administracija, visuomenė gali kelti tikslus, idėjas, bet visa tai įgyvendina darbuotojai. Todėl žmogiškųjų išteklių kompetencija, nuolatinis Savivaldybės administracijos veiklos tobulinimas yra viena iš svarbiausių sėkmingos veiklos grandžių. Pagirtina tai, kad valstybės tarnautojų atranka patobulinta taip, kad į valstybės tarnybą patektų tik gabūs ir motyvuoti asmenys.
Visi teigiami pokyčiai įmanomi tik sunkiu darbu, atliekant tam tikrus, personalui gal ne itin malonius pokyčius. Jei tik sakysime, kokie esame geri, bet mūsų žodžiai skirsis nuo poelgių, visuomenė mūsų veiklą vertins su kartėliu.
Dalis tikslų:
* Savivaldybės veiklos ir Savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas;
* kokybiškų viešųjų paslaugų teikimas, vidinių procesų veikimo gerinimas;
* gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus;
* veiklos skaidrumas;
* efektyvus finansų planavimas ir valdymas;
* viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę;
* efektyvus Savivaldybės bendruomenės interesų tenkinimas;
* operatyvumas teikiant paslaugas;
* inovatyvumas ir panašiai.
Gyventojai dažniausiai mato tik galutinius savivaldos sprendimus ar darbų rezultatą, o kas vyksta iki to — nežino. Kiekviena sritis, kiekvienas pokytis ar naujovė reikalauja daug diskusijų, paieškų, derinimų su kitomis įstaigomis.
— Viena didžiausių Savivaldybės problemų — finansinė situacija. Net ir meras užsiminė, kad ji sudėtinga. Kodėl tokia situacija susiklostė ir ką siūlytumėte daryti jai pakeisti?
— Lietuvos laisvosios rinkos institutas, vertindamas Lietuvos savivaldybių skolą, vertino savivaldybių skolinių įsipareigojimų ir prognozuojamų pajamų santykį. Telšių rajono savivaldybės skola 2018-12-31 buvo 8 mln. 821,1 tūkst. eurų. Palyginus skolą su rajono biudžeto prognozuojamomis gauti per 2018 metus pajamomis, skola sudaro 40,2 proc. nuo šių pajamų. Savivaldybė laikosi fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų, todėl 2018 metų grynojo skolinimosi limitas yra neigiamas skaičius — -443,5 tūkst. eurų, tai yra, paimta 772,4 tūkst. eurų paskolų, padengta — 1 mln. 215,9 tūkst. eurų.
Telšių rajono savivaldybė vykdo investicinius projektus, kuriems prisidėti naudoja skolintas lėšas. Kiekvienais metais, tvirtindama strateginį veiklos planą ir rajono biudžetą, rajono Taryba nusimato investicinius projektus, prie kurių prisidėti naudos skolintas lėšas. Dėl minėtų priežasčių Savivaldybės skola ir nemažėja arba mažėja ne taip greitai kaip norėtųsi. Šiai kadencijai teko įgyvendinti ankstesnės kadencijos suplanuotus ar pradėtus darbus, taisyti klaidas, kurių pasekmės tebeegzistuoja ir panašiai.
Priemonės mažinti skolą:
1. Planuojant 2020 metų Telšių rajono savivaldybės biudžetą, peržiūrėti biudžetinių įstaigų etatų normatyvus, struktūras;
2. Išanalizuoti strateginį veiklos plano kiekvieną vykdomą priemonę, veiklų naudą bei lėšų, skirtų priemonei, efektyvų panaudojimą;
3. Peržiūrėti visus vykdomus projektus, išanalizuoti lėšų, skirtų priemonei, efektyvų panaudojimą. Sutaupytas lėšas skirti Savivaldybės skoloms dengti ar prisidėti prie investicinių projektų įgyvendinimo.
Telšių rajono savivaldybės skola 2019-10-31 buvo 8 tūkst. 590,5 eurų. Palyginus skolą su rajono biudžeto prognozuojamomis gauti per 2019 metus pajamomis, skola — 38,4 proc. nuo šių pajamų. Lyginant Savivaldybės skolą 2019-10-31 su skola 2018-12-31, skola sumažėjo 1,8 proc. — 230,6 tūkst. eurų.
— Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekami dėl kai kurių darbuotojų galimai korupcinės veiklos tyrimai aiškiausiai patvirtina, kad anksčiau korupcijos galimybės nebuvo tinkamai užkardytos. Ką darėte ir ketinate daryti, kad korupcijos rizikos Savivaldybės administracijoje sumažėtų?
— Korupcijos rizika mažinama siekiant valdymo efektyvumo, procedūrų ir sprendimų skaidrumo, užtikrinant skaidrų prekių, paslaugų, darbų pirkimą vykdant viešuosius pirkimus, gerinant administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo kokybę, stiprinant valstybės tarnybos atsparumą korupcijai bei kitomis priemonėmis. Atsakant į šį klausimą, vėl grįžtama prie žmogiškųjų išteklių ir struktūros, užtikrinančios efektyvų įvairių sričių funkcionavimą: Telšių rajono savivaldybės administracijos struktūra buvo sudėliota taip, kad visoje įstaigoje dirbo tik vienas teisininkas, dėl šios priežasties korupcijos prevencija ir kiti teisiniai dalykai buvo primiršti ir reikalauja didžiulio dėmesio. Naujasis Savivaldybės administracijos teisininkas įpareigotas parengti naująją kovos su korupcija programą, kurią patvirtinus, bus įgyvendinamos joje numatytos priemonės. Mažinant korupcijos pasireiškimo riziką, būtina vadovautis STT pastebėjimais ir rekomendacijomis, vykdyti antikorupcinį darbuotojų švietimą, svarstau galimybę sukurti išlaidų ir pajamų viešinimo sistemą bei kita.
— Dėkojame už pokalbį.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.