Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje Kultūros skyriaus vedėja Eglė Macienė pristatė planą, kaip reformuoti seniūnijų kultūros sistemą. Planas, kaip jau įprasta Telšių rajono savivaldybės administracijoje, nesiremia išsamesne kultūros įstaigų veiklos analize, naujoviškesniais modeliais. Šis planas — kėdžių pernešimas iš vieno kambario į kitą, kas ne kartą kultūros srityje buvo daroma.
Alvydas Ivoncius
Tapo vieninteliais Lietuvoje
Per keliasdešimt metų ne kartą bandyta vangiai reformuoti rajono kultūros sistemą. Kadaise buvo didesniuose miesteliuose įsteigti kultūros centrai su filialais — „kultūrnamiais“ — mažesniuose. Didžioji dalis mažesnių miestelių „kultūrnamių“ išnyko. Praktiškai liko kultūros centrai seniūnijose. Juos anuomet steigiant aiškinta, kad labai pagerės kultūros įstaigų darbas. Įsteigė. O štai praėjusią Savivaldybės tarybos kadenciją nuspręsta dalį savarankiškų kultūros centrų panaikinti, jų funkcijas ir etatus perduodant seniūnijoms. Aiškinta, kad taip bus geriau, be to, ir patys darbuotojai, gyventojai, seniūnai, to nori. Net ir kultūros darbuotojams neva ta idėja patiko: neniurnėdami jie pripažino seniūnų valdžią. Įtikinėta esą seniūnai galės „paspausti“ norinčius patinginiauti kultūros darbuotojus.
Nė vienos reformos metu nė nekalbėta apie rimtesnę, modernesnę kultūros vadybą, kuri nori nenori skatintų „kultūrnamių“ darbuotojus intensyvesnei veiklai. Kultūros centrai kaip ir buvo, taip ir liko daugiausia išlaikomi vien iš biudžeto.
Kultūros darbuotojų pavertimas seniūnijų darbuotojais apskritai buvo keistas sumanymas. Neva bus sutaupyta etatų: nebeliks „kultūrnamių“ vadovų. Vis dėlto jie liko, nors buvo kitaip įvardijami. Praėjusią kadenciją Savivaldybės taryba vis dėlto nesiryžo visų kultūros darbuotojų perkelti į seniūnijas, o visų miestelių kultūros centrus, kaip savarankiškas įstaigas, panaikinti. Tačiau tai buvo padaryta Luokėje, Varniuose, Upynoje. Beje, Upynoje vėliau kultūros centras buvo kažkam užsigeidus atkurtas, tačiau neilgai gyvavo — ėmė ir panaikino.
Dabar vėl norima atimti kultūros darbuotojų etatus iš seniūnijų ir atkurti kai kuriuos kultūros centrus ar kitus išplėsti. Pristatydama šią „reformą“, Kultūros skyriaus vedėja E.Macienė pripažino, kad Lietuvoje vieninteliame Telšių rajone dalis kultūros darbuotojų tapo seniūnų pavaldiniais. Tai patvirtino ir meras Kęstutis Gusarovas: neseniai lankęsis kultūros ministras nusistebėjo, kad Telšiai vieninteliai Lietuvoje turi tokį keistą modelį: dalis kultūros darbuotojų tapo seniūnų pavaldiniais, dalis priklauso kultūros centrams. Tiesa, juk anuomet ši idėja ne bulvių lauke it balanda išdygo: ne kas kitas, o „kultūros politikos“ organizatoriai ją pasiūlė. Pasirodo, seniūnijoms priklausantys kultūros darbuotojai negali dalyvauti įvairiuose konkursuose, programose ir „pritraukti“ pinigėlių.
Vėl atkurs kultūros centrus
Pagal E.Macienės pateiktą modelį, siūloma atkurti Varnių kultūros centrą, Žarėnų prijungti prie Ryškėnų, Gadūnavo — prie Nevarėnų. O Luokės ir Upynos seniūnijų kultūros darbuotojų lauktų „emigracija“ į Viešvėnų kultūros centrą. Reformos nepaliestas liktų Tryškių kultūros centras.
E.Macienė visiškai nekalbėjo apie naujoviškesnę kultūros koncepciją, vadybą. Be to, kaip pastebėjo Kęstutis Trečiokas, skyriaus vedėja nepateikė duomenų apie kultūros darbuotojų veiklą, apskritai kultūros situaciją miesteliuose. Aplaidžiai parengti reformų metmenys politikams pateikiami ne pirmą kartą. Todėl Algirdas Bacevičius pareiškė, kad pasigenda kultūros koncepcijos, neaišku, ką tokia reforma duos, kiek kainuos. Anot A.Bacevičiaus, jis važinėjosi po seniūnijas, kalbėjosi su kai kuriais kultūros darbuotojais ir pastebėjo šios srities skurdą: trūksta naujų instrumentų, įrangos, žmonės dirba daugiausia „iš entuziazmo“. E.Macienė atsakė, kad iš rajono biudžeto pinigėlių daugiau atseikėti nereikės. Be to, kultūros darbuotojai, iš seniūnijų grįžę atgal į kultūros centrus, galės dalyvauti programose, „pritraukti“ pinigų. Vis dėlto skyriaus vedėja puse lūpų pripažino, kad kultūros finansavimas nepakankamas.
K.Trečiokas prisiminė, kaip kadaise, sumanius kultūros reformą, domėtasi Piarnu kultūros situacija. Ten jau prieš keliolika metų vietoje „kultūrnamių“ buvo įsteigtos viešosios įstaigos. Pasak K.Trečioko, E.Macienė pateikė vieną modelį, tačiau trūksta alternatyvų: reikia rinktis vieną iš… vieno. K.Trečiokas užsiminė, o kodėl negali būti pritaikytas Karolinos Praniauskaitės modelis, kai visos miestelių bibliotekos priklauso vienai įstaigai. Kitaip sakant, kodėl visų rajono kultūros darbuotojų negalėtų valdyti ir jų darbo organizuoti Telšių kultūros centras?
Upyniškiai ir luokiškiai nori savo centro
Petras Kuizinas nusistebėjo, kodėl Luokės ir Upynos seniūnijų kultūros darbuotojus norima perkelti į Viešvėnų kultūros centrą. Bent jau nuo Upynos Viešvėnai gerokai nutolę. P.Kuizinas paragino, o jam pritarė ir kai kurie kiti Kolegijos nariai, atkurti Luokės kultūros centrą. Tokiai idėjai pritarė dauguma Kolegijos narių, bet ne visi. Buvo siūloma šį klausimą atidėti, parengti kitus pasiūlymus. Tam nepritarta: juk paprasčiau kėdes pernešti iš vieno kambario į kitą, tartum vien todėl sistema geriau veiktų. Beje, K.Trečiokas taikliai pastebėjo, kad nerastume nė vienos verslo įmonės, kurioje trim darbuotojams vadovautų direktorius, kaip yra kai kuriuose kultūros centruose.