Ai, aidi Bivainės girioje Svieto lygintojo šaikos graudi dainelė: „Mes razbaininkėliai Bivainės miškų…“ Kur prašapo Svieto lygintojas, kodėl mūsų, vargdienėlių, negina nuo valdoviukų plėšikavimo? Nenusiminkit. Kaip sakoma, Svieto lygintojas su Čigonu, Motiejumi ir kitais razbaininkėliais kruopščiai ruošėsi galingai operacijai — atliekų rinkliavai. Nepasigirdo, broliukai ir sesikės, razbaininkėliai šoko ant žirgų ir pasileido po Telšių kunigaikštiją į maišus kraudamiesi atliekų rinkliavą. Kaip jiems sekėsi, paporinsime šioje pasakaitėje.
Parsitempė iš kaži kur Čigonas gazietų. Va, valdoviukai pastatė kaži kokią auksinę stotelę karietoms. „Sakai, auksinę…“ — numykė Svieto lygintojas. „Nu, broliukai, valstiečiams dvarponiams valdoviukai atseikėjo 700 tūkstančių auksinų, kad jų žemėse sausinimo griovius zimagorai kastų. Broliukai, čia gi ne maišas, o, pala, kiek maišų?“ — lenkdamas pirštus skaičiuoja Čigonas. „Sakai, 700 tūkstančių…“ — sušvokštė Svieto lygintojas. Varto Čigonas toliau laikraščius. Aha, milijonieriui, Savivaldybės rūmuose duris spardančiam ir besikeikiančiam Medinukui, tipo, sporto mecenatui, duos šimtus tūkstančių. „Kaži, ar tiek auksinų į maišą tilptų?“ — susirūpino Čigonas. „Sakai, Medinukui…“
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 20 (10232)