Šiuolaikinės Telšių pasakos

Kokios gi šventės be gražių palinkėjimų. Ėmė ir pranešė Telšių kunigaikštijos liaudžiai vyriausiasis valdoviukas Husaras su kitais mažesnio kalibro valdoviukais: „Mūsų užduotis — nutiesti tiltą [toliau]

Liūdna ir graudi ši pasakaitė. Apie tai, kaip šiukštu negalima gerti iš bet kokių pėdų, norėti užvaldyti svietą, nusitvėrus kokį stebuklingą kočėlą ar kitą daiktą. [toliau]

Broliukai ir sesikės, ar žinote, kas per velnias yra privilegijos? Nu, tai tokie valdovų raštai, kuriems valdoviukams suteikiama visokių malonių: užgrobti žemę, išnaudoti žmones, važinėtis [toliau]

Žinot, kipšas nėra blogas sutvėrimas. Sakot, baisi erezija: o kas griešnas dūšeles kankina, kas jas gundo, kad peklon nugarmėtų? Dūšelės kenčia, nes pačios savyje kipšus [toliau]

Et, broliukai ir sesikės, daug yra būdų pinigų prasimanyti, ale ne viskas tamstų nosytėms. Joms nebent — sloga. O valdoviukams kas kita. Kai valdžion su [toliau]

Surentę šleivą kreivą valdantįjį gardą, valdoviukai kibo dalintis vietomis prie lovio. „Nusistatykim principus, prioritetus, kam ir po kiek“,— pasiūlė maršalkiukas Lukas. Taip tai taip, o [toliau]

Po kiekvienų rinkimų seimelinukai strimgalviais puola kalti valdantįjį gardą. Sukviečia kompanionus, irzliai dalijasi vietomis prie lovio. Kitaip anie nemokėjo, nemoka ir neišmoks: amen. Tataigi ir [toliau]

Broliukai ir sesikės, nors baisiai nemėgstat, ale pafilosofuokim apie būties ir buities slėpinius. Nors trumpai, bo feisbukuose to nedarom: ten braškėmis, naujais marškiniais, snaudžiančiais katinais [toliau]

Nugi, žinot, broliukai ir sesikės, kaip vyriausiasis valdoviukas Fizikas išėdė iš sosto maršalką Saulę Pirmąjį. Išėjo anas paskutinį kartą šmaukštelėjęs per stalą savo paauksuoto koto [toliau]