Šiuolaikinės Telšių pasakos

Tataigi, broliukai ir sesikės, valdoviukai savo viešpatavimą vadina kadencijomis. Ale jos, kaip ir lieptas kūdroje, turi galą. Atvargo valdoviukai ir seimelinukai naujus rinkimus. Nu, žinom, [toliau]

Štai, broliukai ir sesikės, atkurnėjo nauji metai. Algos traukiasi, kainos kyla, valdžia meluoja neva gyvename vis geriau ir geriau, Lietuvos karalystė klesti. Ale ir tie [toliau]

Baisu, be galo skaudu likti be pastogės. Gaisras, antstoliai, suklastotas testamentas — maža kas nuima pastogę virš galvos. Kur dėtis žvarbią rudens dieną — negi [toliau]

Vyriausiasis valdoviukas Husaras kietai laikosi įsikibęs principo: kuo mažiau dirbsi, tuo mažiau prisidirbsi. Mat anas perkando: kad ir ką valdoviukai darytų, vis vien tiek prisidirba, [toliau]

Nugirdo kartą valdoviukai karalių Gitaną Pirmąjį kaži ką šnekant apie gerovės karalystę. Kas tokios nenori? Ne pasakose, o tikrovėje. Dingt valdoviukams galvon, kad reikia sukurti [toliau]

Galvojo, mąstė valdoviukai, kaip prasukus auksinų su „Germanto troba“ — tokia poilsiaviete prie skaidraus ežerėlio. Galiausiai sukurpė planą, ir ne bet kokį — išdygs ten [toliau]

Broliukai ir sesikės, gal pamenat posakį: mokslo šaknys — karčios, užtat vaisiai — saldūs? Tai reiškia, kad mokytas lopeta ar kirviu nemojuos, neįsitaisys stuburo išvaržos [toliau]

Valdoviukams labai patinka žodis „pasisemti“. Ypač pasisemti iš Telšių kunigaikštijos iždo skrynios. Nu, visko išsemti negalima, bo išveš į Šiaulių areštinę. Semti reikia apdairiai, po [toliau]

Broliukai ir sesikės, gyvenimas nelekia tiesia vaga. Ne, jis raitosi it žaltys, strykčioja it zuikis, blaškosi tarytum pelę gaudanti lapė. Tą gyvenimo permainingumą savo kailiukais [toliau]

Broliukai ir sesikės, trumpas žmogaus gyvenimėlis. Baisiai. Kol jaunas, marias laiko regi. Et, tirpsta anas it sniegas atodrėkyje, byra it smėlis laikrodyje. Kai visa persisveria [toliau]