Šiuolaikinės Telšių pasakos

Broliukai ir sesikės, sakykit, kur ritasi margas svietas? Skursta ne tik žmogeliai, bet ir gimtoji kalba. Kiek seniau būta žodžių tam pačiam veiksmui ar daiktui [toliau]

Dar jaunystėje, būdamas paprastu žandaru, seniai, kai Lietuvoje viešpatavo maskoliai, Imantas Žandaras mėgo stypsoti pakelėse ir tykoti iš karčemų grįžtančių, dainas plėšiančių vyriokų. Sustabdo, liepia [toliau]

Nu, kiurkso menėje Agnytė Šeštokė — valstiečių dvarponių tipo atstovė kokiems ten ryšiams — tarpkontoriniams ar tarpgalaktiniams? Taigi be rimto užsiėmimo kiurksodama menėje Agnytė užsnūdo. [toliau]

Kaip ir nulėmė ragana Šatra, Telšių kunigaikštijos savivaldovybės rūmų maršalką Imantą Žandarą ištiko liūdnas ir gėdingas likimas. Seimelinukai išspyrė lauk jį iš sosto. Broliukai ir [toliau]

Aiman, susirado Žandaras tokią mergiotę jo ir Husaro mundurams skalbti, nuo kritikos strėlių, slyvų ir kiaušinių ratavoti. Trina rankomis ir kaukši melo bateliais bagota tinginė [toliau]

Broliukai ir sesikės, visi turime priešų: jei ne žmonių, tai bent erkių. Tą gerai žino Telšių kunigaikštijos maršalka Imantas Žandaras. Jis atmerktomis akimis visur sapnuoja [toliau]

Pamenate, kartą porinome, kaip kadaise dar eilinio laipsnį turėjęs Imantas Žandaras maskolių laikais samagono krūmynuose ir kemsynuose ieškojo. Sykį jis krūmynuose užtiko kerų lašams ruginę [toliau]

Ech, broliukai ir sesikės, didelį rūpestį dūšioje turi Telšių kunigaikštijos savivaldovybės rūmų maršalka Imantas Žandaras. Per gyvenimėlį maišai įkalčių prieš jį susikaupė. Todėl Žandarą išspyrė [toliau]

Pamenate tokią maršalkų Saulės Pirmojo ir Imanto Žandaro, apskritai visų valdoviukų gynėją Skaisčiąją Mergelę. Nepykit, neniekinkit: tokį jai lažą valdoviukai buvo užkrovę — išskalbti jų [toliau]

Vyriausiasis dievų valdovas retai kada susirūpina žmogeliais. Sukūrė sau padėjėjus: dievukus ir deives, tegu anie krapštosi dėl jo kūrinijos. Betgi apniko Nunadievį slogūs sapnai: Telšių [toliau]