Žandaras dėl įkalčių supleškino Telšius

Ech, broliukai ir sesikės, didelį rūpestį dūšioje turi Telšių kunigaikštijos savivaldovybės rūmų maršalka Imantas Žandaras. Per gyvenimėlį maišai įkalčių prieš jį susikaupė. Todėl Žandarą išspyrė iš žandarmerijos, nors ir gražiai tipo pensijon palydėdami. Nuo tol Imantas Žandaras nekenčia Telšių kunigaikštijos vyriausiosios žandarmerijos vado Rudžio Rūsčiojo. Nekenčia, bet ir bijo, bo tas daug įkalčių prieš Žandarą turi.
Apniko sykį Žandarą slogūs sapnai. Regi būk eina ilgu koridoriumi, kol įžengia į milžinišką menę. Menės gale sėdi prie plataus stalo raudonu apsiaustu riteris, antveidis nuleistas. Betgi jaučia žandaras, kad jį it perforatoriumi gręžia skvarbios akys. Žvilgt Žandaras į stalą, o ten pūpso įkalčių prieš jį bylos bylelės. Net ir visų pelenių bylelės vienon krūvon dailiai sukrautos. Voliojasi čia ir paslapčia surinkti įkalčiai prieš raudonąsias roželes bei kitus valdoviukus. Tuos įkalčius Žandaras tikėjosi brangiai prakalti arba, kaip sakoma, jais savo krėslą apsaugoti. Iš kaži kur ateina Skaisčioji Mergelė ir šast ant stalo dar vieną įkaltį prieš Žandarą. Siaubas apima Žandarą, suklykia ir pabunda.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 51 (10263)