Nuo ateities rūbų iki funkcionalios poilsio platformos

Airido Skublicko metalo meno ir juvelyrikos bakalauro darbas „Barikados“.

Visi meno mėgėjai kviečiami užsukti į VDA Telšių galeriją, kur eksponuojami neseniai VDA Telšių fakulteto bakalauro baigiamuosius darbus apsigynusių studentų kūriniai. Absolventų darbai priverčia stabtelti, įsižiūrėti, pasileisti į gilesnių prasmių ieškojimus, nes kiekvienas iš jų tarsi pasakoja savitą istoriją.

Justina Lukošienė

„Bakalauro baigiamųjų darbų paroda prasideda nuo aprangos dizaino. Buvusi studentė, sukūrė vyrų ir moterų drabužių kolekciją, kurią galima vadinti ateities rūbais“,— pristatė VDA Telšių galerijos vedėjas Mantas Petreikis.
Karolinos Miciūtės eksperimentinė kolekcija „Humane Update“ sudaryta iš sintetinių ir natūralių audinių, reflektuojančio audinio, prastoms oro sąlygoms atsparaus audinio, spalvas kaitančių audinių, LED juostelių bei reflektuojančios plėvelės. Studentė savo bakalauro darbe nagrinėja futuristinės aprangos technologijų vystymo temą mados pramonėje. Aptarinėjamas išmanios aprangos reiškinys, jo sąsajos su virtualiu pasauliu, svarba visuomenėje, nauda aplinkai bei žmonėms.
Žengiant į ekspozicijos salę, vedėjas paminėjo, jog dviejų metalo meno ir juvelyrikos kolekcijų nebus galima išvysti, nes dvi VDA Telšių fakulteto studentės su savo baigiamaisiais darbais dalyvauja konkurse „Jaunojo dizainerio prizas 2020“. Vienas iš jų — Ievos Laskevičiūtės juvelyrikos kolekcija „Perkrauti (reload) akmenys“. Šis bakalauro darbas nagrinėja karbonatų klasės mineralų kalcito, aragonito, dolomito ir vištos kiaušinių lukštų santykį. Būtent šių akmenų cheminė sudėtis beveik idealiai sutampa su daugelio žmonių buitinėje aplinkoje randamo vištos kiaušinio lukšto. Kiaušinio kevalas yra sudarytas beveik vien tik iš kalcio ir magnio karbonatų, o pasirinktų karbonatų klasės mineralų (Ca(CO3), Ca (CO3), CaMg (CO3)2) cheminėje sudėtyje ir dominuoja būtent ši neorganinė druska. Papuošalai pagaminti su šiais naujais ekologiškais ir estetiškai patraukliais akmenimis, skatinančiais tausoti gamtą, yra alternatyvi medžiaga brangiesiems akmenims juvelyrikoje bei dizaine.
Kitas metalo meno ir juvelyrikos bakalauro baigiamasis darbas — Emilijos Kasperavičiūtės metalo meno objektų ir fotografijų kolekcija „Tyla“, kuri pasakoja tylančio Stačiūnų kaimo ir jo gyventojų istoriją. Įrašyti interviu su vietiniais gyventojais, kaimo kasdienybę atvaizduojančios fotografijos bei daiktai, surinkti iš gyventojų, sukuria visumą, kuri leidžia žiūrovui išgirsti, pamatyti ir pajausti kaimo dabartinį gyvenimą. Šiuo darbu autorė nori priminti, kad nykstančios gyvenvietės ir mažėjantis gyventojų skaičius jose nėra tik statistika ar skaičiai, bet kartu ir nykstanti istorija bei gyvenimai.
Jurgitos Balčiūnaitės papuošalų ir aksesuarų kolekcijoje „Gumburai“ meninio tyrinėjimo objektas — miško medžių ligos, kitaip tariant, gumbai arba anomalijos, susidariusios ant augalo dėl klimato pokyčių arba dėl reikalingų medžiagų trūkumo. Autorė savo bakalauro darbe kalba apie nuolat tobulėjančios pramonės ir žmogaus daromą žalą gamtai. „Studentė sukūrė meninį objektą-aksesuarą, kurį gali užsidėti ant savęs ir nešioti kaip kokį auglį, susitapatindamas su ligų paveiktu medžiu“,— pasakojo Mantas Petreikis.
Ugnės Burvytės metalo meno ir juvelyrikos bakalauro baigiamasis darbas „Radinys“ paliko daugiau vietos interpretacijoms. Kaip autorė teigia, šis darbas — realybės ir vaizduotės dermė. Pateikti 5 fantastiniai tekstai (Miręs grybas, Drakono žvynas, Auka (išplėšta siela), Deus, Vikšro Antonijaus namai) sukuria skirtingą aplinką ir pasakoja įvairias istorijas, taip visiškai pakeisdami objekto prasmę. Objektas centre — dalelė istorijos realybėje, mūsų pasaulyje. Pateiktas tuščias popieriaus lapas, skirtas žiūrovo fantazijai ir vaizduotei pasireikšti, ką jums primena šis objektas ir kuo jis galėtų būti.
Laura Striaupytė savo metalo meno ir juvelyrikos baigiamuoju darbu „Klastotė“ nori parodyti šablonavimo situaciją šiuolaikiniame pasaulyje, kas yra aktualu ir prieinama kiekvienam žmogui. Pasak autorės, žmonės nuo seno mokėsi kopijuodami bei rekonstruodami, ir šiandien kopijuojami ne tik daiktai, bet bandoma atkartoti patį žmogų. „Studentė save nusiskenavo 3D programomis ir išdaugino, parodydama, kaip tai yra paprasta su šiuolaikinėmis technologijomis“,— dėstė M.Petreikis.
Airido Skublicko metalo meno ir juvelyrikos bakalauro darbas „Barikados“ atspindi vartotojiškumo barikadą, kuri iš vienos pusės gina nuo atšiauraus pasaulio, bei tuo pačiu užgrozdina jį daiktų begalybe ir tuštybės pertekliumi. „Šis studentas pažvelgė į visą savo darbą šiek tiek paradoksaliai. Barikados turi apsaugoti, apginti, aptverti, tačiau darbo autorius sugalvojo padaryti pagalvės fragmentą, motyvą, kaip minkštą barikadą, kuri yra ne tiek apsauganti, bet labiau prisitaikanti. Ji apsaugo nuo smūgių, bet tuo pačiu tavęs neužblokuoja kaip plytų siena“,— akcentavo M.Petreikis. Pats autorius savo darbu nori pasakyti, jog reikia pasėdėti abiejose barikadų pusėse bei apsvarstyti aukštąją ir žemąją kultūras.
Simos Kučinskaitės sagių kolekcijoje „Atmena“ gilinamasi į asmens prisirišimą prie rūbo, kuris siejasi su prisiminimu apie tam tikrus įvykius, pasikeitimus gyvenime ar ilgesį artimajam. „Studentė savo bakalauro darbui ieškojo žmonių, kuriems nebūtų gaila pasidalinti savo mylimu rūbu. Tie žmonės turėjo parašyti laišką apie savo mylimą rūbą ir jį atiduoti autorei, o ji iš to drabužio sukūrė prisiminimą ar sentimentą, kurį visada galėsi nešioti kaip sagę“,— kalbėjo VDA Telšių galerijos vedėjas.
Gražvydas Budraitis savo bakalauro baigiamuoju darbu „Perpetuum mobile“ siekė parodyti, jog humoras lydi žmoniją visais amžiais. Darbe vaizduojama juokdario svarba, kuri yra neatsiejama senųjų ir naujųjų laikų gyvenimo dalis, suteikianti žmogui atsvarą pilkoje kasdienybėje, sujudinanti nusistovėjusią hierarchiją, tvarką, randanti krislą džiaugsmo ne tokiuose linksmuose dalykuose. Pasak autoriaus, įvairūs juokdariai, humoras, satyra, ironija — tarsi amžinas variklis „Perpetuum mobile“, kuris palaiko žmonijos judėjimą.
Simonos Žižytės bakalauro baigiamasis darbas nustebino pasirinktomis medžiagomis, nes autorė sukūrė papuošalų kolekciją iš valgomų dalykų. „Visa kolekcija padaryta būtent iš maisto produktų. Aišku, tai nėra nešiojama, o daugiau skirta eksponuoti. Studentė šalia papuošalų kolekcijos paruošė savotiškus valgiaraščius, su nuoroda į skonines savybes (Gurmanas, Ypatingas rūgštumas, Smaližius, Rytinė kava, Duona kasdieninė). Jose yra nurodyta, iš ko padarytas kiekvienas papuošalo fragmentas“,— teigė pašnekovas.
Erika Serovaitė sukūrė meninių objektų kolekciją „Kas tavęs nenužudo, palieka randą“, kurioje išreiškė skausmą ir negatyvias emocijas, naudodama keturias randų rūšis: stigmas, Lichtenbergo figūras, įdrėskimus ir demoniškus įbrėžimus. Studentė, pasitelkdama jų formas, tarsi leidžia žiūrovui paliesti savo emocijas. Anot bakalauro baigiamojo darbo autorės, mylimo katino praradimas ją paskatino perkelti savo patirtį į vizualią erdvę.
Larisos Nikolajevos bakalauro baigiamasis darbas „Happy New Year?“ — tai siekis žmonių vartotojišką požiūrį į gamtą pakeisti supratimu, kad gamta nėra tik resursų šaltinis. Skulptūrinė kompozicija savyje jungia 5 elementus, interpretuojančius gamtos objektus — egles ir jų amžių, nuo kurio medis traktuojamas kaip „prekė“. Pasak darbo autorės, kompozicijos esmė yra paslėpta „eglės“ viduje.
Donatas Repeika savo bakalauro darbe „Keturi objektai“ stengėsi atskleisti autentiškos kultūros nykimo problemą, kuri išlieka aktuali ir XXI amžiuje. „Studentas šiuo darbu norėjo parodyti, kaip reikia išsaugoti istorines skulptūras, jog jos turi turėti dėklus, kurie jas įamžintų ir išsaugotų. Žinoma, prie to darbo turėjo atsirasti ir dėklai, tačiau dėl karantino pritrūko laiko ir galimybių, todėl marmuro skulptūros kaip objektai yra padaryti, o dėklai yra tik skaitmenoje“,— atviravo Mantas Petreikis.
Parodoje taip pat eksponuojamas ir Rimo Chomičenko baldų dizaino ir restauravimo bakalauro baigiamasis darbas. Studentas restauravo XIX a. vidurio muzikinę dėžutę. Darbą sudaro 2 dalys: teorinėje dalyje nustatoma restauruojamos muzikinės dėžutės autorystė, patikslinamas datavimas, apžvelgiama stilistika bei ornamentika. Praktinėje dalyje aprašomi etapai, kaip sustabdomi dėžutės irimo procesai, kaip atkuriamos faneruotės bei ornamento intarsijų netektys. Objektas pagamintas iš eglės ir beržo vientisos medienos, faneruotas palisandro lukštu. Puošta „Marketri“ technika iš įvairių medienos lukštų gabalėlių.
Laura Poškutė bakalauro baigiamajame darbe „Poilsio platforma šA“ nagrinėja žmogaus ir gamtos santykį modernioje visuomenėje. Nagrinėjant šią temą ir kuriant asmeninę poilsio platformą, siekta keisti masinės kultūros suformuotą vartotojišką požiūrį į poilsį gamtoje. Pasak darbo autorės, vis labiau ryškėjantis natūralios gamtos bei miško poreikis aplinkos dizaino sprendimuose, paskatino sukurti poilsio platformą-objektą, kuris skatintų ekologinį poilsį natūralioje aplinkoje. Minimalus tokio objekto įsiterpimas į gamtą leistų žmogui betarpiškai įsiklausyti, stebėti, mėgautis, ilsėtis bei pajausti gamtą.
Priartėjus prie ekspozicijos pabaigos, pristatytas ir Patricijos Kvekšaitės baldų dizaino bakalauro baigiamasis darbas „kėdė 2.2“, kuriame vaizduojamas balansas tarp dviejų asmenų sukurto bendrumo. „Ši studentė sukūrė poilsio zoną-objektą, kuris gali būti pritaikytas bet kokiai erdvei. Pasitelktos minimalistinės formos, kad būtų galima bet kur pastatyti. Paprastos konstrukcijos, nedaug medžiagų, bet viskas per tą pačią prizmę, jog būtų patogu, funkcionalu ir vizualiai derėtų toje erdvėje“,— kalbėjo VDA Telšių galerijos vedėjas Mantas Petreikis.