Kaip Žandaras prietaisu priešų ieškojo

Broliukai ir sesikės, visi turime priešų: jei ne žmonių, tai bent erkių. Tą gerai žino Telšių kunigaikštijos maršalka Imantas Žandaras. Jis atmerktomis akimis visur sapnuoja priešus. Naktimis kiekviename sapne Žandarą vaikosi grėsmingi priešai. Anų sapnuose jis neregi, jaučia vien grėsmę: artėja kažkas prie lango ar lovos, tūno neįžvelgiamas kampe ar net šaldytuve. Blaškosi, rėkauja sapnuose Žandaras dėl savo šmėkliškų priešų.
Pabudęs, susiraukęs ir piktas kėblina rytą į Telšių kunigaikštijos savivaldovybės rūmus. Nu, negerai būti suirzusiam. Reikia, kaip sakoma, garą nuleisti. Todėl apsisukęs skuodžia tipo sportuoti pas Pelenę ant Zakso kalno. Vakare garą nuleis romantiškai pasivoliodamas ir vaikydamas erkes pievutėje su Šokėja Ryškėnaite. Ale tarp rytmečio ir vakaro — daug niūrių valandų. Kai zlastis išgaruoja, Žandaro galvon visokios priešų šmėklos sugriūva. Va, Kęstas Zadanija. Bene ne priešas? Įmanytų, žaltys, galvą nusuktų. Nu, o Garsusis Architektas? Pats pirmas Žandarą ant aukuro užverstų. Nutaikiusi progą, Jolantą Liberalė nagučiais akis iškabintų, o ir visi kiti tik laukia progos koją pakišti. Nu, o Vilma Valstietė? Toji tai už skatikus it Judas parduotų. Danuta Švietėja „prakalinėja“ visokius kompromatus. Štai tokios baisios šmėklos Morzės abėcėle Žandaro galvoje stuksena: priešas, priešo, priešui, priešą… Tą žodį linksniuoti, kirčiuoti Žandaras moka kaip reikiant.

Valdoviukai turi visokių prietaisų. Husaras šešis kartus pasistaipo prieš paprastą veidrodį, gėrėdamasis pats savimi: „Nu, gražus, nėr čia ko, bobos už mane balsuos“. Kęstas Zadanija, taip sakant, prisijaukino vidinį balsą, kuris nuolat kužda: tu čia pats protingiausias. Vyriausiojo valdoviuko dešinioji ir karioji rankelės Rugilė Užtarėja ir Danuta Švietėja turi akinius. Jais bet kokios Husaro ir valdoviukų šunybės matomos kaip angeliškos dorybės. Garsusis Architektas kadaise sendaikčių turguje pigiai įsigijo šimtą kartų jautresnę nei vilko uoslę pinigams. Na, O Vilma Valstietė, toji bagota tinginė, turi melo batelius. Jolanta Liberalė cypina savo stebuklingą veidrodėlį, nuolat klausdama, kas Telšių kunigaikštijoje gražiausia ir protingiausia.
Tik vienas Žandaras, be išlavintos uoslės pinigams, kontrabandai ir ruginukei, jokio kito padoresnio prietaiso neturi. O juk dabar visokių prietaisų amžius: galima sienoje elektrą, prakiurusi dujų vamzdį, net kirminus saldainiuose aptikti.
Taigi kartą nuėjo Žandaras į turgų: gal ras popigiai kokių niekučių Pelenei Zaksaitei, Padavalkai ir Šokėjai Ryškėnaitei. Slampinėjo, slampinėjo, aprėkė dėl kainų vieną kitą turgininką, vos pats per nosį negavo, kažkas įspyrė į užpakalį ir pasiuntė velniop: turguje Žandaras menkas načialninkas. Turgus — tai atskira respublika.
Nu, užėjo netyčia Žandaras tokį žmogelį, visokiais matavimo prietaisais prekiaujantį. Pasimuistė ir tyliai paklausė, gal turgininkas turi prietaisą priešams nustatyti. Turgininkas išspaudė paslaptingą miną, apsižvalgė, sukuždėjo: jo, turi, ale tokie prietaisai baisiai slapti, prekiauti draudžiama, bo jais gali naudotis tik karalius Gitanas, ministerių načelninkas Švarkelis ir valstiečių dvarponių kniazius Karabasas. Amerikoj prietaisas padarytas, brangus baisiai. Ką darys Žandaras: išpurtė visas savo kišenas, dar teko žiedus nusimauti, laikrodį nusisegti ir net diržą iš kelnių išsiverti.
Aha, o ar veikia? Siūlo turgaus prekeivis pamatuoti prie to vyrioko, kuris Žnadarui į užpakalį įspyrė, kupros. Pamatavo, čirškia prietaisas. Veikia. Laimingas, susijaudinęs parskuodė Žandaras į savivaldovybės rūmus. Nutik tai, sutiko Vilmą Valstietę. Prikišo Žandaras prie jos nosies prietaisą, kad sukaukė tas!
Nu, nebesiskiria Žandaras su prietaisu. Ale, siaube, visur vieni priešai… Net Husaras, ir tas… Žinot, prietaisas tokius skaičiukus rodo. Kuo didesnis priešas, tuo aukštesni skaičiukai. Ėjo pro šalį B.Acevičius, prikišo jam Žandaras prietaisą: oho, vos ne šimtą rodo, daugiau neišneša skalė. Nu, sugalvojo Žandaras: rašosi į sąsiuvinį visus, kuriuos pamatavo. Žandaras — baisiai kerštingas it vapsva. Pamatuoja ir pliekia dėl visų priešų skundus visoms kontoroms. Arba tarytum davatka skleidžia pramanus, pletkus, nori vienus su kitais sukiršinti. Pervargo, irzlus ir baisiai įtarus tapo Imantas Žandaras. Ale, velnias gi: kuo labiau kam keršija, tuo didesnius skaičiukus prietaisas rodo.
Sykį netyčia įjungtu prietaisu Žandaras perbraukė sau per nosį. Prietaisas kad sustaugė, dūmai parūko ir sprogo. Žiūri Žandaras suglumęs į veidrodį, o ten stovi toks pats suglumęs, suodina nosimi pats didžiausias Imanto Žandaro priešas Imantas Žandaras. Žmogus, broliukai ir sesikės, gali sumeluot, bet prietaisas — niekada.

3 komentarai

  1. Kiek galite rašyti tuos negatyvius straipsnius? Reikia skleisti pozityvą ir meilę žmonėms, o ne gadint sveikatą.

  2. Ačiū už ivardijimą skaudžios realybės nors yra užsilikusių maurų kurie to nenori matyti,jiems nors ir ant galvos kas kakiotų tai jaustų malonumą.

Daugiau nekomentuojama.