Telšių miesto istorija neatsiejama nuo čia gyvenusių žydų, jų kultūros. Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkai, įgyvendindami projektą „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“, kartu su partneriais surengė miestelėnams ir svečiams mokslinę konferenciją, dovanojo dvi ekskursijas „Telšių žydų štetlas“, o pavakare telšiškius ir miesto svečius pakvietė į Menų inkubatoriaus salę, kur vyko edukacinės dirbtuvės: „Žydų tradicijų ir papročių vakaras“ su žydų dainų ir šokių ansambliu „Fajerlech“ iš Vilniaus.
Janina Bucevičė
Istorikė, Žemaičių muziejus „Alka“
Kaip pažymėjo projekto vadovė Loreta Norvaišienė, šios edukacinės dirbtuvės: „Žydų tradicijų ir papročių vakaras“ būtų buvusios neįmanomos be projekto partnerių Menų inkubatoriaus ir Telšių kultūros centro. O renginį finansavo Lietuvos kultūros Taryba ir Telšių savivaldybė.
„Fajerlech“ ansamblio (vadovė Larisa Vyšniauskienė) koncertai pasižymi vientisumu, natūralumu, scenine kultūra. Ansamblis aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vakaro vedėjas smuiko virtuozas Borisas Kirzneris susitikimo pradžioje žaismingai, su humoru supažindino vakaro dalyvius su litvakų būdo bruožais, istorija ir tradicijomis. O „Fajerlech“ atlikėjai tiesiog „uždegė“ žiūrovus temperamentingais žydų šokių ritmais, skambiomis dainomis, atliekamomis jidiš kalba. Todėl gausiai (dėl Covid-19 pavojaus keliamų atsargumo reikalavimų dalyvių skaičius buvo ribotas) susirinkusi publika negailėjo ansambliečiams ovacijų, o atlikėjų ir publikos širdys plakė vienų ritmu.
Vakaro pabaigoje „Fajerlech“ šokėjai pakvietė renginio dalyvius pasimokyti ir kartu su jais sušokti žydų šokį „Hava Nagila“. Vakaras baigėsi, bet virš Masčio ežero bangų dar ilgai pleveno begarsiai žydų melodijų aidai ir skausmingas suvokimas, kad itin svarbios savo savasties dalies mes esame, deje, netekę…