Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyrius mini savo veiklos penkmetį

Nors veiklos penkmetį lydėjo nemažai iššūkių, šiandien Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyriaus pirmininkas Kazimieras Mitkus teigia, kad mūsų šalyje tikrai ne vienas ir ne du geradariai, kuriems nori padėkoti, jog nuo pat veiklos pradžios kiekvieną mėnesį reguliariai aukoja, kad samariečiai ir toliau vykdytų savo kilnią misiją.

Justina Lukošienė

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kazimieras Mitkus savo iniciatyva pradėjo burti į organizaciją žmones, turinčius psichikos ar proto negalią. Telšių samariečių vadovas neslėpė, jog ryžtis tokiam žingsniui jį paskatino ir tai, jog pats 12 metų išbuvo giliausioje depresijoje.
„Pradėdami burti tuos žmones į kolektyvą, nusprendėme, kad būtinai reikia sukurti organizaciją — taip atsirado Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas „Telšių atjauta“. Tai buvo įteisinta 2015 m. vasario 9 d. Per nepilną pusmetį į klubą „Telšių atjauta“ susibūrė per pusšimtis žmonių. Priiminėdami į klubą narius, vykdėme poreikių tyrimą. Susisteminę informaciją, priėjome išvados, kad žmonių poreikiai — patys įvairiausi, bet labiausiai — žemiški, gyvybiškai būtini. Tuomet iškilo dilema, kur surasti tokį geradarį, kuris galėtų ir norėtų padėti tokiai gausiai šeimynai. Ir čia prasidėjo paieškos organizacijos, turinčios garbingą vardą, kuri vykdo socialinius, humanitarinius projektus bei padeda vargstantiesiems“,— kalbėjo Kazimieras Mitkus.
Buvo kreiptasi į „Caritas“, „Raudonąjį Kryžių“, „Maltos ordiną“, tačiau derybos vyko ne taip, kaip tikėtasi. Ir visai atsitiktinai draugystė užsimezgė su Lietuvos samariečių bendrija. „Teko susitikti su Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininku Sauliumi Mockumi, su kuriuo diskutavome maždaug valandą ir aš supratau, kad ši organizacija yra tai, kas man labiausiai imponuoja“,— konstatavo Telšių samariečių vadovas.
Telšiškiui imponavo ne tik Lietuvos samariečių veiklos devizas „Skubėkime daryti gera“, bet ir tai, jog šioje organizacijoje žmonės nėra skirstomi nei pagal lytį, nei pagal tautybę, nei pagal išpažįstamą religiją, todėl pradėjo rinkti bendraminčius, kurie būtų linkę prisidėti prie kilnios veiklos. Susibūręs nemažas bendraminčių ratas tais pačiais metais gruodžio 9 d. įkūrė Lietuvos samariečių Telšių skyrių.
„Kitą dieną po įsteigimo keliavome į Vilnių, nes į sostinę iš Vokietijos buvo atvykusi koordinatorė, kuruojanti samariečių veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje. Susitikimo metu buvome jai pristatyti, papasakojome, kokioje padėtyje esame, kokia yra mūsų vizija, misija. Buvo pasiūlyta pradėti daryti namų darbus“,— pasakojo klubo „Telšių atjauta“ vadovas. Samariečių veiklos koordinatorė patarė paieškoti pasiturinčių rėmėjų, verslininkų, kurių Lietuvoje yra pakankamai.
Pašnekovas prisipažino, jog, žinodamas šiandienio žmogaus požiūrį į savanorystę, nelabai apsidžiaugė koordinatorės idėja, bet tuomet nebuvo iš ko rinktis — pradėti dirbti arba nuleisti rankas. „Kadangi buvau tokios veiklos iniciatorius, negalėjau sau leisti nuleisti rankų, tuo labiau, kad jau globojau Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubą „Telšių atjauta“, kuriame — pusšimtis asmenų. Reikėjo susikaupti, tinkamai struktūrizuotis jaunai, ką tik susikūrusiai organizacijai, jog galėtume pradėti tą geradarių paiešką, tačiau Viešpaties palaiminimo ir gerų žmonių dėka, mus pradėjo remti“,— sakė Kazimieras Mitkus.
Pasak jo, Telšių samariečių veiklos vizitinė kortelė — socialinis projektas „Telšių atiduotuvė“, kurį pradėjus vykdyti, netrūko iššūkių, mat teko dirbti patalpose, kuriose nebuvo elektros. Visgi idėjos iniciatorius dėkingas Telšių rajono savivaldybei, kad skyrė ir tokias patalpas, o ne reikėjo veiklos vykdyti ant plyno lauko.
„Laikydavome plačiai atvertas duris, kad būtų šviesos. Vienas iš Savivaldybės atstovų kažkada prasitarė: „Mes galvojome, kad jūs čia pavaidinsite geruolius keletą mėnesių ir kai tik šaltukas paspaus bei žvarbus šiaurys aplankys, tai iškart išsilakstysite.“ Tik Viešpaties palaiminimo ir gerų žmonių dėka mes neišsilakstėme ir visą tą laiką nuosekliai, kiek leido mūsų pajėgumai, vykdėme tą tarnystę. Tiesa, pirmosios lankytojos, socialinę atskirtį patiriančios moterys, labai dažnai mūsų savanores įžeisdavo, sakydamos, kad bepigu jums vaidinti geradarius, kai už tokią algą sėdite, o algos — nė gramo“,— prisiminė Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyriaus pirmininkas Kazimieras Mitkus.
Be jau minėto socialinio projekto, Telšių samariečiai vykdo ir kitą projektą, kuris yra orientuotas į socialinę atskirtį patiriančių tėvelių vaikus. Įsteigti du vaikų užimtumo dienos centrai Telšių „Atžalyno“ ir „Kranto“ progimnazijose, kur yra organizuojama popamokinė veikla. „Mes, kaip pagyvenusių žmonių karta, turėtume pasirūpinti, į kokį gyvenimo kelią įstoja auganti karta. O kas tas vertybes jiems turi perduoti, jeigu ne tie, kurie mato tas ydas ir apie tai kalba, moko, kad tų ydų nebūtų arba būtų kuo mažiau“,— akcentavo Telšių samariečių vadovas.
Organizacija taip pat globoja socialinę atskirtį patiriančius asmenis — žemo slenksčio klientus (iš įkalinimo įstaigų grįžusiuosius, probacijos tarnybos nubaustuosius atlikti visuomenei naudingus darbus, ilgalaikius bedarbius, įklimpusius į įvairias priklausomybes ir skolas asmenis bei žmones, patiriančius diskriminaciją atviroje darbo rinkoje). „Ne bet kuri įstaiga įsileidžia probacijos tarnybos nubaustuosius, o jiems pareigą reikia atlikti, nes kitu atveju gresia sankcijos ar netgi kalėjimas. Kartais rizikuodami ir savo sveikata, stengiamės sudaryti galimybę, kad jie tuos visuomenei naudingus darbus galėtų atlikti“,— dėstė pašnekovas.
Kalbėdamas apie ateities planus, susijusius su samariečių veikla, Kazimieras Mitkus pabrėžė, jog ir toliau stengsis daryti įtaką, kad visuomenėje būtų kuo daugiau solidarumo, kad visuomenė pradėtų nusigręžti nuo vergavimo vartotojiškos visuomenės madai. Visgi Kazimieras Mitkus pasidžiaugė, jog veiklos penkmetis parodė, kad Lietuvoje netrūksta gerų žmonių, tik galbūt stokojama lyderių, kurie ne tik kalbėtų, bet ir savo elgesiu gyvenime liudytų tai, ką kalba. „Dėkojame tiems rėmėjams, tiems geradariams, kurie nuo pat pradžių mumis patikėjo ir kiekvieną mėnesį reguliariai aukoja jų pasirinktą pinigų sumą, kad samarietiška veikla nežlugtų“,— dėkojo Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyriaus pirmininkas.