Aktorė Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė: „Esu su žmonėmis, tarp žmonių, žmonėms“

Pirmasis vaidmuo Telšių Žemaitės dramos teatre (Agota) (rež. J.Buziliauskas).

Klaipėdos universitete rekreaciją ir turizmą studijavusi Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė šiandien mėgaujasi programų organizatorės darbu ir mėgstama veikla — aktoryste — Telšių Žemaitės dramos teatre.

Aistė Gauryliūtė

Aktorystė — ne darbas, o pomėgis
Iš Kėdainių kilusi ir Žemaitijos sostinėje apsigyvenusi Aistė, dar būdama dvyliktoje klasėje svarstė apie režisūros karjerą, bet, kaip pati sako, matyt, ne taip jau stipriai norėjo, tad pasirinko kiek kitokį kelią. Tačiau teatras visada užėmė didelę vietą jos gyvenime, tad ji dažnai lankydavosi įvairiuose spektakliuose: „Man labai patikdavo stebėti aktorių darbą, kaip jie kalba, kaip jie vaidina ir kaip apsirengę,“— įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Moteris pasakojo, kad vaikystėje nelankė jokių teatro būrelių, bet scena jai nebuvo svetima, priešingai — net labai sava, kadangi mokykloje lankė šokius, ansamblį, vesdavo įvairius renginius. Studijų metais ji neatitolo nuo scenos, nes kai kurias paskaitas dėstė Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė, kuri mokėjo taip įdomiai papasakoti istorijas, kad jos tarsi padėjo prisiliesti prie aktorystės kelio, pamatyti spektaklių užkulisius. Ši patirtis Aistei buvo neįkainojama. Pašnekovė aktorystės nelaiko karjera, nes nėra baigusi tam specialių studijų. Jai tiesiog buvo įdomu pamėginti vaidinti, susirasti naujų draugų. Pamačiusi laikraštyje skelbimą, jog Žemaitės dramos teatre yra ieškoma aktorių suaugusiųjų trupei, nesuabejojo ir pabandė sudalyvauti. Šiuo metu ji jau 10 metų vaidina ir tuo mėgaujasi.
„Jei atvirai, man viskas patinka. Tiek pradžia, kai gauname tekstus, tiek pats buvimas scenoje, įsijautimas į personažo rolę, gastrolės, bet labiausiai gera, kai emocingai reaguoja žiūrovai. Ir dar tie aplodismentai… Iš aktorystės išmokstu susikoncentruoti“,— pasakojo Aistė ir pridūrė, kad vaidinant svarbiausia nejausti scenos baimės. Ji mano, kad visi žmonės yra skirtingi ir kažką išskirtinio, unikalaus palieka scenoje, ir tai yra labai gražu.

Teatras — svarbi gyvenimo dalis
Aistė prisipažino, kad iš pradžių visada truputį gąsdina daugybė lapų su tekstais ir apima baimė, kaip sunku bus juos išmokti, tačiau, pradėjusi skaityti, o vėliau ir vaidinti, pajunta, kaip tas tekstas tarsi ima ir pats „nugula“ į atmintį. Žinoma, aktoriams nemažai tenka mokytis namuose, „susigyventi“ su tekstu. Kadangi teatre vaidinantys aktoriai — mėgėjai ir dažniausiai repetuoja po darbų, tad neretai tenka pavakaroti scenoje.
Pirmasis ir vienas širdžiai mieliausių vaidmenų Telšių Žemaitės dramos teatre — Agota — spektaklyje pagal Keturakį „Amerika pirtyje“ (rež.J.Buziliauskas, 2017). Vėliau ji įkūnijo Laimą, rež. D.Žilinsko spektaklyje pagal K.Sają „Anapilin, arba Kvailybės gravitacija“ (2018), taip pat vaidino Skaitovę tais pačiais metais ir to paties režisieriaus surežisuotame spektaklyje „Žemaitės Lietuva“, pagal Žemaitės raštus. Taip sekė dar keli spektakliai, kuriuose ji vaidindavo po daugelį kartų.
Kadangi teatras pašnekovei yra itin svarbi gyvenimo dalis ir vis labiau įtraukianti, ji tikisi, kad su juo neteks dar greit išsiskirti. Šiuo karantino laikotarpiu yra daug laisvo laiko, tad teatro aktoriai gilina savo žinias, daug skaito, mokosi pjesių tekstus ir laukia, kada viskas stos į savo vėžias bei vėl galės vaidinti spektakliuose kaip įprastai.
Savo kasdienybės moteris neįsivaizduoja be bičiulių, bendrystės su žiūrovais, santykio su aplinkiniais. „Esu su žmonėmis, tarp žmonių, žmonėms“,— teigia ji. Todėl šalia pagrindinio darbo ir aktorystės Aistės gyvenime visada yra ir turizmas. Ji — kvalifikuota gidė ir laisvu laiku, kol nebuvo karantino, supažindindavo turistus su Žemaitijos sostinės įdomybėmis.