Valdoviukų sodinimo talka

Broliukai ir sesikės, valdoviukų gobšumas yra beribis, bekraštis. Dieną naktį anie dūsauja, kaip čia pinigo prasimanius, kaip nagus į Telšių kunigaikštijos iždo skrynią sukišus. Va, dėl tos skrynios ir subyra valdantieji seimelio gardai: kažkas susigundo saują kitą paslapčia vien sau nusigvelbti. Betgi skrynia turi dugną: tuščia ji dabar, o ir Telšių kunigaikštija praskolinta iki paskutinio siūlo. Ką daryti?
O pavasaris ūžauja, ūžauja. Nedrąsiai kalasi pumpurai, klega sugrįžę paukščių pulkai, atkuto musės ir kirminai. Prisiminė Husaras: balandis — gi švaros mėnuo. Siūlo tautą kviesti talkon. „Gal tu eik paklaidžioti tarp dviejų pušų“,— suirzo Kęstas Zadanija. Nu, kokia nauda iš tos talkos? „Anadien turguje slyvą nusipirkau“,— prisiminė Sigis Bambeklis. Nu, ir kas? „Mums reikia pagalvoti apie dirbtinį intelektą, juk dabar informacinių technologijų amžius“,— sučirškėjo pasiklydusi kregždutė Mantukas Veselė. „Che, protelio pritrūkai, dirbtinio prireikė?“ — išsišiepė Vilma Valstietė. Susigūžė Mantukas, visi nutilo.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 33 (10345)

1 Comment

  1. Liuks pasaka apie vargetas, susibūrusius į gaują. Visiems gelbėtojams nuplėštos visos kaukės.

Comments are closed.