Kaunataviškis, nepanoręs, kad ir dėl savo gražios iniciatyvos būtų minimas šiame straipsnyje, su draugais sutvarkė Buišų piliakalnį. Be to, kaunataviškis kreipėsi į Seimo narį Valentiną Bukauską, kad prie Šiaulių-Palangos plento būtų pastatyta informacinė lentelė — nuoroda link piliakalnio.
Alvydas Ivoncius
Kai kurie piliakalniai priminė džiungles
Kad šis piliakalnis būtų sutvarkytas, rūpintis pradėta anksčiau. Dar 2017 metais su Savivaldybės tarybos nariu Algirdu Bacevičiumi „vizitavome“ daugelį rajono piliakalnių. Getautės, Skurvydų, Lauko Sodos, Buišų piliakalniai priminė sunkiai įveikiamas džiungles. Deja, apie tai paskelbus, Telšių rajono savivaldybės administracija nieko nepadarė.
A.Bacevičius kreipėsi į tuometį merą Petrą Kuiziną, primindamas: „2015 metų birželio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seimas Etninės kultūros globos tarybos siūlymu nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.“
P.Kuizinas atsakyme padėkojo A.Bacevičiui, kad rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu ir tvirtai pareiškė: „Be išimties visų rajono teritorijoje esančių piliakalnių kasmete priežiūra rūpinasi ir ją atlieka Telšių rajono savivaldybės administracijos seniūnijos. Piliakalnių teritorijos šienaujamos, tvarkomi jose esantys želdiniai.“
Tiesa, mero atsakymą A.Bacevičiui rengė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė, anksčiau dirbusi paveldosaugininke. Tikrai turėjo žinoti, kokia kai kurių piliakalnių būklė. Bet, matyt, nežinojo. 2017 metais, mums aplankius Buišų piliakalnį, jo aikštelė buvo prižėlusi krūmų, apstu barsukų ar lapių urvų. Dabar piliakalnis kaunataviškio ir jo draugų pastangomis nebeprimena „barsukų draustinio“.
Ragina pastatyti informacinę rodyklę
Buišų piliakalnis, kartais vadinamas Tauragio ar Senelės kalno vardu, įrengtas Virvytės dešiniajame krante, į pietus nuo Šiaulių-Palangos plento, randamas pavažiavus į kairę vieškeliuku Buišų kaime. Tiesa, iš kaimo matomas piliakalnio viršus. Tikrasis vaizdas atsiskleidžia tik iš arti: išlikęs platus ir gilus gynybinis griovys, statūs likusios piliakalnio dalies šlaitai. Piliakalnis yra Tryškių seniūnijoje. Visur apie piliakalnį (tarp jų ir kairiajame Virvytės krante), 8 hektarų plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos, geležies šlako, molio tinko. Senovinės gyvenvietės teritorija, net jei ir apytiksliai nustatyta, yra bene pati didžiausia Telšių rajone.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Vakarinė piliakalnio dalis nuplauta Virvytės. Rytinėje pusėje išlikęs įspūdingas gynybinis griovys.
Archaiškesnis yra Tauragio pavadinimas. 1493 m. didysis kunigaikštis Aleksandras atnaujino privilegiją Luokės bažnyčiai, patvirtindamas teisę į ankstesnėmis XV a. privilegijomis padovanotas Tauragėnų, Paškuvėnų, Pateklėnų ir Papilės žemes. Privilegijoje Tauragėnai įvardijami kaip žemė su dvaru. Kaime pagal bajorų Buišų pavardę XVII amžiuje susiformavo Buišų užusienis, vėliau tapęs atskiru kaimu.
Beje, dėl informacinių rodyklių link piliakalnių, dar 2017 metais į Savivaldybę kreipėsi A.Bacevičius. Kaip matome, Savivaldybės administracija dar nepasirūpino, kad rodyklės padėtų rasti visus piliakalnius. V.Bukauskas kaunataviškio prašymą dėl nurodančios Buišų piliakalnio vietą rodyklės kreipėsi į Savivaldybės administraciją. O toji prašymą perdavė Saugaus eismo komisijai, tarsi jos nuomonė čia būtų svarbiausia.
Tai, kad Tryškių seniūnijos FB puslapyje jau skelbiama, kad „Seniūnija įgijo kelio nuorodą, kreipėsi į Kelių direkciją dėl leidimo jį pastatyti. Artimiausiu metu rasti Buišų piliakalnį bus lengviau.” Ir fotografija yra 🙂