Nepasiturintiems — lūšnos, turtuoliams — šimtai tūkstančių

Daugiavaikė šeima gyvena griūvančiame senoviniame name.

Taip galima apibūdinti Telšių rajono savivaldybės politikų „socialiai atsakingą politiką“, „dėmesį žmogui“, apie kurį jie dažnai, ypač per rinkimus, kalba. O tikrovėje yra gerokai kitaip.

Alvydas Ivoncius

Daugiavaikė šeima — name griuvenoje
Telšių rajono savivaldybė turi nemažai būstų, kuriuos nuomojasi nepasiturinčios šeimos. Turtingesnės seniai nusipirko butus ar pasistatė namus. Anksčiau rašėme, kad Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ prašymu, Savivaldybės būstuose gyvenantiems žmonėms bene keturis kartus buvo padidinta būsto nuomos kaina.
Dauguma Savivaldybės tarybos narių šiam siūlymui pritarė. Aišku, kilo gyventojų nepasitenkinimas ir pasipiktinimas, tačiau „socialiai atsakinga valdžia“ savo sprendimo keisti nepanoro: kas tie keli šimtai žmonių — tegul moka daugiau, net jei jų būstas — name griuvenoje. Rašėme apie būstus Telšiuose, prie viaduko. Namai avariniai, tačiau už nuomą žmonės priversti mokėti gerokai daugiau. Ir niekas tų griuvenų remontuoti nesirengia.
O jei žmogus savo lėšomis ką nors suremontuoja ir vėliau sugalvoja įsigyti namą, vietinė valdžia kartu su savo įmone „Telšių butų ūkis“ to tarsi nemato. Apie tokią situaciją, kai žmogus susiremontavo būstą, tačiau jokios nuolaidos jį privatizuodamas negavo, taipogi rašėme. Tokia praktika neskatina žmonių rimčiau remontuoti būstų. Visus Savivaldybei priklausančius būstus administruoja „Telšių butų ūkis“.
Ir štai neseniai į Savivaldybės tarybos narį Algirdą Bacevičių kreipėsi žmonės, paragindami nuvykti į netoli Degaičių esantį Kumpikų kaimą ir pažiūrėti, kai kažkada turtingoje buvusioje senovinėje sodyboje gyvena žmonės. A.Bacevičius nuvyko pažiūrėti to būsto. Pasak jo, labiau apgailėtiną namą rajone sunku rasti. Viduje, tiesa, tvarkinga, švaru, šeima neapsileidusi. Pasirodo, sodybos name įsikūrusi šeima su penkiais vaikais (daugiau galite rasti sodybos ir nameliu nuoma prie miško). Šeima tvarkinga, vyras ir žmona dirba, tačiau nėra tiek pasiturintys, kad galėtų įsigyti geresnį būstą. Namas išties griuvena: jo nė remontuoti neverta. Dviejų kambarių butelyje žliaugia vanduo, net ant pasenusių elektros laidų; krosnis išgriuvusi — kažin ką pasakytų ugniagesių tarnyba apie tokį valdišką būstą? Žmonės už būstą „lauže“ per mėnesį moka apie 70 eurų nuomos mokesčio.
Žinoma, politikai ir valdininkai atrėžtų: yra daug šeimų, laukiančių būsto. Pasak A.Bacevičiaus, namas Kumpikuose rodo, kad Savivaldybė turi kur išleisti pinigus. „Tačiau Tarybos ponai nori padėti ponams, todėl negaili pinigų ūkininkų žemėms melioruoti, privačiam krepšinio klubui ir panašiems reikalams“,— piktinosi Tarybos narys.

Noriai padeda pasiturintiems ūkininkams
Pažiūrėkime į šį reikalą kiek kitaip. Ne taip seniai, kai „valstiečiai“ priklausė valdančiajai koalicijai, buvo nutarta privačioms pasiturinčių ūkininkų žemėms melioruoti skirti 700 tūkst. eurų. Tačiau ta pati Savivaldybė niekaip nesumąsto, kaip rasti pinigų nebaigtame statyti daugiabučiame name Ryškėnuose butams įrengti. Prisimenate šį daugiabutį, pirktą iš Tarybos nario? Valdžia, nupirkusi name butus brangiau nei juos anksčiau pardavinėjo antstoliai, aiškino neva įrengs bene trisdešimt butų ir juose gražiai galės gyventi nepasiturintys žmonės. Europos Sąjungos pinigėlių gauti nepavyko, o iš biudžeto skirti buvo gaila. Užtat tas „biudžetinis gailestingumas“ išgaravo, kai buvo pasiūlyta didžiule Savivaldybės suma prisidėti įgyvendinant privačių ūkininkų žemių melioracijos projektus. Kalbėta neva vietiniai „valstiečiai“ gąsdinę paliksiantys valdančiąją koaliciją, jei turtingiems ūkininkams nebus atseikėta iš rajono biudžeto šimtai tūkstančių. Už tuos 700 tūkstančių buvo galima baigti statyti tą daugiabutį Ryškėnuose.
Ir štai šviežia iniciatyva — skirti bemaž pusę milijono eurų. Ne, ne butams pirkti, ne baigti statyti daugiabutį Ryškėnuose, ne mokykloms ir vaikų lopšeliams-darželiams remontuoti, ne keliams ir gatvėms asfaltuoti, o, berods, vos septynių pasiturinčių ūkininkų privačioms žemėms melioruoti.
Vietiniai „valstiečiai“, noriai pritariantys rajono biudžeto pinigų žėrimui į privačias žemes, verkšleno, kad nenupirktas namas našlaičiams. Neva rūpinasi likimo nuskriaustaisiais. O kuo kitokie šeimose gyvenantys vaikai, ypač tie penki, kartu su tėvais įsikūrę Savivaldybei priklausančioje griuvenoje Kumpikų kaime? Ko labiau vietiniams politikams gaila: pasiturinčių ūkininkų ar neturtingų šeimų? Pinigų skyrimai rodo, ko labiausiai gailimasi ir kam labiausiai norima padėti.