Kai kalbame apie Žemaitijos sostinės architektūrinį ansamblį, mintyse turime Šv.Antano Paduviečio katedrą, Pranciškonų (bernardinų) vienuolyną, Telšių kunigų seminariją ir kiek tolėliau stūksančius Vyskupų rūmus. Būtent pastarųjų rekonstrukcija, atradus senuosius istorinius dokumentus, atskleidė tokių paslapčių, apie kurias nežinojo net istorikai.
Algirdas Dačkevičius
Į remontuojamus Vyskupų rūmus pakvietė istorikė ir Telšių vyskupijos archyvo tvarkytoja Elvyra Spudytė. „Tai, ką pamatysite, bus sensacija“,— sakė ji žurnalistams. Muziejininkei pritarė ir Jo ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Mūvėdama baltas pirštines ir atsargiai ant stalo, prie kurio sėdėjo vyskupas Justinas Staugaitis, E.Spudytė ištiesė didžiulį vienuolių bernardinų žemės valdų su jose užfiksuotais objektais planą, datuotą 1809 metais. Pasak vyskupo Algirdo Jurevičiaus, šis planas buvo pateiktas teismui, bernardinams bylinėjantis su žydais dėl vienuolyno valdų ribų nustatymo.
Pasak vyskupo, tuomet vienuolynas valdė apie 20 margų žemės — dabar tai prilygtų apie 11 hektarų. Kaip ir įprastai to meto vienuolynams, nieko nestebino tokie telšiškių bernardinų valdose buvę objektai, kaip oficina, arba tarnų namas, daržai, sodas, bravoras, ledainė, ūkiniai pastatai ir kt. Tačiau labiausiai nustebino, kad ant aukščiausios Telšių kalvos — Insulos — tyvuliavo net keletas tvenkinių. Užuominą apie juos pavyko rasti dar 1994 metais sudarytoje ir išleistoje telšiškio dr. Vacio Vaivados knygoje „Telšiai“.
Skyriuje „Telšių bernardinų vienuolynas“ Zita Genienė pastebėjo „Vienuolyno sklypo įvairiose vietose buvo iškasti 4 tvenkiniai“. Tai kuo puikiausiai patvirtina daugiau kaip prieš du šimtus metų bernardinų valdų planas. Įdomiausia tai, kad pats didžiausias vandens telkinys buvo ten, kur dabar stūkso Kultūros centras su Karolinos Praniauskaitės biblioteka. Žvilgsnį patraukė ir plane matoma didžiulė avių ganykla, kur dabar įrengtas modernus stadionas.
Žinoma, laiko dulkes nužėrus, neįmanoma buvo apžiūrėti visų atrastų Vyskupų rūmuose rašytinių lobių, todėl, be jau minėto plano, pasirinkta dar keletas.
Savo akimis pavyko pamatyti pergamentą, datuotą 1688 metais. Šiuo dokumentu įteisinta Loreto koplyčia. Vyskupas A.Jurevičius supažindino su 1783 metų popiežiaus Pijaus VI bule, kuria suteikta Pranciškonų bažnyčiai rengti atlaidus. Įdomu buvo pažvelgti į vyskupų Juozapo Arnulfo Giedraičio (1783 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1859) rašytus dokumentus. Akį patraukė 1897 metais suprojektuoti bažnyčios vartai.
Elvyra Spudytė pastebėjo, jog, tvarkant Telšių vyskupijos archyvą, laukia didelis ir kruopštus darbas. Kai suskaitmeninti dokumentai atsidurs internetinėje erdvėje, tada apie juos plačiau galės sužinoti visuomenė.
Prieš šimtmečius Telšiai buvo žemaitijos kelrodis į gyvenimą,o kas dabar liko ????
pati gražiausia vieta yra Telšių Katedros aikštė ir mažoji bažnyčia