Broliukai ir sesikės, trumpas žmogaus gyvenimėlis. Baisiai. Kol jaunas, marias laiko regi. Et, tirpsta anas it sniegas atodrėkyje, byra it smėlis laikrodyje. Kai visa persisveria per pusę, kas liko, greičiau pralekia. Taip jau sutvėrė dievų ir viso ko kūrėjas Nunadievis.
Mūsų valdoviukai ir seimelinukai, taip sakant, visados lipa ant to paties grėblio. Kai įsitaiso seimelyje, tai mano, jog — amžinybei. O kas ta kadencija — tik ketveri meteliai. Ale aniems tai nė motais: jaučiasi laiko kalnus turintys. Ir štai vieną dieną atsipeikėja it kuvalda per pakaušius gavę: bliamba, gi kadencijos vos vieneri metukai likę.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 95 (10407)