Istorija gyva ne dokumentuose, o kol žmogus ja domisi ir dalijasi

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja Alma Jankauskienė.

Žmogaus atmintis — ji tokia talpi ir tokia trapi. Kodėl stengiamės išsaugoti savo egzistavimą filmuotuose vaizduose, nuotraukose, dienoraščiuose, dokumentuose? Bijome pamiršti, bijome netekti tų svarbiausių akimirkų, kurios keitė mus ir mūsų gyvenimą, kurių dėka esame ir atsimename, kodėl tokie esame. Kas šiandien atrodo nelabai reikšminga, ateities kartoms gali būti labai svarbu ir įdomu. Jei mes užmirštame savo praeitį, tai nežinome, kas mes. Be istorijos nėra ir ateities. Išsaugoti dokumentus ateities kartoms, juos tvarkyti, papildyti — toks yra bet kurio Lietuvos archyvo darbuotojų tikslas. Kiekvienas žmogus turi, namie saugo, kartais išrūšiuoja įvairius dokumentus — tad tam tikra prasme jis taip pat yra archyvistas.

Alma Jankauskienė
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja

Telšių filialui 2021-ieji metai — turtingi
2021-ieji metai valstybės archyvams yra išskirtiniai — prieš šimtą metų įkurtas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės archyvas Kaune. Šiai sukakčiai paminėti LR Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais, o Lietuvos paštas šiai progai išleido specialų pašto ženklą. Visus metus buvo rengiamos archyvų virtualios ir stacionarios parodos, išleistas naujas leidinys „Atrask Lietuvos archyvus“, sukurta archyvus pristatanti apybraiža „Atminties teritorijos“, transliuotos radijo bei TV laidos apie archyvus ir jų saugomus dokumentus, spausdinti straipsnių ciklai, siekiant padidinti archyvų žinomumą.
Per šimtą metų valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojais ir skleidėjais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 valstybės archyvai, o juose saugomi dokumentai sudaro net 116 kilometrų — kaip nuo Vilniaus iki Kauno. Seniausio saugomo dokumento — liturginės knygos — fragmentas datuojamas 1280-1300 metais. Vertingiausi valstybės archyvuose saugomi dokumentai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo registrą.
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialui 2021 metai — turtingi. Laimėti net du projektai Kultūros vertybėms įsigyti iš privačių kolekcijų. Archyvo fondus papildė originalių fotografijų, atvirukų ir spaudinių dokumentai (iš viso 500 vnt.), datuojami nuo XIX amžiaus II pusės iki 1944 m. Telšiams tai itin reikšminga kolekcija, praturtinsianti archyve saugomą dokumentinį paveldą ir archyvo rengiamas edukacines veiklas. Rudenį įsigyta 111 vnt. įvairių nuo XX a. pr. iki 1945 m. Vakarų Lietuvos (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių) švietimo įstaigų baigimo pažymėjimų. Fotografijų kolekciją sudaro pradžios mokyklų, profesinių kursų, gimnazijų, mokytojų seminarijų, aukštesniųjų ir keletas aukštųjų mokyklų baigimo dokumentai.
Pažymėtina, kad sovietmečiu Telšių archyve buvo saugomi ir tarpukario Lietuvos 32 fondai, kurie 1967-1968 m., tuometinės valdžios nutarimu, buvo perduoti į Lietuvos valstybės centrinį archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą, jų susigrąžinti į Telšius nebepavyks. Bet labai nusiminti neverta, vis daugiau dokumentų susigrąžiname skaitmenine forma. Iš jų rengiame parodas, leidžiame leidinius ir pan. Kasmet parengiame bent po vieną projektą visuomenei. Didėja informacijos poreikis istorinių tyrimų, švietimo, kultūrinių mainų tikslais — ir ne tik Vilniuje, kur sutelkta didžioji istorinį ar kultūrinį paveldą sudarančių vertybių dalis, bet ir šalies regionuose, ypač tuose, kur verda aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Taip bent iš dalies įgyvendiname piliečių teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją regionuose.
Yra ką skaityti, tyrinėti ir atrasti Telšių archyvo fonduose, pavyzdžiui, 1912-1913 m. berniukų gimnazijos dienynai, kuriuose įrašytas ir Stanislovo Narutavičiaus sūnus Jonas, Telšių Žemaitės gimnazijos dokumentai (archyve saugomi nuo 1918 m.), Telšių mokytojų seminarijos (itin vertinga Jono Pleškio byla), Telšių kalėjimo ir kt. fondai.

Kas šiandien labiausiai domina žmones?
Genealogija. Žmonės pradeda domėtis savo protėviais: iš kur jie kilę, kas jie buvo. Tada kyla klausimas: kur gauti informacijos. Seniausi dokumentai — Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jame — ir senųjų metrikų archyvas. Galima rinkti duomenis patiems arba samdyti tai darančius specialistus, sudarinėti giminių medžius. Šiuo metu yra tas paieškas lengvinančių įrankių, pavyzdžiui, interneto svetainė www.epaveldas.lt, skaitmeninis bažnyčių žemėlapis. Tačiau dažnas įsivaizduoja, kad jei kreipsis į archyvą, pateiks keletą pavardžių bei vardų, o archyvistas juos suves į kompiuterį, lyg ant delno atsivers informacija apie giminę. Deja, toks įsivaizdavimas klaidingas.
Nors archyvuose ir saugoma labai daug įdomios informacijos, jos paieškos nėra tokios paprastos. Todėl kiekvienas žmogus, prieš kreipdamasis į archyvą, turėtų atlikti „namų darbus“: kol dar turi gyvų vyresnių giminės atstovų, patartina juos pakalbinti, sužinoti senelių, prosenelių vardus, pavardes, iš kokio krašto jie kilę, kokiuose kaimuose gyveno, kokios buvo artimiausios bažnyčios. Archyvistai, gavę šią informaciją, keliauja į dokumentų saugyklas ir ieško dokumentų. Ir kuo tikslesnės žinios jiems pateikiamos, tuo greičiau galima tikėtis rezultatų.
Kita nauja mada — tikslus gimimo laikas. Tiek mūsų, tiek kiti archyvai sulaukia nemažai tokių užklausų. Deja, valstybės archyvai tokių duomenų neturi. Kūdikio gimimo data, laikas ir kita informacija fiksuojami Naujagimių registracijos žurnale, kuris saugomas ligoninių gimdymo skyriuose 75 metus.
Į Telšių archyvą dažniausiai kreipiamasi dėl įvairių pažymų paieškų, liudijančių apie darbą kolūkyje, apie sovietmečiu notarų atliktus veiksmus, turėtą turtą, vykdomojo komiteto nutarimus, susijusius su turtu, teismų sprendimus. Archyvistų darbe pasitaiko ir kuriozinių situacijų, pavyzdžiui, kai kreipiasi po kelis kartus išsituokę asmenys ir neprisimena ne tik datų, bet ir buvusių sutuoktinių vardų. Archyvuose – neišsemiami klodai žinių. Raginame domėtis, skaityti, žiūrėti ir dalintis. Gražių švenčių visiems!
Rekomenduojamos svetainės: www.epaveldas.lt, www.e-kinas.lt, https://virtualios- parodos.archyvai.lt/lt, https://gengen.maps.arcgis.com/home/index.html, https://epartizanai. archyvai.lt/, https://lyavaizdai.archyvai.lt/
Laukiame smalsuolių Telšių archyve, Sedos g. 12, Telšiuose.